Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Česlava Malinovska Baudžiamoji byla Nr. 1A-745-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00547-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.(S)

2013 m. lapkričio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. BK 75 straipsnio pagrindu M. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iš M. U. A. S. priteistas 24 380 Lt žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. U. buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytomis dienomis, iki 2011-11-18, telefonu ir susitikimų įvairiose viešose Vievio miesto vietose, neturėdamas teisėto pagrindo, įtikinėjimais ir prašymais, pasinaudodamas mažametės V. K. amžiumi, savo naudai, apgaule vertė ją perduoti jam motinos A. S. turtą. Mažametė V. K., paveikta kaltinamojo įtikinėjimų ir prašymų, per keletą kartų perdavė M. U. auksinį žiedą su žaliu akmenėliu, 800 Lt vertės, juvelyrinį aukso komplektą su baltu perlu, susidedantį iš grandinėlės, auskarų, pakabuko ir žiedo, 17000 Lt vertės, 50 cm auksinę grandinėlę, 450 Lt vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 280 Lt vertės, 5500 Lt grynaisiais pinigais bei 350 Lt už mobilųjį telefoną, tokiu būdu M. U. neteisėtai įgijo A. S. turto už 24380 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. U. prašo patikrinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir jį panaikinti, o baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu; palikti nenagrinėtą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civilinį ieškinį. Apelianto įsitikinimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl padarytų esminių BPK normų pažeidimų, kurie suvaržė jo, kaip kaltinamojo, teisę į gynybą, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Nuteistojo M. U. apeliacinio skundo argumentai, kuriais šis siekia būti išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pakankama, priešingai nei mano apeliantas, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.

Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik iš paties kaltininko parodymų, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma nustatoma tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) požymius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-523/2010).

Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad tiesioginiai įrodymai nėra pranašesni už netiesioginius. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-66/2013). Reikia pažymėti ir tai, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų ar kitų asmenų, kurie gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, parodymuose esantys netikslumai nemenkina jų, kaip įrodymų šaltinio patikimumo, juolab, kad, kaip jau minėta, dėl esminių aplinkybių nukentėjusiosios V. K. parodymai, nuoseklūs, juos patvirtina ir papildo liudytojų parodymai.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, įvertinus jas visų byloje užfiksuotų duomenų kontekste, pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog M. U., pasinaudodamas mažametės nukentėjusiosios V. K. patiklumu, kurį sąlygojo pastarosios amžius, apgaule išviliojo svetimą, t. y. A. S. šeimai priklausantį turtą ( juvelyrinius dirbinius ir pinigus) bei įtikino ją įsigyti už 350 lt nekokybišką ir mažavertį mobilaus ryšio telefoną, kurį nuteistasis, kaip teigia pats, gražinus jam, išmetė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo M. U. veika atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tuo tarpu tai, kam ir kokiu būdu M. U. panaudojo iš nukentėjusiosios V. K. tariamai skolon gautus pinigus, juvelyrinius dirbinius bei pinigus, gautus už įprastomis sąlygomis netinkamą eksploatuoti ir paties nuteistojo vertinimu ženkliai didesne kaina parduotą mobilaus ryšio telefoną, jo veiksmų kvalifikacijai, reikšmės neturi. Esminė aplinkybė, sprendžiant M. U. kaltės klausimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, įvertinus ją nustatytų byloje duomenų visete, yra tai, kad pastarasis apgaule įgijo svetimą turtą, t.y. nors ir žadėjo grąžinti jo ekvivalentą, tačiau to daryti neketino, o ir realių galimybių tai padaryti neturėjo: M. U. niekur nedirbo ir jokių kitų pajamų neturėjo, ką beje pripažįsta ir pats. M. U. neteisėtų veiksmų kryptingumą, aiškų suvokimą, jog pasinaudodamas tuo, kad dėl gyvenimiškos patirties stokos V. K. galimybės adekvačiai vertinti tuo metu susiklosčiusią socialinę situaciją bei tarpasmeninius santykius buvo gana menkos, tai, kad jis neteisėtai gauna turtinę naudą, ir norą taip veikti, priešingai nei mano apeliantas, patvirtina ir tolimesnis jo elgesys: pastarasis ir toliau bandė daryti įtaką mažametei V. K., siekdamas, kad nukentėjusioji A. S. pakeistų savo apsisprendimą dėl jo veiksmų kreiptis į teisėsaugos instituciją.

