Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-100-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
II-100-951/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00146-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-100-951/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00146-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.1.; 16.9.6.; 21.18.12.; 21.19.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J., jo atstovei advokatei E. J.-D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-944-2019 dalies panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. N. 2018 m. gruodžio 23 d. A. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos) dėl to, kad A. J. 2018 m. gruodžio 23 d. 10.13 val. vairavo sunkųjį keturratį motociklą būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,78 promilės neblaivumas. Motociklas neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, motociklui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t. y. būdamas motociklo naudotoju, nevykdė pareigos apdrausti motociklą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris dalyvavo viešajame eisme.

2019 m. vasario 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. nutarimu Nr. 40-ANR_N-944-2019 A. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių dėl to, kad A. J. 2018 m. gruodžio 23 d. 10.13 val. vairavo galingąjį keturratį motociklą būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,76 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą). Motociklas neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, motociklui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t. y. būdamas motociklo naudotoju, nevykdė pareigos apdrausti motociklą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuris dalyvavo viešajame eisme.

2019 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas A. J. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrinta 375 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 15 mėnesių, dalies panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su skundo dalimi, kuria jam už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą paskirta 375 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 15 mėnesių. Pareiškėjas neginčija fakto, jog galingasis keturratis buvo neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas transporto priemonės naudotojas, nevykdė pareigos apdrausti galingąjį keturratį, nors dalyvavo viešajame eime. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam besipilant kurą į motociklą, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie laido jam nueiti į degalinę susimokėti už kurą ir jam grįžus patikrino jo blaivumą. Pareiškėjas teigia, kad tuo metu, kai buvo degalinėje susimokėti už kurą, buvo labai susinervinęs, susijaudinęs, todėl nuėjo į degalinės tualetą, kuriame išgėrė degtinės dėl didelio streso. Grįžus prie motociklo ir pasitikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas 0,76 promilių girtumo laipsnis. Kaip teigia pareiškėjas, nėra nustatyta, kad galingąjį keturratį jis vairavo išgėręs, nes policijos pareigūnai atvažiavo prie jo, kai jis jau pylėsi kurą, o jo blaivumas buvo patikrintas tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Kuro pylimasis esant neblaiviam nėra įstatymo draudžiama veika. Pareiškėjo nuomone, nėra neabejotinai patvirtinta, kad jis vairavo keturratį būdamas neblaivus, nes nėra paneigta, kad jis galėjo išgerti alkoholio tuomet, kai degalinėje mokėjo už įsipiltą kurą. Pareiškėjas teigia, kad nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo neteisėtai ir nepagrįstai, todėl prašo nutarimo dalį dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies nusižengimo panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą, buvo nustatytos visos objektyvios aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui, buvo ištirti visi bylos duomenys bei atsižvelgus į surinktus įrodymus buvo priimtas teisingas ir pagrįstas nutarimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūnų išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, todėl prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisminio nagrinėjimo