Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-165-544/2012

teisėja Vitalija Ragauskienė Procesinio Nr. 2-14-3-00550-2011-4

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-690-786/2011 pagal ieškovo R. R. ieškinį S. M. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, duodanti išvadą – Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismo išvada, kad tėvystės nuginčyti negalima, nes tai prieštarauja vaiko interesams, yra nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, nemotyvuota ir klaidinga. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos pricipo laikymasis kaip tik sudaro pagrindą nuginčyti tėvystę, nes pirmenybė tokiais atvejais suteikiama biologinei tėvystės sampratai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jei tarp vaiko ir jo tėvu įrašyto asmens nėra ne tik biologinio ryšio, tačiau nėra susiformavusių arba yra dingę emociniai ir socialiniai ryšiai, vaiko teisė turėti formalų tėvą vargiai atitinka jo interesus, vaiko mamos siekis išsaugoti neteisingą įrašą apie tėvą nepilnamečio dokumentuose pažeidžia vaiko teisę žinoti savo tėvus. Vaiko interesai, nors ir laikytini prioritetiniais, negali paneigti kitų asmenų interesų ir visais atvejais turi būti derinami, turi būti atsižvelgiama ne tik į formalius vaiko interesus, bet į realias vaiko teises. Visi jo ir vaiko ryšiai yra nutrūkę, jie nebendrauja, nesimato, neteikia vaikui išlaikymo ir nesinaudoja kita tėvo valdžia. Vaikas yra mažametis, jo tėvu nelaiko ir pažįsta tik kaip šeimos draugą. Atsakovės siekis palikti galioti neteisingą įrašą vaiko gimimo liudijime yra dėl materialinio išskaičiavimo, todėl yra nepateisinamas ir negalimas kaip pažeidžiantis tiek vaiko teisę žinoti tėvus, tiek jo teisę į normalų tėvišką, o ne formalų ryšį. Vaikas yra traumuojamas, nes jam teigiama, jog tėvas jį paliko. Tai pažeidžia ir jo interesus, nes tėvystė sukelia teisinius padarinius (išlaikymo mokėjimas, paveldėjimo teisė ir pan.).

