Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas J. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d. buvo surašytas už tai, kad J. M. 2016 m. balandžio 21 d. apie 16.00 val., būdama neblaivi (0,35 prom.), buvo sumušta neblaivaus sugyventinio R. S. (1,87 prom.). Minėto įvykio metu, buvo jų bendras vaikas – A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei R. S. vaikai: I. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu J. M. netinkamai rūpinasi savo vaiko gerove, bei sveikata, tai galima traktuoti kaip motinos valdžios nepanaudojimą vaiko interesams (LR CK 3.165 str. 1 d.).

J. M. parodė, kad buvo pas draugę svečiuose ir išgėrė butelį sidro. Vaikai tuo metu buvo namuose kartu su sugyventiniu. Jai grįžus į namus, sugyventinis ją sumušė ir po kokios valandos atvykus vaikų teisių apsaugos darbuotojams, buvo iškviesta policija ir sugyventinis buvo sulaikytas.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Remiantis ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. 2 d. Šių duomenų kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje, sprendžiant asmens atsakomybės pagal komentuojamo straipsnio nuostatas klausimą, laikomasi pozicijos, jog tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdama neblaivi, kai nustatytas 0,35 prom. girtumas (neįvertinus paklaidos), buvo sumušta neblaivaus sugyventinio, kuriam nustatytas vidutinis - 1,87 prom. girtumo laipsnis, ir tai matė jų bendras vaikas.

ATPK 181 str. 1 d. nereglamentuoja, nuo kada asmuo laikomas neblaiviu, tačiau pagal analogiją, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr. 56-2000) dėl „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose – viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 3 punkte nurodoma, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Nagrinėjamoje byloje J. M. nustatyta alkoholio koncentracija – 0,35 promilės, kas remiantis minėtomis Taisyklių nuostatomis nelaikoma girtumu net vairuojant transporto priemones. Kitų duomenų, apie tai, kad J. M. elgėsi netinkamai dėl neblaivumo (kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje ir t.t.), kas leistų manyti, kad net ir toks neblaivumas galėjo turėti įtakos vaiko nepriežiūrai, byloje nėra.

Pažymėtina, jog nustatant ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius iš esmės nėra svarbu nustatyti asmenį, pradėjusį konfliktą, o būtina nustatyti, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, reikiamu metu nepanaudojo tėvų valdžios arba ją panaudojo priešingai vaiko interesams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos, fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje yra draudžiamas ir laikytinas tėvų valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Byloje J. M. surašytas protokolas už tai, kad ji buvo sumušta neblaivaus sugyventinio, duomenų apie tai, kad ji elgėsi nerūpestingai, neadekvačiai, pati konfliktavo ar dar kitaip neatsakingai elgėsi prie vaikų, nėra. Dar daugiau, kaip matyti iš Šiaulių apskrities VPK pareigūno pranešimo apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nurodyta, kad R. S. po J. M. sumušimo buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Aptartas sugyventinio elgesys laikytinas žalingu vaikų atžvilgiu ir yra netoleruotinas, o J. M. buvo sumušta, t.y., ji pati nukentėjo nuo sugyventinio, todėl negalėjo nuo to apsaugoti vaikų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas sprendžia, kad J. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.