metu A. J. paaiškino, kad atvyko į degalinę, pylėsi kurą. Atvyko pareigūnai, priėjo prie jo, prašė pateikti dokumentus. Nieko jiems nesakė. Baigė pilti kurą ir nuėjo į degalinės patalpas susimokėti. Tuo metu išgėrė alkoholio. Išėjo į lauką, priėjo prie pareigūnų, jie patikrino blaivumą. Kadangi neturėjo asmens dokumento, vyko į komisariatą nustatyti tapatybę. Dienos neprisimena, viskas vyko ryte, apie 10 val. Atvyko į degalinę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Keturratį vairavo būdamas blaivus, prieš važiuodamas negėrė. Pareigūnus pamatė prieš einant į degalinės patalpas. Nematė, kad jie sektų jį, važiuojantį į degalinę. Kai baiginėjo pilti kurą, prie jo priėjo pareigūnai. Paprašė keturračio dokumentų. Dokumentų nepadavė, nes buvo susinervinęs. Nuėjo į degalinės patalpas. Pareigūnai neprieštaravo, kad jis pasišalintų iš vietos. Kai ėjo į degalinės patalpas, pareigūnai pasiliko prie motociklo. Iki degalinės pastato yra 6-7 metrų atstumas. Nematė, kad pareigūnai būtų priėję prie degalinės pastato. Degalinės pastatas yra apie 20 m² ploto. Įėjo į degalinės vidų, kasa yra prie durų. Degalinėje yra stiklinės durys ir langai. Nežino, ar pareigūnai galėjo jį matyti esantį degalinės viduje. Vidinėje kišenėje turėjo „Bajorų“ degtinės „flečkutę“. Nesuprato, kodėl pareigūnai priėjo prie jo, susinervino, nes keturratis buvo nedraustas ir neregistruotas. Alkoholio išgėrė degalinės viduje, tualete. Degalinės viduje užtruko 2-3 minutes. Tiksliai prisimena, kad buvo nuėjęs į tualetą. Išgėrė porą gurkšnių alkoholio. Išėjęs iš degalinės patalpų, ėjo prie pareigūnų, pateikė jiems keturračio dokumentus, savo asmens dokumentų neturėjo. Pareigūnai patikrino blaivumą, pripūtė 0,72 promiles. Mano, kad visiems asmenims tikrina blaivumą. Pareigūnai nesakė, kad jis yra neblaivus, tiesiog davė pūsti. Nepamena, ar pareigūnai klausė jo, ar yra valgęs, gėręs, rūkęs. Nesakė jiems, kad ką tik vartojo alkoholį, jam buvo stresas, buvo išsigandęs. Iškvietė tralą keturračiui, o jis vyko į komisariatą. Turbūt sutiko su alkotesterio rodmenimis. Komisariate pareigūnai pildė dokumentus, paprašė dar kartą leisti patikrinti neblaivumą. Nepamena, kodėl prašė leisti pūsti antrą kartą, gal nesutiko su pirmais alkotesterio rodmenimis. Antrą kartą alkotesteris parodė 0,9 promiles. Kai važiavo automobiliu, pareigūnams sakė, kad vartojo alkoholį. Kalbos apie vakarykštį alkoholio vartojimą nebuvo, neprisimena. Pareigūnai netikrino jo turimų daiktų. Nuo grįžimo iš degalinės patalpų iki neblaivumo patikrinimo nepraėjo 15 min. laiko tarpas. Praėjo apie 10 minučių, tiksliai neprisimena. Yra tikras, kad pareigūnai nebuvo priėję prie degalinės pastato. Jis taip mano, tačiau jų nestebėjo. Yra susipažinęs su bylos medžiaga. Pareigūnai nebuvo priėję prie jo taip arti, kad galėtų užuosti sklindantį alkoholio kvapą. Pareigūnams nesakė, kad vartojo alkoholį iš vakaro. Nepažįsta šių pareigūnų, nežino, ar jie yra suinteresuoti jį apkaltinti.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Dienos neprisimena, su kolega buvo šalutiniame kelyje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) gatvėmis važiavo keturratis motociklas. Nutarė patikrinti. Vairuotojas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią degalinę, nulipo nuo keturračio motociklo, nuėjo link degalinės pastato. Asmuo buvo neblaivus. Apie 10 sekundžių važiavimo momentu asmuo buvo dingęs iš akiračio. Jis įvažiavo į degalinę, nulipo nuo keturračio, ėjo link degalinės pastato. Prie laiptų jį sulaikė, nespėjo įeiti į degalinės vidų. Sulaikė prie langelio. Nematė, kad asmuo ką nors turėtų rankose, kad ką nors gertų. Jis sakė, kad nieko su savimi neturi. Neturėjo net asmens dokumento. Kiek pamena, asmuo nebuvo įėjęs į degalinės vidų. Ten yra nedidelė degalinė, viduje nebūtų buvę kur pasislėpti. Asmuo nebuvo įėjęs į degalinės vidų, sulaikė jį einantį į degalinę. Nematė, kad jis būtų pylęs kuro. Per tą laiką, kol atvyko, praėjo trumpas laiko tarpas. Nebuvo asmens prašymo leisti nueiti į degalinės patalpas. Patikrino jo neblaivumą. Tikrino jo tapatybę, bet strigo duomenų bazė, todėl važiavo į komisariatą. Neblaivumą tikrino degalinės teritorijoje. Matėsi, kad asmuo neblaivus: sklido kvapas, judesiai kėlė įtarimą. Jis pats sakė, kad vakarykščiai gėrė. Nesakė, kad ką tik vartojo alkoholį. Neblaivumą tikrino lyg du kartus. Jis tikrai prisimena, kaip tikrino pirmą kartą. Gal kolega neblaivumą tikrino antrą kartą. Jei asmenys nesutinka su alkotesterio rodmenimis, duoda tikrintis antrą kartą su kitu alkotesteriu. Tokia praktika. Gal komisariate buvo tikrintas neblaivumas antrą kartą, jie neturėjo dviejų skirtingų alkotesterių. Anksčiau buvo rekomendacijos tikrinti asmens neblaivumą du kartus. Asmuo sakė, kad vakarykščiai gėrė. Nustatyto neblaivumo neprisimena. Dėl alkotesterio rodmenų nieko nesakė. Asmuo nesakė, kad ką tik vartojo alkoholinius gėrimus. Nepamena, ar prieš tikrinant klausė asmens, ar jis gėręs, valgęs. Keturratis motociklas buvo neregistruotas, be apžiūros, draudimo. Kilo klausimas, kokiai kategorijai priskiriamas keturratis motociklas. Lyg asmuo neturėjo teisių vairuoti šios kategorijos transporto priemonę. Nematė, kad asmuo atsiskaitytų degalinės patalpose, bet jis iš akiračio dingęs nebuvo. Papildomai apklaustas parodė, kad patruliavo (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve nuvažiuojantį keturratį. Nuvažiavo iš paskos. Jiems iki degalinės nebuvo net 100 metrų atstumo. Pamatė, kad vairuotojas eina į degalinę, paprašė jo dokumentų, jautėsi alkoholio kvapas, dėl to tikrintas neblaivumas. Kai sustojo, žmogus ėjo į degalinės pastatą. Neprisimena tiksliai, bet asmuo lyg lipo laipteliais link degalinės patalpos. Su asmeniu bendravo. Prisistatė, paprašė pateikti asmens tapatybės dokumentą. Nepasakys, ar pateikė kokius dokumentus. Transporto priemonės dokumentų neturėjo. Alkoholio kvapą užuodė iš karto. Lyg asmuo atsiskaitė degalinėje, tuomet tikrino blaivumą. Ne tą pačią minutę tikrino blaivumą. Tiksliai neprisimena. Asmenį stebėjo pro langą. Buvo šalia degalinės pastato. Pastatas nėra didelis. Asmuo nebuvo nei trumpam pasišalinęs iš jų stebėjimo lauko. Nebūna, kad asmuo dingsta iš akiračio, kol nenustatoma jo tapatybė. Patalpoje užtruko 1-3 minutes. Kolega buvo šalia. Nepasakys, ar kolega buvo užėjęs į degalinės patalpą. Nematė, kad asmuo ką nors įsigytų. Po to patikrino blaivumą. Asmuo neturėjo reikiamų dokumentų, todėl buvo pristatytas į komisariatą. Asmuo sakė, kad vakarykščiai vartojo alkoholį. Sutiko su alkotesterio parodymais. Prieš tikrinant blaivumą, klausė, kada vartojęs alkoholio. Tas laikas, kurį reikia išlaukti, buvo išlauktas, po to dar papildomai buvo tikrintas neblaivumas. Asmuo prašė pasitikrinti blaivumą pakartotinai. Jam atrodo, kad tikrino antrą kartą tuo pačiu alkotesteriu, tik komisariato patalpose. Lyg kolega tikrino neblaivumą. Asmuo sutiko su alkotesterio parodymais. Asmuo nieko daug neaiškino, tik sakė, kad vakarykščiai gėrė. Buvo užduoti standartiniai klausimai dėl keturračio. Asmuo buvo su šalmu. Per šalmą galima užuosti alkoholio kvapą. Šalmo apačia buvo atvira. Viskas buvo šalia, asmuo nuo jų nuėjo 1-2 metrus. Kad asmuo neliktų skolingas degalinei, leido eiti į degalinės patalpas, kadangi jį sulaiko. Asmuo neturėjo dokumentų, jautėsi alkoholio kvapas, buvo tikimybė, kad sulaikys. Nematė, kad degalinėje pavartotų alkoholio, be to, negalėjo to daryti, nes buvo stebimas. Pats sakė, kad vakarykščiai gėrė alkoholio. Buvo prie langelio ar durų, keturratis buvo kelių metrų atstumu. Nepasakys, kas rašė tarnybinį pranešimą. Asmuo nesakė, kad ką tik vartojo alkoholį. Gal visko tiksliai neprisimena. Jis pirmas priėjo prie asmens. Būna, kad tikrinant kelis kartus blaivumą, antrą kartą nustatomas didesnis girtumas. Tai lemia galbūt stresas. Asmens neapieškojo prieš išleidžiant į degalinės patalpas. Negali pasakyti, kokių daiktų jis turėjo su savimi. Nematė, kad asmuo degalinės patalpoje ką nors valgytų, gertų. Yra tikras, kad iš regėjimo lauko niekur nebuvo pasišalinęs. Nebuvo nuėjęs į tualetą. Ten yra stiklinės durys, langai, niekas vaizdo neužstojo. Jei būtų užėjęs už lentynų, būtų ėję iš paskos, taip yra iš praktikos. Važiuojant į komisariatą vyko pokalbis, bet jo neprisimena. Gal pusvalandis, gal valanda praėjo nuo pirmo iki antro blaivumo tikrinimo.

Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Žiemą (duomenys neskelbtini) gatve važiavo keturratis motociklas. Jis nuvažiavo į degalinę. Jie irgi nuvažiavo į degalinę, pamatė asmenį prie keturračio motociklo, nutarė patikrinti. Patikrino neblaivumą. Sakė, kad yra gėręs iš vakaro. Po to sakė, kad ką tik gėrė alkoholinius gėrimus. Palaukė 15 minučių, gal daugiau, komisariate patikrino neblaivumą antrą kartą. Antrą kartą alkotesteris rodė daugiau promilių. Nežino, kodėl padaugėjo promilių, gal stresas suveikė. Negali pasakyti, kuris tikrino neblaivumą. Neblaivumą abu kartus tikrino tuo pačiu alkotesteriu. Kažkuriuo laikotarpiu asmuo buvo nuėjęs į degalinę susimokėti už kurą. Iš silueto matė, kaip asmuo atsiskaitė prie kasos. Jis nebuvo pasišalinęs iš akiračio. Rizikinga pamesti asmenį iš akiračio, kai nėra nustatyta jo asmenybė. Kai atvyko į degalinę, tikėtina, kad asmuo pylėsi degalus. Iš karto prie jo priėjo. Asmuo su savimi neturėjo nei asmens, nei keturračio motociklo dokumentų. Nepamena, kuriuo metu tikrino neblaivumą. Iš pradžių asmuo buvo nusiteikęs konfliktiškai. Prašymo leisti eiti į degalinės patalpas susimokėti už kurą nebuvo. Matė asmenį degalinės viduje, jis atsiskaitė ir išėjo. Degalinės patalpa nėra didelė, stebėjo jį per vitrininį langą. Nuo asmens buvo 5 metrų atstumu. Kolega buvo kartu su juo. Iš pradžių nebuvo kalbos, kad asmuo ką tik pavartojo alkoholio, sakė, kad vartojo iš vakaro. Negali pasakyti, kodėl tikrino girtumą. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Asmuo nesutiko atlikti veiksmų girtumui nustatyti, todėl iš karto tikrino alkotesteriu. Po pirmo tikrinimo asmuo paprašė pasitikrinti antrą kartą. Asmuo su pirmais alkotesterio rodmenimis sutiko, sakė, kad važiavo keturračiu motociklu. Kai važiavo gatve, vairuotojo iš veido nematė. Degalinėje nuo keturračio motociklo nuėjo asmuo su tokia pačia apranga, degalinėje daugiau asmenų nebuvo. Alkotesterio rodmenis registruoja žurnale. Degalinėje nebūna pirkti alkoholinių gėrimų. Asmuo nieko su savimi neturėjo. Papildomai apklaustas liudytojas parodė, kad žiemą patruliavo (duomenys neskelbtini) rajone. Pastebėjo gatve nuvažiavusį keturratį motociklą. Po minutės nuvažiavo keturračio važiavimo kryptimi. Pamatė, kad jis stovi degalinės teritorijoje. Paprašė pateikti dokumentus, kurių neturėjo. Kilus įtarimui, kad asmuo yra neblaivus, pasiūlė atlikti testus, bet juos atlikti atsisakė, dėl to patikrino alkotesteriu. Po kurio laiko asmuo pasakė, kad neseniai gėrė alkoholio, tai po 20 minučių patikrino pakartotinai. Prieš tikrinant pirmą kartą, paklausė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį. Dėl rūkymo neklausė, nes tai neturi įtakos. Juto alkoholio kvapą, dėl to nusprendė patikrinti neblaivumą. Yra vairuotojų rizikos grupė, kurie važiuoja be teisių, vengia pareigūnų, būna neblaivūs. Nuo jų atvykimo į degalinę iki blaivumo patikrinimo praėjo gal 5 min.. Per tą laiką bendravo, asmuo