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad socialinė tėvystė yra tokia pat svarbi kaip biologinė (CK 3.148 str.). Todėl siekiant nuginčyti asmens tėvystę būtina ne tik įrodyti, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau taip pat įrodyti, kad jis nėra ir socialinis, psichologinis vaiko tėvas. Civilinio kodekso III knygos X skyrius įtvirtina biologinės (genetinės) tiesos principo dominavimą. LAT suformuotos nuostatos, kad, esant ginčui dėl vaiko kilmės, pirmenybė teikiama biologiniam tėvui, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kad vaiko interesai yra turėti aiškų teisinį statusą šeimoje, kad reikia įgyvendinti vaiko teisę augti ir gyventi biologinėje šeimoje. CK 3.150 straipsnis įtvirtina skirtingus tėvystės nuginčijimo pagrindus tais atvejais, kai vaiko kilmė nustatyta remiantis teisine prezumpcija ir kai ji nustatyta pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo pagrindu. Tėvystės nustatytos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo nuginčijimas galimas tik įrodžius, kad asmuo įrašytas vaiko tėvu nėra biologinis tėvas. LAT yra konstatuota, kad tokiais atvejais yra būtina skirti teismo ekspertizę. Šiuo atveju teismas, neskyręs privalomos teismo ekspertizės dėl tėvystės nustatymo, pažeidė įstatymo reikalavimus ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Aplinkybė, jog atsakovė nenurodo vaiko biologinio tėvo, negali būti pagrindas nenuginčyti asmens, nesančio vaiko tėvu, tėvystę, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta CK 3.161 str. 2 d. ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Teismas nepagrįstai pripažino, jog tai, kad atsakovė nenurodo vaiko tėvo pažeis jo teises, nes, vadovaujantis vien šia aplinkybe, negalima teigti, jog bus pažeistos vaiko teisės, kadangi vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir ši teisė negali būti ribojama formaliu tėvo institutu. 2007 m. sausio 31 d. nutartyje LAT išryškino tėvystės sąvoką ir nurodė, jog tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Teismas klaidingai teigia, kad ieškovas rūpinosi vaiku, jo auklėjimu ir palaikė tėviškus santykius, nes jis nuolat gyvena užsienyje, atsakovė su sūnumi - nuolat gyvena Lietuvoje, jis atsakovės nelanko, tarp jų nepalaikomi jokie ryšiai, nebendrauja su vaiku, neskambina, nesusitinka, neteikia išlaikymo, nedalyvauja jokioje kasdienėje ar nekasdienėje vaiko veikloje, vaikas jokio ryšio su juo nejaučia, jį yra nedaug matęs, nėra prie jo prisirišęs. Ieškovas ir vaikas nepalaiko absoliučiai jokių santykių ir bet kokie santykiai, net jei ir buvo užsimezgę, per ilgą laiką yra nutrūkę ir nebeegzistuoja (b. l. 77-83).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo nutarta ieškinį atmesti, todėl visų motyvų nekartoja.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir šalys neginčija, kad 2004-02-01 gimusio Norto motina yra atsakovė, biologinis vaiko tėvas nežinomas. Vaiko tėvu pagal 2009-12-23 ieškovo prašymą pripažinti jį N. M. tėvu 2005-01-14 gimimo įraše Nr. 7 yra įrašytas ieškovas, vaikui suteikta jo pavardė „R.“ (b. l. 10, 49-53). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo pat vaiko gimimo 2004 metais ieškovas gyveno, bendravo su atsakove ir jos sūnumi Nortu, 2007-02-28 šalys susituokė, 2009-12-23 atsakovas savo valia pripažino tėvystę ir vaikui suteikė savo pavardę. Apeliantas nurodo, kad jis visada žinojo, jog nėra N. R. biologinis tėvas. Atsakovė šią aplinkybę pilnai pripažįsta. Kai šalis pripažįsta kitos šalies nurodomą aplinkybę, yra pagrindas ją laikyti įrodyta. Todėl teismui nebuvo pagrindo skirti ekspertizę dėl klausimo, kuris byloje neginčijamas ir pripažįstamas (CK 3.150 str. 2 d., CPK 187 str.). Tiek ieškinyje, tiek proceso metu ieškovas pripažino, kad su atsakove buvo sutuoktiniai, kartu gyveno ir tikėjosi gyventi toliau, norėjo pilnavertės šeimos, kūrė bendrą ateitį, norėjo, kad vaikai turėtų vienodas pavardes ir siekė vaikui atstoti tėvą, juo rūpintis ir išlaikė, bendravo kasdieniame gyvenime (b. l. 3-6, 45-47, 67-71). Liudytojos R. M., G. Š. patvirtino šiuos ieškovo teiginius, nurodė, kad N. ieškovą laiko tėvu, jo ilgisi, laukia, nori bendrauti. Šalys ilgą laiką (apie devynis metus) gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Todėl iš tokių faktinių duomenų yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad prie tokių aplinkybių tarp ieškovo ir N. R. yra susiklostę santykiai, kurie pagal savo esmę atitinka tėvo ir sūnaus santykius. Šią išvadą patvirtina ir Anykščių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje nustatyti faktai apie tai, kad šalys sutarė nutraukti santuoką bendru sutarimu, o atsakovas įsipareigojo dalyvauti sūnaus Norto auklėjime, rūpintis jo sveikata, mokėti sutarto dydžio išlaikymą, konstatavo savo lygią teisę bendrauti su sūnumi ir jo dalyvauti jo auklėjime. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu 2011-01-05 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-137-786/2011 (b. l. 11-12). Pagal atsakovės paaiškinimą, ji nežino, kas yra N. R. biologinis tėvas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad atsakovė žino, bet slepia biologinį vaiko tėvą. Todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo, netinkamai taikyto prioritetinio vaiko teisių apsaugos principo taikymo vertintini nepagrįstais.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, tai atsakovei iš ieškovo priteisiama 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (7 p., 8.11 p.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., b. l. 90-95). Išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, nepriteisiamos, nes yra mažesnės už minimalias priteistinas bylinėjimosi išlaidas ( 2011-11-07 LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro įsakymas Nr. IR-261/IK-355, CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 (šešis šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.