- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-166-357/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius, Rasa Bartašienė (pran.)
- Atsakovas
- D. Z., A. Z.
- Ieškovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01194-2012-2
NUTARTIS
2013 m. vasario 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. Z. ir A. Z., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą R. Z., ieškinį atsakovui D. Z., trečiajam asmeniui R. P., institucija byloje teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir D. Z. priešieškinį atsakovui A. Z. dėl tėvystės nuginčijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. Z. ir A. Z., atstovaujami atstovės pagal įstatymą R. Z. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydami padidinti teismo priteistą išlaikymo dydį. Ieškovė A. Z. ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997-11-20 nutarimu priteistą išlaikymą ir iš atsakovo D. Z. priteisti jai 300 Lt išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2012-03-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti R. Z., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas A. Z. ieškiniu prašė iš atsakovo D. Z. priteisti jam 300 Lt išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2012-03-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti R. Z., priteisti bylinėjimosi išlaidas bei už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2012-02-29 priteisti 200 Lt periodinio mokamo kiekvieną mėnesį išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovų įstatyminė atstovė R. Z. ieškinius palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, kad D. Z. yra nepilnamečių vaikų A. Z. ir A. Z. tėvas. Atsakovas nuo 2003 m. balandžio mėnesio sūnui A., o dukrai A. nuo 2006 metų neteikia jokio išlaikymo. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko prašė taikyti ieškinio senatį tėvystės nuginčijimui, kadangi atsakovas nuo pat vaiko gimimo žinojo faktines aplinkybes, o ne tik gavęs ieškinį dėl išlaikymo padidinimo.
A. D. Z. nesutiko su ieškovų ieškiniais, pareiškė priešieškinį atsakovui A. Z., kuriuo prašė teismo nustatyti, kad D. Z. nėra biologinis A. Z. tėvas ir pripažinti A. Z. gimimo įrašą dalyje, kurioje vaiko tėvu nurodytas D. Z., negaliojančiu. Sutiko, jog vaikų nurodyti poreikiai bei jų vertės piniginė išraiška atitinka protingumo kriterijus, tačiau jo finansinė padėtis šiuo metu yra labai prasta ir jam pačiam reikalingas išlaikymas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. P. su ieškovų ieškiniais nesutiko.
Išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, į ieškovų atstovės ieškiniuose nurodytas aplinkybes, tikslinga pakeisti nepilnamečiams vaikams teismo priteistą išlaikymą. Atsakovo priešieškinio prašė netenkinti, kadangi jis yra praleidęs terminą nuginčyti tėvystę A. Z., be to, tai pažeistų vaiko teises ir interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė.
Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997-12-15 nutarimu A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą ir iš atsakovo D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė A. Z. 170 Lt išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės.
Pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997-11-20 nutarimu A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą ir iš atsakovo D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė A. Z. 170 Lt išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės.
A. Z. ir A. Z. išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmetė (126-133b. l.).
Dėl D. Z. tėvystės A. Z. atžvilgiu nuginčijimo teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai apie tai, kada atsakovas sužinojo apie A. Z. gimimą ir kad jis nėra vaiko tėvas, vertintini kritiškai. Protingas ir apdairus žmogus negalėtų nepastebėti moters nėštumo paskutinėmis nėštumo dienomis, tos aplinkybės, kad atsakovas nėra buvusios sutuoktinės po skyrybų gimusio vaiko tėvas, ar tai, kad motina bei dabar jau suaugęs jo vyriausias vaikas penkiolika metų slėpė nuo atsakovo, tėvystės aplinkybes nepagrįstos ir neįrodytos. Teismas tokius atsakovo teiginius vertino kaip jo gynybinę poziciją, kad nebūtų taikoma sutrumpinta ieškinio senatis tėvystės nuginčijimui. Teismas pažymėjo, nors R. Z. pripažino, kad atsakovas nėra biologinis A. Z. tėvas, DNR ekspertizės atsisakė tiek ji, tiek pats A. Z.. