Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo O. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. J. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., padarymą 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamą nutarimą motyvavo tuo, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumo laipsnis automobilio vairavimo metu viršijo minimalų – 0,4 leistiną alkoholio kiekį ir konstatavo O. J. kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Skiriant bausmę teismas taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta minimali sankcijoje administracinė nuobauda. Apeliaciniame skunde O. J. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės aktus ir teismų praktiką, neatsižvelgė į tai, kad respiracinis (oro pūtimas į alkotesterį) tikrinimo būdas yra tik antrinis, preliminarus, tuo būdu ir netikslus. Tvirtina, kad tikrą alkoholio kiekį kraujyje galima nustatyti tik paimant mėginį iš kraujo. Teismas apskritai nemotyvavo kodėl pagrindinio girtumą galinčio įrodyti kraujo tyrimo jis nelaikė reikšmingu įrodymu. Apelianto nuomone, būtent tiesiogiai kraujo, o ne kokį kitą patikrinimo metodą teisės norminiai aktai iškelia virš kitų įrodymų, suteikia jam didesnę įrodomąją galią. Kiti alkoholio kiekio kraujyje ir šlapime nustatymo metodai (tame tarpe ir alkoholio matuoklio) gali būti tik pagalbiniai. Šio įrodymo nelaikymu įrodymu teismas pažeidė teisės aktų nuostatas (Metodikos 9.1 p.), todėl priėmė neteisingą nutarimą.Taip pat skundas argumentuojamas ir tuo, kad dėl patikrinimo alkoholio matuokliu ir nustatyto 0,5 promilės alkoholio kiekio apeliantas nesutiko. Pasirašymas ant alkotesterio parodymų šaknelės nerodo jo sutikimo su rezultatu, o tik susipažinimo faktą. Be to, nesuprantamas jam teismo motyvas, kodėl nuvykimas į medicinos įstaigą pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje yra neteisėtas.Apeliantas skunde nurodo, kad teismas galimai yra šališkas, nes nesant bylos medžiagoje jokių įrodymų, net įtarimų, suabejojo apelianto sąžiningumu ir jį apkaltino, kad jis galimai ėmėsi priemonių dirbtinai pašalinti alkoholį iš organizmo tos valandos bėgyje, kai vyko į medicinos įstaigą. Policijos pareigūnas buvo informuotas, kad apeliantas nesutinka su alkotesterio parodymais, tačiau antrą kartą pasitikrinti blaivumą jam nebuvo leista, nes nėra privaloma. Apelianto nuomone, jei neprivaloma, tačiau yra galima ir turėjo būti leidžiama. Jei būtų leista pūsti dar kartą, tai parodymai galėjo žymiai skirtis patrulio nenaudai. Apeliantas taip pat kelia abejones ir dėl paties alkoholio matuoklio patikimumo bei nurodo, kad blaivumo testo šaknelėje Nr. 2293 nurodyta, kad jis buvo 2295-as, kuriam buvo atliktas testas, o tai, kad alkotesterio metrologinės patikros galiojimas buvo besibaigiantis, parodymai buvo netikslūs, nes alkoholio matuoklis galimai išsikalibravęs. Jo nuomone, teismas neatsižvelgė ir į kitas esmines aplinkybes matuojant alkoholio kiekį respiraciniu būdu (matavimų režimas, viršytas rekomenduojamas alkotesterio instrukcijoje matavimų skaičius, besibaigiantis kalibravimo terminas, kitos elektroninės galingos aparatūros bei jos kiekio, turinčios įtakos matavimo rezultatams ir pan.). Taigi, apelianto nuomone, jis jokio teisės pažeidimo nepadarė, yra nubaustas neteisėtai, nesilaikant norminių teisės aktų nustatytų įrodymų vertinimo prioritetų ir tvarkos.Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime prašoma Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir O. J. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje O. J. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,50 promilės. Ginčydamas įrodymų vertinimo tinkamumą bei nurodydamas teismo padarytus įstatymų normų pažeidimus, apeliantas teigia, jog vairavo automobilį neviršydamas minimalaus (0,4 prom.) leistino alkoholio kiekio.ATPK 126 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad O. J. