Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas:

1) 2020 m. sausio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 MGL (2000 Eur) bauda su draudimu vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir transporto priemonės konfiskavimu, baudą sumokėjo 2020 m. kovo 20 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. M. 2022 m. kovo 10 d., apie 20 val. 35 min., namo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį į veidą savo tėvui E. M., taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. M. (e. b. l. 101-104, 105-107, 113-115) kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventine D. G., dviem vaikais ir savo tėvu E. M.. Gyvenamasis namas nuosavybes teise priklauso E. M.. 2022 m. kovo 10 d. apie 17 val. jis su tėvu pradėjo vartoti alkoholį. Apie 20 val. 30 min. būdami neblaivūs su tėvu E. M. sukonfliktavo ir namuose virtuvėje susistumdė. Konflikto metu, vieną kartą delnu sudavė savo tėvui į veidą ir E. M. nuvirto ant grindų. Tėvui sulūžo akiniai. Tuo metu jie buvo tik dviese, jo sugyventinė ir vaikai buvo antrame aukšte ir konflikto negirdėjo. Pastebėjo, kad tėvo žandas buvo perbrėžtas. Anksčiau prieš savo tėvą nėra smurtavęs. Po šio įvykio su tėvu susitaikė ir E. M. jam pretenzijų neturi. Gailisi, kad pasielgė netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis E. M. (e. b. l. 14-18) parodė, kad 2022 m. kovo 10 d. 20 val. 35 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi E. M. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu sūnus E. M. pradėjo žodžiu konfliktuoti su juo, atsistojęs virtuvėje rankomis griebė jam už veido ir du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą. Smūgių metu sūnus sudaužė jo akinius, sužalojo kairės akies paakį ir skruostą. Po smūgių juto skausmą. Sūnui E. M. pretenzijų neturi.

Nukentėjusysis E. M. (e. b. l. 27-30) papildomai parodė, kad jo sūnus E. M. gyvena kartu su juo (duomenys neskelbtini). Su E. M. sutaria gerai, prieš jį sūnus nesmurtauja. 2022 m. kovo 10 d. vakare (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kartu su savo sūnumi E. M. vartojo alkoholį ir susipyko. Abu buvo neblaivūs. Su sūnumi E. M. susistumdė ir sūnus rankomis jam sudavė vieną ar du smūgius į veidą, tačiau ar kumščiu ar delnu negali pasakyti. Nuo smūgių jis nuvirto ant grindų, jam sudužo akiniai, jam buvo sužalotas kairysis paakys ir skruostas. Dėl suduotų smūgių juto tą vakarą skausmą. Pas medikus nevyko, tik į namus buvo atvažiavę greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie jį apžiūrėjo. Dėl sulaužytų akinių jam žala nepadaryta. Dėl sukelto fizinio skausmo jam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.?

Liudytoja E. M. (e. b. l. 68-70) parodė, kad E. M. yra jos senelis, o E. M. yra jos motinos brolis. 2022 m. kovo 10 d. apie 20 val. 40 min. ji užsuko pas senelį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur turėjo parsivežti savo tėvą. Užėjusi į namą girdėjo, kad E. M. šūkauja. Pamatė, kad virtuvėje E. M. ir E. M. pykstasi. Jie buvo neblaivūs. Matė kaip E. M. rankomis į krūtinę pastūmė E. M. ir jis atbulas atsirėmė į spinteles. Ar jie jau prieš tai pykosi ir mušėsi nematė. Tuo metu matė, kad E. M. buvo be akinių, nors visuomet nešioja akinius. E. M. atrodė agresyvus ir elgėsi neadekvačiai, todėl ji paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie muštynes. E. M. išgirdęs, kad ji iškvietė policiją iš namų išėjo. Ji sulaukė kol atvyko policijos pareigūnai ir po to išvyko į namus.?

- PRĮR duomenyse (e. b. l. 6-9) užfiksuota, kad 2022 m. kovo 10 d. 20 val. 50 min. iš E. M. buvo gautas pranešimas, kad namuose tėvas (E. M.) ir sūnus (E. M.) mušasi rankomis;

- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (e. b. l. 46) nurodyta, kad iškvietimas gautas 2022 m. kovo 10 d. 22 val. 22 min. Iškvietimo priežastis: sumuštas vyras. Apžiūrėtas E. M., nustatyta preliminari diagnozė S00.21 (kiti akies voko ir periokulinės srities paviršiniai sužalojimai, nubrozdinimas);

- įvykio vietos apžiūros protokole (e. b. l. 50-52) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 53-58) užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, kur buvo smurtaujama apžiūra. Užfiksuoti ant stalo pusiau sulaužyti akiniai, be stiklų. Daugiau reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota;

- kitų objektų apžiūros protokole (e. b. l. 59-60) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 61-63) užfiksuoti E. M. sužalojimai: ties kairiąja akimi keturių centimetrų kraujosruva, nubrozdinimai ant kairiojo žando;

- 2022 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (e. b. l. 64-65) nurodyta, kad alkotesteriu 21 val. 15 min. E. M. nustatytas 1.40 promilių neblaivumas, 22 val. 07 min. E. M. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas;

- 2022 m. kovo 14 d. įvykusios akistatos metu E. M. parodė, jog 2022 m. kovo 10 d. vakare namuose kilusio konflikto metu E. M. jam rankomis sudavė smūgius į veidą, dėl to jis nuvirto ant grindų, buvo sulaužyti jo akiniai ir jautė skausmą. E. M. E. M. parodymus patvirtino ir paaiškino, kad kai su E. M. susistumdė, jis delnu sudavė vieną kartą į veidą E. M. (e. b. l. 73-76).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. M., būdamas neblaivus, tyčia rankos delnu sudavė vieną smūgį į veidą savo tėvui E. M., šiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 132-133, 134-137).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. E. M. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, tačiau teistumas neišnykęs (e. b. l. 121-123), per penkerių metų laikotarpį nėra baustas administracine tvarka (e. b. l. 124-125), Sodros duomenimis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 126-131). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. M. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jam prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tik nustatant įvykdymo terminą (BK 72² straipsnis).

Kadangi E. M. visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2022 m. kovo 10 d. 22 val. 07 min. iki 2022 m. kovo 12 d. 12 val. 25 min. (e. b. l. 84-85, 88, 89-90), t. y. 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginant 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 119-120).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2022 m. kovo 10 d. 22 val. 07 min. iki 2022 m. kovo 12 d. 12 val. 25 min., t. y. 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginti 12 (dvylikai) valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens – E. M. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti E. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.