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus pripažino, kad R. Z. įrodė, kad atsakovas nuo R. Z. ir D. Z. skyrybų posėdžio dienos, t.y. 1997-10-24, bei nuo pat vaiko gimimo žinojo šias aplinkybes, o atsakovas neįrodė, kad sužinojo tik 2012 m. vasario mėn. Ieškovo A. Z. įstatyminei atstovei ir jos advokatei, taip pat Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui prašant, teismas taikė sutrumpintą vienerių metų nuo sužinojimo senatį A. Z. tėvystės nuginčijimui (CK 3.152 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbu tai, kad per 15 m. nuo A. Z. gimimo atsakovas neginčijo, kad jis bendraudavo su A. Z. ir kitais savo vaikais. Teismo nenustatyta, kad A. Z. pažinotų kitą tėvą, nors pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu atsisakė ir negalėjo suformuluoti savo nuomonės dėl atsakovo reiškiamo priešieškinio, tačiau teismas laikė, kad per penkiolika metų, susiformavo D. Z. ir A. Z. santykiai kaip tėvo ir vaiko, nors vaikas gal tik teismo posėdžio metu ar kiek anksčiau sužinojo, jog atsakovas nėra jo biologinis tėvas, tačiau pripažįsta jį savo tėvu. Teismas pažymėjo, kad bendravimas su visais vaikais nebuvo ribojamas, o iš atsakovo A. Z. naudai nuo vaiko kūdikystės buvo priteistas išlaikymas, kuris nereguliariai iš D. Z. buvo išieškomas. D. Z. nei nutarimo dėl išlaikymo priteisimo, nei sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos su vaiko motina nustatymo neskundė, anksčiau ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo nereiškė, todėl teismas visas šias aplinkybes vertino, kaip išlikusius tam tikrus D. Z. ir A. Z. socialinius ryšius, kurie niekad negrįžtamai nebuvo nutrūkę, kaip D. Z. faktinį pripažinimą, kad jis yra A. Z. tėvas socialine prasme. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po 15 metų net ir netaikant ieškinio senaties instituto ir nuginčijus A. Z. tėvystę, jo motinai ir vaikui neturint jokių duomenų apie galimą biologinį vaiko tėvą ir neturint galimybių nustatyti kito asmens tėvystę šio vaiko atžvilgiu, būtų iš esmės pažeistos šio nepilnamečio vaiko teisės ir interesai. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti vaiko individualybę, ilgametį ryšį su tėvu, vaiko šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą ir vaiko teisinio statuso aiškumą, atsakovo D. Z. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė.
Dėl išlaikymo A. Z. teismas nustatė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 1997-12-15 nutarimu A. Z. išlaikymui iš atsakovo D. Z. priteisė 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGD, iki jo pilnametystės (c.b. Nr. 2-2123-79/2012 6 b. l.). Kadangi A. Z. iš atsakovo D. Z. teismo sprendimu jau yra priteistas išlaikymas, todėl sprendė ne išlaikymo priteisimo dar kartą, o priteisto išlaikymo pakeitimo klausimą. Kadangi atsakovo D. Z. tėvystė A. Z. nenuginčyta, todėl teismas pripažino, kad atsakovas privalo teikti šiam vaikui išlaikymą (CK 3.192 str.). Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas vis tik dirba viešuosius darbus, turi viso tris nepilnamečius vaikus, įvertino, kad atsakovas apie dešimt metų gyvena su trečiuoju asmeniu R. P. ir jų dukra B. Z.. Teismas pažymėjo, kad buvusi atsakovo sutuoktinė R. Z. viena augina du nepilnamečius vaikus, atsižvelgė į ieškovo galimybę gauti didesnes pajamas. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovo atstovė įrodė aplinkybę, jog A. Z. turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia 1997 m. gruodžio mėnesį, pasikeitė, todėl laikė, kad ¼ dalis atsakovo gaunamų visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGD (MGL šiuo metu yra 130 Lt), yra nepakankama, o atsakovo turtinė padėtis leidžia nežymiai padidinti priteisto išlaikymo dydį. Teismas atsižvelgė į atsakovo tėvų bei trečiojo asmens turtinę padėtį, į atsakovo sveikatos būklę, netektą darbingumą, į tai, kad atsakovas turi viso tris nepilnamečius vaikus, į vaiko minimalius poreikius, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonę, todėl išlaikymo dydį, išieškomą iš atsakovo, A. Z. padidino iki 170 Lt kas mėnesį (CPK 185 str.). Atsakovo turimą išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą teismas nelaikė pagrindu konstatuoti apie pablogėjusią atsakovo turtinę padėtį bei nedidinti priteisto išlaikymo dydį.
Kadangi A. Z. išlaikymas Šiaulių miesto apylinkės teismas 1997-12-15 nutarimu buvo priteistas, todėl teismas sprendė, kad išlaikymas iš atsakovo A. Z. dar kartą negali būti priteisiamas. Nurodė, kad dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovo motina turi teisę kreiptis į antstolį, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų išieškotas. Vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojai per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti tą vykdomąjį dokumentą pateikti vykdymui. Todėl ieškovo A. Z., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. Z., prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą, ir visiškai neįrodytą (CPK 178 str.).