buvo priešiškas, teigė, kad nevairavo. Jis buvo nuėjęs iki degalinės susimokėti už kurą. Jie liko lauke, stebėjo asmenį. Buvo 2-3 metrų atstumu nuo degalinės patalpos. Matė, kad asmuo atliko mokėjimo veiksmą. Daugiau jokių veiksmų neatliko. Asmuo tikrai nevalgė, negėrė. Visą laiką asmuo buvo stebėjimo zonoje. Nebuvo užėjęs už lentynų, nuėjęs į tualetą, yra dėl to tikras. Gal asmeniui žinomos tikrinimo alkotesteriu taisyklės, tai pasakė, kad ką tik gėrė. Po pirmo patikrinimo pasakė, kad yra ką tik gėręs. Nesakė, kur ir kokį alkoholį gėrė. Nematė, kad su savimi turėtų alkoholio. Asmens netikrino. Pasitiko jį prie kuro užpylimo vietos. Bendravo apie vairavimo faktą, tikrinimąsi alkotesteriu, asmuo nuėjo susimokėti už kurą, tuomet patikrino blaivumą. Tikrų priežasčių nežino, bet iš praktikos žino, kad ką tik išgėrus yra didesnės promilės, vėliau sumažėja. Šiuo atveju gal stresas veikė, gal išsikvėpavo. Nežino, kodėl padaugėjo promilių tikrinant antrą kartą. Asmens nematė 1-2 minutes, kol atvyko į degalinę. Yra tikras, kad degalinėje jis nebuvo dingęs iš matymo lauko. Atvykus į komisariatą, nebuvo šviežio alkoholio kvapo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi A. J. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. iki 2019-04-01) buvo numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukė baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 9 dalyje buvo numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Teismas atkreipia dėmesį, kad minimame straipsnyje numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios. Formuluojant kaltinimą A. J., buvo nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 bei 226 punktus. Iš šių punktų matyti, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, o dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu A. J. sutiko su tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus ir savo kaltės dėl šių nusižengimų neginčijo, teigdamas, kad paskirtą baudą susimokės, tačiau nesutiko, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. A. J. paaiškino, kad įvykio dieną jis keturratį vairavo būdamas blaivus, prieš važiuodamas negėrė, kai prie jo degalinėje pilantis degalus atvyko policijos pareigūnai ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis buvo blaivus, tačiau iš to streso, kad keturratis buvo nedraustas ir neregistruotas, alkoholio išgėrė degalinės viduje esančiame tualete. Teigė, kad tiksliai prisimena, jog buvo nuėjęs į tualetą tada, kai į degalinės patalpą buvo nuėjęs atsiskaityti už degalus, tada užsuko į degalinėje esantį tualetą ir, išgėręs keletą gurkšnių alkoholio, grįžo prie keturračio, kur jo laukė policijos pareigūnai. Tačiau teismas tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, ištirta teismo posėdžio metu. Be to, pastebėtina, kad A. J. versija apie degalinės tualete išgertą alkoholį atsirado tik teikiant skundą dėl dalies nutarimo panaikinimo Šiaulių apylinkės teismui.