Apeliacinio skundo argumentas, jog tarp nukentėjusiosios V. K. ir jo susiklostę santykiai priskirtini civiliniams teisiniams santykiams, prieštarauja paties apelianto pasirinktai gynybos pozicijai ir neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Nuteistasis viso proceso metu neigė aplinkybę, jog skolinosi pinigus ar kitą turtą iš V. K. Jokie civiliniai teisiniai sandoriai, kurių pagrindu nukentėjusioji ar jos įstatyminiai atstovai įgytų reikalavimo teisę į M. U., sudaryti nebuvo. Telefono perdavimo V. K. aplinkybės, jas įvertinus byloje surinktų duomenų visete, taip pat negali būti vertinamos kaip sandoris civilinės teisės prasme.

Apelianto argumentas, kad nagrinėjamoje byloje jam inkriminuojami kaltinimai yra paremti tik suinteresuotų šios bylos baigtimi asmenų – A. S., A. K., V. K. – parodymais, nepagrįstas ir atmestinas. Kaip aukščiau minėta, nuteistojo M. U. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pagrindžia byloje nustatytų aplinkybių visetas. Tuo tarpu nukentėjusių asmenų teisė reikalauti ir tikėtis nusikalstamais M. U. veiksmais padarytos žalos atlyginimo pati savaime negali būti vertinama kaip suinteresuotumas bylos baigtimi, siekiant nepagrįstai jį apkaltinti. Kita vertus, analizuojant teisiamojo posėdžio protokole bei kituose bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, matyti, kad nuteistojo M. U. teiginys, jog nukentėjusiosios V. K. motina jo nemėgsta ir dėl to jį apkalba, paremtas nuteistojo subjektyvia nuomone, juolab, kad jokių priežasčių, kodėl pastaroji taip elgiasi, M. U. nenurodė.

Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismui nesiėmus papildomų priemonių, siekiant surinkti daugiau veikos kvalifikavimui reikšmingų duomenų, M. U. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta nepilnai ir paviršutiniškai, nepagrįstas. Analizuojant baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos, kiek tai objektyviai įmanoma. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, jog nukentėjusioji A. S., mažametės dukros išneštų M. U. juvelyrinių dirbinių įsigijimo dokumentų neturi, patys juvelyriniai dirbiniai, kurių vertę apeliantas ginčija, nesurasti, tuo tarpu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ir gana ilgas laiko tarpas. Tačiau pažymėtina tai, kad baudžiamajame procese nei vienam iš įrodymų šaltinių prioritetinė reikšmė nėra suteikiama. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sukčiaujant įgytų daiktų, o šiuo konkrečiu atveju juvelyrinių dirbinių, vertė gali būti pagrįsta ir nukentėjusiojo parodymais, kuriuos vienu ar kitu aspektu patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2009).

Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus dalyje dėl sukčiavimo būdu įgyto turto vertės, daroma išvada, jog turi būti patikslinta nuosprendžio aprašomoji dalis, t.y. patikslinta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybė – apgaule įgyto svetimo turto vertė, o tuo pačiu patikslintas ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. S. pareikšto ieškinio dydis.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos analizės, nukentėjusioji, nurodydama turto vertę, nebuvo nuosekli. Nei pastaroji, nei jos šeimos nariai, kurių turtinius interesus ji atstovavo, negalėjo paaiškinti atsiradusių skirtumų tarp nurodytų daiktų vertės bei pinigų sumų, taip pat negalėjo detaliai apibūdinti dingusių aukso dirbinių požymių, pagal kuriuos būtų galima objektyviai nustatyti jų vertę. Todėl M. U. pagal kaltinimą inkriminuojamo turto vertė turi būti patikslinta, byloje surinktų duomenų vertinimo metu iškilusias abejones aiškinant nuteistojo naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu pareikštame nukentėjusiosios A. S. civiliniame ieškinyje nurodyta, jog auksinio žiedo su žaliu akmenėliu vertė yra 800 Lt, tokią sumą nukentėjusioji nurodė ir bylą nagrinėjant teisme. Liudytoja S. K., kuriai priklausė šis papuošalas, jo kainos nurodyti negalėjo. Todėl juvelyrinio dirbinio vertė, inkriminuota pagal kaltinimą - 800 Lt, nekeičiama (1 t. b.l. 57, 2 t. b.l. 6, 10). 50 cm auksinė grandinėlė, kurią nešiojo V. K., ieškinyje įvertinta 450 Lt. Pagal R. B. ir J. P. parodymus, V. K. šią auksinę grandinėlę, atidavė M. U., kad pastarasis realizavęs ją, galėtų gauti pinigų. Pasak J. P. Viktorija jai buvo sakiusi, jog Mantas už grandinėlę gavo 500 Lt. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. S. nurodė, jog smulkaus pynimo grandinėlės vertė maždaug 300-400 Lt (1 t. b.l. 49, 55, 57, 2 t. b.l. 6, 11-12). Įvertinus visus šiuos parodymus, 50 cm auksinės grandinėlės vertė nekeičiama, t. y. paliekama tokia, kokia ji ir buvo M. U. inkriminuota, t.y. 450 Lt. Pirmosios instancijos teisme, įvertindama iš namų išneštą auksinę apyrankę, nukentėjusioji A. S. nurodė 500 ar 530 Lt sumas. Tuo tarpu sprendžiant pagal civilinį ieškinį, šios apyrankės vertė – 280 Lt (1 t. b.l. 57, 2 t. b.l. 6). Nesant kitų šio aukso dirbinio tikrąją vertę pagrindžiančių įrodymų, kaip jau minėta, byloje surinkti duomenys vertinami nuteistojo naudai. Todėl kaltinime inkriminuota auksinės grandinėlės ant rankos vertė – 280 Lt nekeičiama.