Dėl išlaikymo A. Z. nurodė, kad įvertinęs A. Z. amžių, jos protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, atsižvelgdamas į šio vaiko minimalius poreikius, į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997-11-20 nutarimu iš atsakovo vaikui priteistas išlaikymas yra nepakankamas, taip pat atsižvelgdamas į A. Z. tėvų bei trečiojo asmens turtinę padėtį, į atsakovo sveikatos būklę, netektą darbingumą, į tai, kad atsakovas turi viso tris nepilnamečius vaikus, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo nuomonę, pripažino būtinu 170 Lt per mėnesį A. išlaikymą. Dar kartą teismas paminėjo, kad atsakovo turimas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas nėra pagrindas nedidinti priteisto išlaikymo dydį. Teismas išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė R. Z., su kuria nustatyta A. Z. ir A. Z. gyvenamoji vieta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad tiek šalys, tiek trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, teismas atsižvelgdamas į jų turtinę padėtį, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu D. Z. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas atsakovo priešieškinys A. Z. dėl tėvystės nuginčijimo ir patenkintas ieškinys dėl išlaikymo A. Z. padindimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį patenkinti (137-140 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti. Teismo išvadą, kad atsakovas neįrodė aplinkybių apie tai, kad tik 2012 m. vasario mėnesį sužinojo, jog A. nėra atsakovo sūnus, laiko nepagrįsta. Apeliantas nurodo, ar skyrybų teismo posėdžio metu R. Z. buvo nėščia, ar ne, visiškai tam neteikė reikšmės, vaikų atsisakyti neketino, kadangi manė, jog visi trys vaikai yra jo, todėl ir neskundė nei nutarimo dėl išlaikymo A. Z. priteisimo, nei sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos su vaiko motina nustatymo. Todėl anksčiau reikšti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo ir priežasčių. Be to, R. Z. ekspertizės skirti nesutiko, bet faktą, kad atsakovas nėra biologinis A. Z. tėvas, pripažino.
2. Apeliantas laiko, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą esminę reikšmę turi faktas, ar asmuo, pareiškęs ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, yra ar nėra vaiko tėvas. Kadangi pati atsakovo A. Z. atstovė R. Z. pripažino faktą, jog atsakovas nėra A. Z. tėvas, šios aplinkybės nebereikia įrodinėti. Teismas, atmetęs priešieškinį, iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
3. Apeliantas teigia, kad R. Z. siekis palikti galioti neteisingą įrašą A. Z. gimimo liudijime yra tik dėl materialinio išskaičiavimo, todėl yra nepateisinamas ir negalimas kaip pažeidžiantis, tiek vaiko teisę žinoti tėvus, tiek apelianto teisę į normalų tėvišką, o ne formalų ryšį.
4. Teismas nepagrįstai atsakovo ir vaiko socialinius ryšius grindė tik ankstesniu laikotarpiu egzistavusiais tarpusavio santykiais, bei ta aplinkybe, jog R. Z. nėra įvardijusi A. Z. tėvo. Todėl laiko, kad priešieškinys atmestas nepagrįstai, nes biologinio tėvo nenurodymas negali būti pagrindas nenuginčyti asmens, nesančio vaiko tėvu, tėvystę, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta LR CK 3.161 str. 2 d. įtvirtinta teisė žinoti savo tėvus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovų atstovė pagal įstatymą R. Z. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą (146-147 b. l).
Teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, tame tarpe ir ieškinio senaties terminą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika analogiškose bylose. Teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Apelianto skunde nurodyti argumentai prieštarauja vieni kitiems. Teismas pagrįstai taikė prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, kuris šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Dėl tėvystės ginčijimo ir senaties termino
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.
CK 3.140 str. 1 d. įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai laikė, kad jau yra suėjęs ieškinio senaties terminas tėvystei nuginčyti. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2007, Nr. 3K-3-312/2010 ir kt.).
Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo, ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę – laiko momentą, kada atsakovas sužinojo aplinkybes, leidžiančias abejoti jo tėvyste. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių apie tai, kad tik 2012 m. vasario mėnesį sužinojo, jog A. nėra atsakovo sūnus. Byloje nustatyta, kad vaikas – A. Z., dėl kurio tėvystės nuginčijimo atsakovas pareiškė priešieškinį, yra gimęs (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo santuokoje. A. D. Z. yra įrašytas tėvu A. Z. gimimo liudijime (4,44 b. l.). Santuoka tarp šalių nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 24 d. sprendimu, o ištuokos liudijimas tarp šalių išduotas 1998 m. birželio 23 d. (45, 5 b. l.). Todėl pagrįstai teismas pažymėjo, kad atsakovas bylos dėl santuokos nutraukimo metu žinojo, kad R. Z. buvo nėščia, be to, paties atsakovo byloje pripažinta, kad iki skyrybų šalys turėjo santykių. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 1997-11-20 nutarimu iš atsakovo buvo priteista 1/3 dalis jo visų rūšių uždarbio dviejų vaikų A. ir R. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės, po to 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGD, iki dukters A. pilnametystės. Taip pat, Šiaulių miesto apylinkės teismas 1997-12-15 nutarimu sūnaus A. išlaikymui iš atsakovo priteisė 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGD, iki jo pilnametystės. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-05-18 sprendimu c.b. Nr. 2-355-77/2007 visų trijų nepilnamečių vaikų R., A. ir A. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jų motina. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas šiuos teismo sprendimus būtų skundęs.