Kaip teismo posėdžio metu teigė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. S., patruliuodami su kolega pastebėjo pravažiuojantį keturratį ir nusekė paskui jį iki degalinės, kai atvyko į degalinę, kurioje stovėjo keturratis, A. J. jau pylėsi degalus, nuo A. J. sklido alkoholio kvapas, todėl nusprendė patikrinti jo blaivumą, bet prieš blaivumo tikrinimą A. J. nuėjo į degalinę susimokėti už įsipiltus degalus. Šiuo atveju itin svarbu pažymėti, jog liudytojas aiškiai patvirtino, kad A. J. iš jo akiračio niekada nebuvo dingęs, nebuvo užėjęs už lentynų ar nuėjęs į tualetą, kadangi degalinės patalpa yra visa stiklinė, permatoma, jis aiškiai matė, kaip A. J. degalinėje atliko tik mokėjimo veiksmą ir išėjo iš degalinės. Be to, liudytojas, būdamas policijos pareigūnas, teigė, jog būtų buvę rizikinga paleisti iš akiračio asmenį, kurio asmenybė dar nėra nustatyta, todėl visą laiką jį stebėjo. Liudytojo teigimu, A. J. degalinės patalpoje nei gėrė, nei valgė, tiesiog susimokėjo ir grįžo prie policijos pareigūnų, kur jam buvo patikrintas blaivumas. Iš esmės tapačias aplinkybes nurodė ir kitas liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. N., kuris paaiškino, kad atvykus į degalinę ir prisistačius A. J., jis iškart pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, todėl pasiūlė pasitikrinti blaivumą, prieš tikrinimą alkotesteriu A. J. nuėjo į degalinę susimokėti už degalus, o jie abu su kolega jį stebėjo, aiškiai matė, kad asmuo degalinėje nieko negėrė ir nevalgė. Be to, itin svarbu, kad liudytojas patvirtino, jog A. J. nebuvo dingęs iš jų stebėjimo lauko, degalinėje yra stiklinės durys, langai, niekas vaizdo neužstojo, jei būtų A. J. užėjęs už lentynų, būtų ėję iš paskos, taip yra iš praktikos, būtų pastebėję, jeigu asmuo būtų ėjęs į kitą patalpą ar kažką gėręs, nematė, kad degalinėje pavartotų alkoholio, be to, negalėjo to daryti, nes buvo stebimas, yra tikras, kad iš regėjimo lauko niekur nebuvo pasišalinęs, nebuvo nuėjęs į tualetą. Liudytojų teisme duoti parodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, dėl esminių faktinių aplinkybių sutampa, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi jais visa apimtimi. Be to, liudytojai parodymus davė teismui būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat nenustatyta priežasčių, dėl kurių liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti A. J. administracinio nusižengimo įvykdymu. Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, Ž. S. viso tyrimo metu buvo nuoseklus, t. y. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes tiek rašydamas 2018-12-27 tarnybinį pranešimą, tiek duodamas parodymus teismui. Tuo tarpu pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viso tyrimo metu nuoseklus nebuvo. Kaip teisme teigė policijos pareigūnai ir kaip nurodyta 2018-12-27 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, iš pradžių A. J. jiems aiškino, kad vartojo alkoholį iš vakaro, tačiau jam nustačius girtumą, po patikrinimo A. J. paprašė patikrinti blaivumą dar kartą, nes atsiminė, kad ką tik vartojo alkoholį. Tuo tarpu teismo posėdžio metu A. J. neigė policijos pareigūnams sakęs, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Tačiau šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais, įvertinant ir tai, kad pats A. J. pripažino, kad šių pareigūnų jis nepažįsta, nežino, ar jie gali būti suinteresuoti jį apkaltinti. Be to, pastebėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu pats A. J. neginčijo, kad degalinės pastatas yra tik apie 20 m² ploto, degalinėje yra stiklinės durys ir langai, jis buvo įėjęs į degalinės vidų susimokėti, o kasa yra prie durų. Teigė nežinantis, ar pareigūnai galėjo jį matyti esantį degalinės viduje, nes jis pareigūnų nestebėjo. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad policijos pareigūnai visą laiką stebėjo A. J., būnantį degalinės patalpoje, aiškiai jį matė, o pastarasis tuo laiku niekur iš jų stebėjimo lauko pasišalinęs nebuvo. Kas reiškia, kad A. J. iškelta versija apie alkoholio vartojimą degalinės tualete yra atmetama ir vertinama kaip gynybinė pozicija siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės už ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

Dar daugiau, viso tyrimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. N. ir Ž. S. tvirtino, kad tik priėję prie A. J. užuodė alkoholio kvapą. E. N. teigė, kad matėsi, jog asmuo neblaivus, nuo jo sklido kvapas, judesiai kėlė įtarimą, jis pats sakė, kad vakarykščiai gėrė, nesakė, kad ką tik vartojo alkoholį. Ž. S. taip pat teigė, kad juto alkoholio kvapą, dėl to nusprendė patikrinti neblaivumą, A. J. iš karto pripažino, kad alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad A. J., dar iki užeidamas į degalinę, buvo vartojęs alkoholį.