Analizuojant byloje surinktus duomenis dėl juvelyrinio aukso komplekto su baltu perlu vertės, kurį sudarė grandinėlė, auskarai, pakabukas ir žiedas matyti, kad pareikštame civiliniame ieškinyje jis buvo įvertintas 17000 Lt. Nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusioji A. S. duodama parodymus aiškino, jog jai pasidomėjus kiek galėtų kainuoti toks juvelyrinis komplektas, sužinojo jo vertę, kuri yra maždaug 1400 lt. Manė, kad jį buvo įvertinusi 2300 Lt., neneigė, kad jį galėjo įvertinti ir 17000 Lt. Iš nukentėjusiųjų V. K., A. S., liudytojų S. K., Z. G., A. K. parodymų matyti, kad M. U. pasakius, jog jam reikia pinigų, kad galėtų pagelbėti įkalintam savo draugui, V. K. negalėdama paimti pinigų, iš namų paėmė ir nuteistajam perdavė visą pastarosios seseriai S. K. priklausiusį auksą, kuris buvo sudėtas į maišelį. Nukentėjusiosios V. K. teigimu, iš draugų ji sužinojo, jog M. U., pardavęs šiuos aukso dirbinius, gavo 1700 Lt. Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. K. jai priklausiusių papuošalų kainos, nurodyti negalėjo, motyvuodama tuo, kad niekada nebandė įvertinti maišelio turinio pinigais (1 t. b.l. 28, 44, 47, 53, 57, 2 t. b.l. 6-7, 9, 10). Tokiu būdu atsižvelgus į tai, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti tikrąją aukso komplekto su baltu perlu, susidedančio iš grandinėlės, auskarų, pakabuko ir žiedo, vertę, šioje dalyje byloje surinkti duomenys vertinami nuteistojo naudai, sumažinant aptariamo juvelyrinio dirbinio vertę iki sumos, kuri atitinka nukentėjusiosios A. S. nurodytą galimą jo kainą, t.y. iki 1400 Lt.

Be to, įvertinus bylos duomenų, pagrindžiančių M. U. kaltę apgaule įgijus nukentėjusiosios A. S. šeimai priklausiusius grynuosius pinigus, visetą, daroma išvada, jog jų nepakanka, kad būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog nuteistojo nusikalstamų veiksmų pasėkoje šeima neteko 5500 Lt.

Iš liudytojo A. K. parodymų analizės matyti, jog tai, kad iš namų dingsta pinigai, jis pirmą kartą pastebėjo galimai 2011 m. spalio mėn., kai su žmona vyko į sveikatos priežiūros įstaigą. Pagal jų skaičiavimus tuomet trūko 1000 Lt. Šiuos liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir pastarojo žmona A. S. Iki tol, kad dingsta pinigai, nepastebėjo. Perdėjus pinigus į kitą vietą, po kurio tai laiko vėl pastebėjo, kad nėra 400 Lt. Tačiau kokia tiksliai pinigų suma iš viso dingo iš namų, pasakyti negalėjo. Iš nukentėjusiosios A. S. teisme duotų parodymų matyti, kad pastaroji taip pat negalėjo pasakyti, kiek pinigų buvo dingę iki tol, kol buvo nustatytas 1000 Lt trūkumas. Tačiau po to ji užfiksavo, kad yra vėl dingę 500 Lt, po to 300 Lt ir 200 Lt. Nukentėjusiosios teigimu, būdavo, kad dingdavo ir po 400 Lt, ir 500 Lt, kartais ir pati duodavo dukrai pinigų. Sužinojusi, kad pinigų iš V. K. vis prašo M. U., pradėjo skaityti jos iš pastarojo gautas SMS žinutes. Nuteistasis rašė, jog jam reikia 500 Lt, kitą kartą – 200 Lt (1 t. b.l. 51, 2 t. b.l. 5-8, 9-10). Sprendžiant iš nukentėjusiosios V. K. teisme duotų parodymų, nuteistajam ji atnešdavo po 200 Lt, 300 Lt, iki 500 Lt, kiek kartų tai darė, neprisimena. Namuose klausimas dėl pinigų dingimo buvo iškeltas galimai 4 kartus (2 t. b.l. 3-4). Liudytojos J. P. teigimu, porą kartų ji matė, kai Viktorija davė Mantui pinigų, „...vieną kartą 500,00 Lt“, o kiek kitą kartą, pasakyti negalėjo (2 t. b.l. 15). Nuteistasis M. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, jog V. K. turėdavo įvairias pinigų sumas, iš namų ji imdavo po 200-300 Lt, ir pasak jo, per visą pažinties su V. K. laikotarpį jie kartu išleido apie 2000 Lt (1 t. b.l. 36, 40, 67). Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tiek, kiek jos patvirtina ir papildo vienos kitas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodytomis pripažintinos šios V. K. nuteistajam M. U. apgaule perduotos grynųjų pinigų sumos – 1000 Lt, 500 Lt, 300 Lt, 200 lt, t.y. viso 2000 Lt.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu M. U. inkriminuota pinigų suma – 350 Lt, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių apeliantas neginčija.

Tokiu būdu, teisėjų kolegija įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, nustato, kad M. U., laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytomis dienomis, iki 2011-11-18, telefonu ir susitikimų įvairiose viešose Vievio miesto vietose, neturėdamas teisėto pagrindo, įtikinėjimais ir prašymais, pasinaudodamas mažametės V. K. amžiumi, savo naudai, apgaule vertė ją perduoti jam motinos A. S. turtą. Mažametė V. K., paveikta kaltinamojo įtikinėjimų ir prašymų, per keletą kartų perdavė M. U. auksinį žiedą su žaliu akmenėliu, 800 Lt vertės, juvelyrinį aukso komplektą su baltu perlu, susidedantį iš grandinėlės, auskarų, pakabuko ir žiedo, 1400 Lt vertės, 50 cm auksinę grandinėlę, 450 Lt vertės, auksinę grandinėlę ant rankos, 280 Lt vertės, 2000 Lt grynaisiais pinigais bei 350 Lt už mobilųjį telefoną, tokiu būdu M. U. apgaule įgijo A. S. turto už 5280 Lt.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aukščiau nustatyta turto vertė iš esmės atitinka tiek pareiškime-protokole, tiek ir nukentėjusiosios A. S. pirminės apklausos metu užfiksuotas aplinkybes, susijusias su šio turto vertinimu.

Reikia pažymėti ir tai, kad aukščiau nustatytos aplinkybės nekeičia M. U. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi pasisavinto turto vertė neviršija 250 MGL dydžio sumos ir neatitinka nedidelės vertės turto sąvokos (BK 190 straipsnyje pasakyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL), taip pat nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Tačiau ši aplinkybė turi įtakos nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dydžiui, dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant A. S. priteistinos iš M. U. jo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, buvo pasunkinta jo teisinė padėtis ir suvaržyta teisė į gynybą dar dėl to, kad jis buvo suimtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kardomoji priemonė – suėmimas M. U. taikyta kitoje baudžiamojoje byloje, kuri nėra susijusi su nagrinėjamais įvykiais šioje byloje. Kita vertus, M. U. buvo pasirašytinai informuotas apie jo teisę turėti įgaliotąjį atstovą (BPK 82 straipsnio 3 dalis) ar gynėją (BPK 48 straipsnio 8 dalis). Ir nors ikiteisminio tyrimo metu M. U. savo teises ir interesus gynė pats, teisminio nagrinėjimo metu (tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose) pasinaudojo savo pasirinkto gynėjo teisine pagalba. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. U. buvo garantuota tinkama jo teisių gynyba.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti:

Iš M. U. A. S. priteistą nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 5280 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties litų).

Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.