- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-1898-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20545-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., N. G., I. B., B. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S., atstovaujamos advokatės D. V., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., N. G., I. B., B. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja I. S. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. G., miręs 2011 m. vasario 20 d., faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po A. G. mirties faktiškai pradėjusi valdyti priėmė jo dukra I. S..
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla pagal I. S. ieškinį atsakovei NŽT dėl tarnybos sprendimų panaikinimo. Nurodė, kad pareiškėja, siekdama nuosavybės teise įgyti žemės sklypą, dėl to paties ginčo į tą patį žemės sklypą, pareiškė ieškinį teisme. Pažymėjo, kad šioje byloje nustačius juridinį faktą, teismo sprendimas taptų įrodymu kitoje civilinėje byloje. Be to, išnagrinėjus minėtą ieškinį, nagrinėjama byla dėl juridinio fakto nustatymo, netektų prasmės.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016 dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimų atlikti veiksmus.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad I. S. 2016 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei NŽT, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, suformuoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)); 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, įregistruoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre; 5) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių, be aukciono parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį laisvojoje valstybinėje žemėje (tarp (duomenys neskelbtini)), I. S.. Teismas sprendė, kad pareiškėja šioje byloje siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas valdė sodo sklypą ir tokio juridinio fakto nustatymas siejamas su sodo sklypo privatizavimu ne aukciono būdu. Teismas pažymėjo, kad minėtas ieškinys pareikštas dėl to paties dalyko – žemės sklypo valdymo. Teismas nurodė, kad aplinkybė, ar A. G. valdė žemės sklypą yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016, kuris yra susijęs su kitais reikalavimais, ieškovei ginčijant NŽT sprendimus ir įpareigojant atsakovę atlikti veiksmus: suformuoti valstybinės žemės sklypą laisvojoje valstybinėje žemėje, suformavus sklypą – jį įregistruoti Nekilnojamo turto registre ir įpareigoti be aukciono parduoti I. S. valstybinį žemės sklypą. Teismo vertinimu, nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai bus reikšmingi ir turės prejudicinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje dėl juridinio fakto nustatymo, kad A. G. faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad siekiant išvengti prieštaringų sprendimų tuo pačiu procesiniu klausimu skirtingose civilinėse bylose ir vadovaujantis protingumo bei proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais tikslinga sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. S., atstovaujama advokatės D. V., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, nes šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-11592-192/2016 ieškinio faktinis pagrindas nesutampa. Kitoje byloje nebus nustatyti reikšmingi faktai nagrinėjamai bylai ir nesukels prejudicinės reikšmės, nes pareiškėja I. S. kitoje byloje siekia tik panaikinti NŽT sprendimus ir įpareigoti NŽT atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjos teigimu, būtent šioje byloje bus nustatyti juridiniai faktai reikšmingi civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016. Pažymėjo, kad jeigu ieškovės ieškinys būtų atmestas, būtų nepagrįstai suvaržyta jos teisė į teisingą, koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Nurodė, kad nėra privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, nebent teismas galėjo remtis fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, tačiau jokių argumentų dėl to nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo NŽT prašo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra privalomojo sustabdymo pagrindo. Pažymėjo, kad šioje byloje siekiamas nustatyti juridinis faktas, jog pareiškėjos tėvas valdė sodo sklypą, būtų įrodymas civilinėje byloje dėl sodo sklypo privatizavimo. Nurodė, kad nesustabdžius bylos iškyla grėsmė priimti prieštaringus vienas kitam sprendimus. Be to, tenkinus ieškinį, šioje civilinėje byloje nustatyti juridiniai faktai netektų prasmės. Apeliantės nurodyta teismų praktika netaikytina šios civilinės bylos kontekste, nes, pasak NŽT, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų kriterijų visumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010, 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog šioje byloje pareiškėja I. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. G. faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini), tikslu įsigyti minėtą žemės sklypą nuosavybės teise ne aukciono tvarka. Pareiškėja I. S. pareiškime nurodė aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo faktiniu valdymu, t. y. kad jos tėvas A. G. statė vasarnamį, kitus statinius, augino vaismedžius ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Iš pateiktų NŽT 2015 m. vasario 18 d. ir 2015 m. spalio 9 d. raštų nustatyta, kad pareiškėja I. S. minėtą žemės sklypą turėtų teisę įsigyti nuosavybės teise tik pateikusi dokumentus, patvirtinančius teisėtą žemės sklypo naudojimą (t. 1., b. l. 28-30, 89-90).
Nustatyta ir tai, kad ieškovė I. S. 2016 m. balandžio 12 d. pareiškė ieškinį atsakovei NŽT (civilinės bylos Nr. 2-11592-192/2016), kuriuo prašo panaikinti NŽT sprendimus, kuriais jai atsisakyta parduoti valstybinį žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti NŽT suformuoti, įregistruoti minėtą valstybinį žemės sklypą bei įpareigoti be aukciono jį parduoti ieškovei I. S. (t. 1., b. l. 155-163). Ieškinyje ieškovė I. S. iš esmės nurodė analogiškas kaip ir šioje byloje faktines aplinkybes, susijusias su ginčo žemės ploto faktiniu valdymu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016 nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes šioje civilinėje byloje, todėl yra privalomas pagrindas šią civilinę bylą stabdyti iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas minėtoje civilinėje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad abiejose civilinėse bylose pareikšto ieškinio (pareiškimo) faktinis pagrindas sutampa, t. y. pareiškėja I. S. įrodinėja, kad ji ir jos tėvas A. G. faktiškai valdė žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini), todėl turi teisę jį įsigyti nuosavybės teise ne aukciono tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-11592-192/2016 tenkinus ieškinį ir įpareigojus NŽT parduoti ieškovei I. S. ginčo žemės sklypą, šis faktas turės prejudicinę reikšmę šioje byloje sprendžiant dėl to paties žemės sklypo faktinio valdymo ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad I. S. priėmė palikimą po A. G. mirties. Pažymėtina, kad šį teisiškai reikšmingą faktą nustatinėjant skirtingose civilinėse bylose teismų priimti sprendimai gali prieštarauti vienas kitam, todėl siekiant išvengti tokios situacijos civilinės bylos sustabdymas yra tikslingas.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais pareiškėjos I. S. atskirojo skundo argumentus, kad atmetus ieškovės ieškinį jai būtų suvaržyta teisė į teisingą, koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Įvertinus tai, kad abiejose civilinėse bylose I. S. įrodinėja ginčo žemės sklypo faktinį valdymą, todėl sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą iki nurodytoje civilinėje byloje įsiteisės sprendimas, kaip tik bus užtikrintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas ir šalys, siekdamos operatyvaus abiejų civilinių bylų procesinio išsprendimo, turėtų apsvarstyti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo tikslingumo (CPK 136 straipsnis).
Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pareiškėjos I. S. atskirasis skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.