A. J. skunde nurodė, kad nėra nustatyta, jog galingąjį keturratį jis vairavo būdamas išgėręs, nes policijos pareigūnai atvyko tik tuomet, kai jis jau nevairavo keturračio, o į jį pylėsi kurą. Kaip skunde nurodė A. J., kuro pylimasis esant neblaiviam nėra įstatymo draudžiama veika. Tačiau šiuo atveju teismas pastebi, jog A. J. tokiu teiginiu iš esmės sutinka su tuo, kad jau pildamasis kurą į keturratį jis buvo neblaivus. O tai reiškia, jog toks A. J. teiginys prieštarauja jo paties teisme duotiems paaiškinimams, kad alkoholį jis vartojo tik po to, kai prisipylė kuro ir degalinėje už jį susimokėjo. Tai tik dar kartą rodo A. J. paaiškinimų nenuoseklumą ir užkerta galimybę teismui tokiais paaiškinimais remtis, traktuojant juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Spręsdamas klausimą, ar A. J. 2018-12-23 pats vairavo keturratį, teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad pastebėjęs pravažiuojantį keturratį, vairuotojo veido nematė, nes šis buvo su šalmu, tačiau atvykus į degalinę, joje prie keturračio buvo tas pats asmuo, su tokia pat apranga, kurią dėvėjo asmuo, vairavęs keturratį. Be to, pažymėtina, jog liudytojas teigė, kad pats A. J. policijos pareigūnams pasakė, kad į degalinę atvažiavo keturračiu motociklu, o atvykus policijos pareigūnams degalinės teritorijoje daugiau kitų asmenų nebuvo. Kas reiškia, kad pareigūnai negalėjo suklysti identifikuodami asmenį, kuris įvykio metu vairavo keturratį motociklą. Be to, pats A. J. fakto, kad jis vairavo keturratį motociklą, neginčijo.

Todėl išnagrinėjus A. J. pateikto skundo argumentus, jo duotus paaiškinimus teismui, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas ANK 422 str. 5 d. numatytam administraciniam nusižengimui kvalifikuoti ir A. J. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą šioje dalyje.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad A. J. surašant administracinio nusižengimo protokolą, du kartus buvo inkriminuota ANK 415 str. 2 d. Be to, 2019-02-07 nutarimu jis buvo nubaustas taip pat dėl dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 str. 2 d., padarymo. Šiuo atveju paminėtina, kad abu nusižengimai, t. y. tai, kad motociklas neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ir jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, yra numatyti to paties straipsnio toje pačioje dalyje (ANK 415 str. 2 d.), abu nusižengimai padaryti vienu metu, todėl teismas tokį pakartotinį kvalifikavimą pripažįsta kaip perteklinį ir bylą dalyje dėl vieno administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 str. 2 d., nutraukia.

Pasisakydamas dėl A. J. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžių, teismas atkreipia dėmesį, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę A. J., buvo atsižvelgta į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju paminėtina, kad tiek tyrimo metu, tiek teisme A. J. savo elgesio kritiškai nevertino, dėl jo nesigailėjo, surašant administracinio nusižengimo protokolą nuo paaiškinimo atsisakė. Kas reiškia, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą A. J. atžvilgiu, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaip rodo byloje esanti baustumų pažyma, asmuo už analogiškus administracinius nusižengimus galiojančių administracinių nuobaudų neturi, t. y. pagrįstai nebuvo nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2019-02-07 nutarimu A. J. už administracinių nusižengimų įvykdymą pagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos, atitinkančios straipsnio sankcijose numatytus baudų vidurkius, ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas atitinka sankcijoje numatytą termino vidurkį. Šiuo atveju įvertinus tai, kad A. J. paskirtos nuobaudos už administracinius nusižengimus buvo subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, bylos dalyje dėl vieno administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 str. 2 d., nutraukimas galutinės administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžiui neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, A. J. skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-944-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. 18095814390 dalyje dėl A. J. nubaudimo pagal ANK 415 str. 2 d., šioje dalyje A. J. atžvilgiu bylą nutraukiant, kitą nutarimo dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-944-2019 dalį administracinio nusižengimo byloje Nr. 18095814390 dėl A. J. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, šioje dalyje bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė