Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-23-1957 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių 2-ame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. M. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 13 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 11 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-1957 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis ir elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis anksčiau jau buvo teistas (17 kartų), tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė, vis dar yra nustatomi kriminogeniniai veiksniai, stebimas nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, stebimos nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencijos, todėl komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-1957 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei asmens byla, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. RV-23-1957 netaikyti nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. M. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuobaudos negavęs, tris kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sėkmingai dalyvavo ir baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa, nurodė, kad paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, taip pat gauta Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad nuteistojo vardu vykdomieji dokumentai negauti. Nuteistasis dirba bei gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, jog lygtinio paleidimo atveju įmonė įdarbintų T. M.. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, T. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad T. M., per bausmės atlikimo laikotarpį įstaigoje dėl padarytų pažeidimų nuobaudų negavęs, buvo skatintas 4 kartus (paskutinį kartą 2024 m. vasario 23 d.). Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pakartotinai įvertinus nuteistojo elgesį pagal „OASys“ metodiką nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai (statiniai ir dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali ir privalo mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi profesinės kvalifikacijos; skaitymo / rašymo ir / arba skaičiavimo problemos; rašymo problemos; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagristas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne karta, yra pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus, viso teistas 17 kartų, šiuo metu atlieka 1 su laisvės atėmimu susijusią bausmę (Lietuvoje). Nuteistasis vengia prisiimti atsakomybę už savo paties atliktus veiksmus, minimizuoja savo netinkama elgesį. Nuteistasis nors iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į jas. Vertinimo metu stebima, jog nuteistasis yra linkęs neutralizuoti nusikaltimo pasekmes, projektuoti kaltę aplinkai, situacijoms. Turima informacija leidžia daryti prielaidas apie teisės pažeidėjo nenorą laikytis įstatymų bei visuotinai priimtinų moralės bei elgesio normų.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad tiek dabartinė nusikalstama veika, tiek ankstesnės nusikalstamos veikos (vagystės) buvo vykdytos siekiant materialinės naudos neteisėtais būdais, dėl ko galima kelti prielaidą, jog asmuo stokojo lėšų valdymo kompetencijos. Apibendrinant, galima teigti, jog asmuo iki laisvės atėmimo galimai susidūrė su finansinio stabilumo trūkumu ir lėšų valdymo kompetencijos stoka. Tiek dabartinė nusikalstama veika, tiek ankstesnės nusikalstamos veikos (vagystės) buvo vykdytos siekiant materialinės naudos neteisėtais būdais, dėl ko galima manyti, kad finansinis veiksnys gali didinti nusikalstamo elgesio raiškos tendencijas. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. M. neatliktos bausmės dalis (1 metai 11 mėnesių 12 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog siekiant lygtinio paleidimo yra svarbu, ne atliktos bausmės dalis, o siekis savęs pakeitimo, integracijos į visuomenę, požiūrio į įstatymus pakeitimo, noro būti visuomenės dalimi ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles, bei įstatymus. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo T. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-23-1957 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

nuteistojo T. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. RV-23-1957 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.