Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-11-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-8331-986/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-25
Bylos Nr.
e2YT-8331-986/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00456-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
R. U., A. S.
Suinteresuotas asmuo
Kėdainių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-8331-986/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00456-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.17; 3.1.3.2; 3.2.3.2; 3.4.5.15(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 25 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. U. ir pareiškėjo A. S. pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimti pareiškėjos R. U. ir pareiškėjo A. S. pareiškimai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja R. U. sutikslinusi reikalavimus prašė nustatyti, kad jos sutuoktinis A. U. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 27644/30040, o pareiškėjas A. S. sutikslinęs reikalavimus įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 2396/30735 dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau ir Pastatas, taip pat Dirbtuvės).

Suinteresuoti asmenys Kėdainių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovams nedalyvaujant (3t., b. l. 9-11, 150-151, 158).

2022 m. lapkričio 23 d. teisme gautas pareiškėjų R. U. ir pareiškėjo A. S. atstovų bendras prašymas patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Nurodė, kad taikos sutarties 1 punktu abu pareiškėjai pripažino, kad A. S. ir pareiškėjos R. U. sutuoktinis A. U., miręs (duomenys neskelbtini), yra išpildę visas nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi į dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), sąlygas. Ginčo dėl to byloje tarp jų nebuvo, o visas ginčas iš esmės buvo kilęs tik dėl dalių, kuriomis A. S. ir A. U. įgijo nuosavybės teises į Dirbtuves, dydžių. Prašo šią Taikos sutartį patirtinti rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti.

Prašymas tenkintinas iš dalies, taikos sutartis tvirtintina.

CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad šalys bet kurioje bylos proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties civiliniame procese sudarymas – tai šalių dispozityvumo principo realizavimas. Teismas turi netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, o tvirtindamas įsitikinti, kad taikos sutartį bus galima vykdyti. Kadangi sudarydamos taikos sutartį, šalys įgyvendina teisę įstatymo nustatytose ribose disponuoti savo materialinėmis ir proceso teisės normomis, sudarant taikos sutartį galima susitarti ir dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismą, tačiau jie yra glaudžiai susiję su ginčo dalyku, tokiu būdu išvengiant papildomų civilinių bylų nagrinėjimo. Taikos sutartį ir jos sudarymo procesą dėl šių priežasčių kontroliuoja teismas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama. Tas pats pažymėtina ir apie taikos sutartį ypatingąja teisena nustatant juridinius faktus. Nepaisant to, kad civilinis procesas tokiais atvejais buvo pradėtas siekiant nustatyti juridinį faktą, proceso metu kilęs ginčas gali būti sureguliuotas tarpusavio susitarimu, jeigu toks susitarimas nepažeidžia viešojo intereso ir neegzistuoja CK įtvirtintų susitarimo negaliojimo pagrindų. Tokiu atveju pradėtas procesas dėl juridinio fakto nustatymo šalių valia (CPK 13 straipsnis) pakinta: iš faktų konstatuojamojo proceso pereinama tik į teises ir pareigas nustatantį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Įvertinus byloje, įskaitant ir pareiškėjų pareiškime dėl taikos sutarties tvirtinimo nurodytas aplinkybes nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama. Kadangi šalims žinomos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės, todėl taikos sutartis tvirtintina (CPK CK 6.983 – 6.986 straipsniai). Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnis). Vienai iš šalių nevykdant savo įsipareigojimų, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pareiškėjai taikos sutartimi susitarė, kad A. S. (miręs pareiškėjos sutuoktinis) ir A. U. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę atitinkamai į 106345/144815 ir 38470/144815 idealiąsias Pastato dalis, t. y. bendrai 100 proc. Pastato. Kaip minėta, tvirtinant taikos sutartį šio atveju pradėtas procesas dėl juridinio fakto nustatymo šalių valia pakinta: iš faktų konstatuojamojo proceso pereinama tik į teises ir pareigas nustatantį procesą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas yra išimtinai teismo kompetencija, todėl šalims taikos sutartimi nepakanka susitarti jų nuosavybės teisės dalių – šalių reikalavimai turi būti išsprendžiami teismo sprendimu. Taigi nagrinėjamoje byloje, siekiant teisinių padarinių (nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo), turi būti priimtas teismo sprendimas ir dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Įvertinus pareiškėjų nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, taikos sutarties šalių pareiškimus ir susitarimus, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų ir prašant bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bei CPK 533 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintina, kad R. U. sutuoktinis A. U., miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 106345/144815, o pareiškėjas A. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 38470/144815 dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir Pastatas) (CK 4.68–4.71 straipsniai, CPK 185), tai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad šio ginčo galutiniam išsprendimui būtinas suinteresuotų asmenų teises ir pareigas nustatantis teismo sprendimas (šalių taikus susitarimas dėl to nėra pakankamas), pareiškėjų prašymas nutraukti bylą netenkintinas, nes tai jiems nesukeltų taikos sutartimi siekiamų padarinių (nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo). Atmetus pareiškėjų prašymą dėl bylos nutraukimo, atmestini pareiškėjų prašymai ir dėl dalies pareiškėjų sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Teismas pažymi, kad šių šalių prašyme nurodytų procesinių reikalavimų atmetimas netrukdo tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį – šalių taikos sutartimi nusistatytos materialiosios teisės lieka nepakitusios, o šalių pareikštų procesinių reikalavimų išsprendimas yra išimtinai teismo pregoratyva; be to šie prašymai turėjo būti nurodyti ne šalių sudarytoje taikos sutartyje, o teismui teikiamame prašyme dėl taikos sutarties tvirtinimo.

Patvirtinus tarp sutarties šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą išnagrinėjus iš esmės bei dėl to priėmus sprendimą, atšaukiamas 2022 m. gruodžio 7 d. 9.30 val. paskirtas teismo posėdis.

Pašto išlaidų byloje nėra, suinteresuotų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašoma (taikos sutarties 8 punktas).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjos R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo 106345/144815 idealiąsias dalis dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo 38470/144815 idealiąsias dalis dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą tenkinti iš dalies.

Patvirtinti tarp R. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 21 d. sudarytą rašytinę taikos sutartį ir joje numatytas taikos sąlygas, pagal kurią jie atsižvelgdami į tai, kad:

(duomenys neskelbtini).

Likusiose dalyse pareiškėjų 2022 m. lapkričio 21 d. prašymą atmesti.

Atšaukti teismo posėdį, paskirtą 2021 m. gruodžio 7 d. 9.30 val.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas