Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. R. (S. K. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pastebi, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas sudarius sutartį su uždarąja akcine bendrove „Jupiter Transport“ (toliau – ir UAB „Jupiter Transport“, Bendrovė) dėl darbo Bendrovėje, pareigos – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Su Bendrove buvo susitarta, kad pareiškėjui bus mokama nustatyta minimali mėnesinė alga, nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę atvykti į Lietuvą Įstatymo pagrindu ir dirbti UAB „Jupiter Transport“. Tačiau darbdavys, neturėdamas teisinio pagrindo, nutraukė sudarytą darbo sutartį.

Esminė aplinkybė Sprendimo priėmimui yra tai, kad tarpininkavimo raštą pateikusi įmonė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, o pareiškėjas nesikreipė į Migracijos departamentą Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje numatyta tvarka dėl leidimo pakeisti darbdavį, ir nauja darbo sutartis nebuvo sudaryta. Tai reiškia, kad pareiškėjas nebeatitinka imperatyvių sąlygų, kurias privalo atitikti visą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį. Todėl pareiškėjo atveju vertintinų aplinkybių visetas apima tas aplinkybes, kurios svarbios leidimo laikinai gyventi panaikinimui Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, tai yra: ar pareiškėjo darbo sutartis galiojanti ir ar yra konstatuota, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį ar darbo funkciją, o jei pakeitė – ar laikytasi Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Kadangi iš šių aplinkybių viseto konstatuojamos tik dvi aplinkybės – darbo sutartis nutraukta, ir užsienietis nedirba pas kitą darbdavį, Migracijos departamentas laikosi nuomonės, kad šių aplinkybių įvardijimo pakanka faktui konstatuoti ir ginčijamam sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas su 2023 m. birželio 22 d. prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (specialybė yra trūkstamų profesijų sąraše). Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi (išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760295516).

Departamentas, 2024 m. gegužės 27 d. iš tarpininkavimo raštą pateikusios Bendrovės gavo pranešimą, kad su pareiškėju 2024 m. gegužės 13 d. buvo nutraukta darbo sutartis. Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo pakeisti darbdavį, kitose įmonėse nedirbo.

Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes darbo sutartis su pareiškėju 2023 m. gegužės 13 d. buvo nutraukta.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą.

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Pareiškėjas skunde teismui neneigia, kad su Bendrove 2023 m. gegužės 13 d. buvo nutraukta darbo sutartis. Pareiškėjo argumentai, kad Bendrovė nepagrįstai nutraukė darbo sutartį esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

Teisėjų kolegija nurodo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 13 d. buvo atleistas iš darbo, turėjo spręsti dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo. Pareiškėjas teismui nenurodo, kad kreipėsi į atsakovą ir informavo apie pasikeitusias aplinkybes, nors tokią pareigą turėjo.

Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi, todėl Migracijos departamentas, nustatęs minėtas aplinkybes, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas teismui nurodo, kad Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, nes yra nemotyvuotas bei jame nėra pateiktos faktinės aplinkybės.

Teismas pažymi, jog vertinant sprendimų atitiktį VAĮ reikalavimams, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Teismo vertinimu, skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo minimi trūkumai niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas, prašydamas leidimo laikinai gyventi, kartu pateikė ir jį įsipareigojusios Bendrovės tarpininkavimo raštą, taip pat teikdamas prašymą nurodė, kokia įmonė įsipareigoja jį įdarbinti. Tokių įmonių buvo tik viena, ji pareiškėjui žinoma. Taip pat pažymėtina, kad tarpininkavimo raštas laikomas būtina sąlyga užsieniečiui, atvykusiam į Lietuvos Respubliką, gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, todėl atsakovas pagrįstai nurodo, kad reikalavimas informuoti, kurioje įmonėje dirbo ir kuri įmonė buvo pateikusi tarpininkavimo raštą, yra pertekliniai. Pareiškėjui faktinės aplinkybės, t. y. kada pateikė prašymą dėl leidimo išdavimo, kokiu pagrindu, koks bendrovės pavadinimas buvo žinomos, todėl tai negali būti laikoma skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindu.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas teisingai įvertino bylos medžiagą ir faktines aplinkybes, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundas atmetamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. R. (S. K. R.) skundą atmesti.

Pareiškėjo S. K. R. (S. K. R.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.