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas O. J. kaltu teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.Kaip jau minėta iš esmės skundo argumentais siekiama nuginčyti inkriminuoto pažeidimo būtinąjį objektyvųjį požymį – vairuotojo neblaivumą, todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas – alkoholio matavimo prietaiso nepatikimumas bei objektyvaus pažeidimo požymio – neblaivumo – nebuvimas. Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu O. J. lengvas girtumo laipsnis (0,5 prom.) nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARDJ0012, abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra (patikros sertifikatas Nr. 0236064). Nors apeliantas šiuo aspektu nesutinka, nurodo savo vertinimą, tačiau teismas pažymi, kad tokie deklaratyvūs teiginiai yra tik jo paties subjektyvus vertinimas, siekiant išvengti atsakomybės bei taip paneigti jį kaltinančius įrodymus. Iš byloje esančio alkoholio matuoklio patikrinimo šaknelės matyti, kad apeliantas buvo patikrintas Nr. 2293, o ne Nr. 2295 (kaip pats nurodo). Šio prietaiso patikra atlikta 2015 m. gruodžio 10 d. ir galioja iki 2016 m. birželio 10 d. Pats pažeidimas padarytas 2016 m. gegužės 22 d., o tai reiškia, kad prietaisas buvo tinkamas naudojimui ir gauti duomenys, nurodantys asmens neblaivumą, yra teisėti, abejoti jais, kaip jau buvo minėta, nėra pagrindo. Kitos šalutinės aplinkybės, kurios, pasak apelianto, galėjo būti trikdžiais tiksliems ir patikimiems alkoholio matuoklio rodmenims, buvo teismo įvertintos. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl alkoholio matavimo prietaiso patikimumo taip pat nekilo. Be to, apelianto neblaivumą patvirtino ir byloje apklaustas pareigūnas G. Š., kuris paaiškinimo, jog buvo reidas ir 2016 m. gegužės 22 d. patikrinus O. J., jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Liudytojas nurodė, jog vairuotojas sakė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, su alkotesterio parodymais iš pradžių sutiko, tačiau su kažkuo pakalbėjęs telefonu, nusprendė nesutikti. Tai, kad O. J. iš vakaro vartojo alkoholį patvirtino ir liudytoja apklausta kartu su juo važiavusi D. B..Apelianto vertinimu respiracinis (oro pūtimas į alkotesterį) tikrinimo būdas yra tik antrinis ir netikslus, tikrasis alkoholio kiekis kraujyje nustatomas tik paėmus asmens kraujo mėginį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Apeliantas su jam policijos pareigūno alkotesteriu nustatytu girtumo laipsniu nesutiko. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju apeliantas ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūno alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. A 3838/2016(01) duomenimis nustatyta, kad O. J. 2016 m. gegužės 22 d. 16.10 val. paimtame kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio, o medicininės apžiūros akto Nr. 63 duomenys, nurodo, jog O. J. pūtus į alkotesterį 2016 m. gegužės 22 d. 16.20 val. nustatytas 0,29 promilių girtumas. Nors šiais duomenimis apeliantas vadovaujasi ir tvirtina jo atsakomybės nebuvimą, tačiau teismo nuomone, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, t. y. 2016 m. gegužės 22 d. 15.12 val., todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas šiuos dokumentus (specialisto išvadą ir medicininės apžiūros aktą Nr. 63) tinkamai vertino kaip ir kitus bylos įrodymus, nepažeisdamas leistinumo ir patikimumo įrodymams reikalavimų, nurodė kodėl jų aukščiau neiškelia už kitus įrodymus ir nelaiko prioritetiniais. Teismas teisingai sprendė, jog jie yra vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Išvada, kad vis dėlto apeliantas vairavo automobilį, būdamas neblaivus, neabejotina ir pagrįsta byloje esančiais rašytiniais ir objektyviais įrodymais. Šiuo aspektu teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika, įstatymo normomis ir priešingai nei teigia apeliantas, nelaikė neteisėtu O. J. nuvykimu į medicinos įstaigą dėl įrodymų pateikimo. Tokių skundžiamame nutarime išvadų ar duomenų nenustatyta.Ginčijant apelianto neblaivumo faktą pažeidimo padarymo metu, apeliantas nurodo, jog pareigūnas jam neleido neblaivumo matuotis antrą kartą. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas G. Š. nurodė, jog neprivalo leisti vairuotojams pūsti į alkotesterį antrą kartą, todėl vertintina, kad pareigūnai nesuvaržė apelianto teisių ir neužkirto kelio jam pačiam savo iniciatyva pasitikrinti savo blaivumą medicinos įstaigoje, ką apeliantas ir padarė.Apylinkės teismas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodyta skundžiamame nutarime, nurodė, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Dėl šio teiginio apeliantas kritikuoja teismo procesinį sprendimą ir laiko teismą galimai šališku, kuris neva suabejojo O. J. sąžiningumu ir jį apkaltino, kad jis galimai ėmėsi priemonių dirbtinai pašalinti alkoholį iš organizmo tos valandos bėgyje. Tačiau tikrinant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, skundą nagrinėjantis teismas tokių aplinkybių ir išvadų nenustatė. Šiuo aspektu matyti, kad apylinkės teismas tik nurodė teismų praktiką, kurioje nurodomos aplinkybės, bet jos nebuvo nukreiptos į būtent apelianto atliktus veiksmus. Be to, apelianto pateikti į bylą įrodymai nebuvo atmesti kaip nepatikimi ar neleistini įrodymai, jie kartu su kitais įvertinti tiek atskirai, tiek sugretinus su kitais visumoj ir padaryta teisinga išvada šiuo klausimu, dėl kurio teismas jau yra pasisakęs aukščiau. Teismo galimo šališkumo nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl toks skundo argumentas vertintinas kaip subjektyvi apelianto nuomonės išraiška, kuri nepagrįsta ir atmestina.Šioje byloje be alkoholio matuokliu nustatyto girtumo laipsnio, ši aplinkybė įrodyta patrulio G. Š. parodymais, kurie nesikeitė viso proceso metu ir jais netikėti nėra pagrindo, taip pat apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatais, kurie patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kad vairavimo metu pažeidėjas buvo neblaivus. Pažymėtina, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla N62-3686/2008). Apibendrinus visa kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo abejoti įrodymų tyrimu šioje byloje, kaip ir abejonių nekelia pats alkoholio patikrinimo teisėtumas.Nors pats pažeidėjas nesutiko su padarytu pažeidimu, tačiau administraciniu teisės pažeidimo protokolu įrodyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. 14.55 val. Alytaus r. sav., kelias Kaunas – Prienai – Alytus, 59 kilometre, O. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes jam 2016 m. gegužės 22 d. 15.12 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,5 prom. – 0,01 prom.). O. J. kaltę įrodo ir kiti teisme ištirti rašytiniai įrodymai – G. Š. tarnybinis pranešimas, alkoholio matuoklio šaknelė, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, liudytojų G. Š. ir D. B. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. A 3838/2016(01), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, apsvaigimu nustatyti aktas Nr. 63. Atsižvelgus į tai, ir dar kartą šiuos įrodymus išanalizavus darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai sprendė, jog ištirtų įrodymų pilnai pakako O. J. kaltei vairavus transporto priemonę neblaiviam įrodyti.Taigi, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia.Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl apelianto padaryto ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Pažymėtina, kad apelianto atžvilgiu taikyta mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo nuostatos (ATPK 30¹ str.), O. J. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, adekvati jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ATPK 20 str. numatytus tikslus. Visa tai įvertinus, O. J. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti galioti ir O. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.