Byloje nėra įrodymų ar apelianto nurodomų aplinkybių, jog ketino ginčyti įrašą dėl vaiko gimime nurodomo tėvo. Byloje nustatyta, kad atsakovo vaiko A. naudai, nuo kūdikystės buvo priteistas išlaikymas, kurį nors ir nereguliariai, atsakovas D. Z. teikė. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad R. Z. po skyrybų iš karto prašė atsisakyti visų trijų vaikų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad atsakovas žinojo apie trečiojo vaiko, A. gimimą. Ieškovės nesutikimas atlikti DNR ekspertizę negali turėti esminės reikšmės priešieškinio išsprendimui taip, kaip nori apeliantas ir nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas nėra biologinis A. Z. tėvas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nuo pat A. Z. gimimo įtardamas, jog jis galbūt nėra vaiko tėvas, dėl tėvystės nuginčijimo per įstatymu nustatytą terminą į teismą nesikreipė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas apie tai, kad nėra vaiko tėvas, sužinojo ne 2012 m. vasario mėn., bet faktines aplinkybes žinojo nuo vaiko gimimo.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas, kaip veiksnus suaugęs asmuo turėjo suprasti, kad jo įrašymas vaiko tėvu ne tik suteikia vaikui pavardę, bet tuo remiantis atsiranda jam teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu. Kiekvienas pilnametis asmuo turi apgalvoti savo veiksmus, kadangi atliktas veiksmas – tėvo įrašymas į vaiko gimimo liudijimą, sukelia pasekmes kitiems asmenims, šiuo atveju vaikui A. Atsakovui žinant, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau pareiškus tėvystę įregistruojančiai įstaigai, kad jis pageidauja būti vaiko tėvu, šis pareiškimas sukelia apeliantui pareigą rūpintis vaiku, ir ta abejonė, ar jis nėra vaiko biologiniu tėvu, negali būti pagrindu nuginčyti tėvystę. Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sūnus A. prieštarautų jog jo tėvu būtų įrašytas atsakovas, todėl apsaugant vaiko interesus, netikslinga tenkinti atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad tiek Europos Žmogaus Teisių teismas, tiek ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavę, tuo atveju, kai praleidžiamas ieškinio senaties terminas, prioritetas suteikiamas vaiko interesams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principus, susiklosčiusius santykius tarp apelianto ir nepilnamečio sūnaus A. Z. bei praleistą ieškininės senaties terminą tėvystei nuginčyti, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad patenkinus atsakovo priešieškinį, būtų pažeisti vaiko interesai, teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas ir pagrįstai netenkino priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo.
Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Byloje nustatyta, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nenurodė kas yra vaiko A. tėvas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad per 15 m. nuo A. Z. gimimo atsakovas neginčijo, kad jis kartais bendraudavo su A. Z. ir kitais savo vaikais, nenustatyta, kad A. Z. pažinotų kitą tėvą, pagrįstai laikė, kad per penkiolika metų laikotarpį susiformavo D. Z. ir A. Z. santykiai kaip tėvo ir vaiko. Byloje įrodyta, kad A. Z. tiek kiti vaikai su tėvu nevengė bendrauti, tačiau daugiausia kliūčių jų bendravimui daugiausia sudarydavo jų motina. Atsakovo atžvilgiu tėvystė nebuvo apribota, taip pat nebuvo nustatyta apribota bendravimo su vaikais tvarka nei vieno iš vaikų atžvilgiu, todėl negali būti ribojama ir vaikų teisė bendrauti su tėvu. Pažymėtina ir tai, kad D. Z. nei nutarimo dėl išlaikymo priteisimo nei sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos su vaiko motina nustatymo neskundė, anksčiau ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo nereiškė. Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip išlikusius tam tikrus D. Z. ir A. Z. socialinius ryšius, kurie niekad ir nebuvo nutrūkę, tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiktų vaiko interesų, teigiamai išsprendus tėvystės nuginčijimo reikalavimą, A. Z. kiltų grėsmė likti be tėvo.
Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ir išlaikymo teikimo pareigą, tačiau, vadovaujantis tuo, kad išlaikymo pareiga yra išvestinė iš tėvystės nustatymo fakto, teisėjų kolegija papildomai dėl išlaikymo priteisimo nepagrįstumo nepasisako. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą, apeliantas nenurodė ir tokių pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šalys ir trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl atsižvelgiant į jų nepakankamai gerą turtinę padėtį, bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, šių išlaidų apmokamų iš valstybės biudžeto lėšų nepriteisia iš šalių.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.