Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-733/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
1-116-733/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-116-733/2017Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00447-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.4.4.1; (S) 2.3.6.4.2.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nepilno vidurinio (10 kl.) išsilavinimo, nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-04 deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-06-21, apie 01 val., Šilutės r., Vainuto mstl., A. B. g., prie pastato Nr. 14 A. J. po įvykusio konflikto pagriebė K. L. už rankų, nuvertė jį ant grindinio ir savo kūnu užgriuvo ant jo bei su juo susigrūmė, taip padarydamas K. L. kairės pusės II šonkaulio lūžimą be poslinkio, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtinimo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 118, 119, 130), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusių muštynių metu galėjo padaryti kaltinime inkriminuotus veiksmus, tačiau dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Kaip ir dėl ko kilo muštynės taip pat neprisimena, nes įvykio dieną nuo 11 val. su draugais gėrė alų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusysis K. L., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015-06-21, apie 00 val. 30 min., Šilutės r., Vainuto mstl., po Joninių šventės, jam einant su drauge S. S., privažiavo automobilis, iš kurio išlipę neblaivūs agresyviai nusiteikę vaikinai greitu žingsniu priėjo prie jų ir jį užsipuolė. Suprato, kad vaikinai nori jį sumušti. Aršiausiai nusiteikęs vaikinas pradėjo stumdyti jį ir jo draugę, bandė jam suduoti smūgius į veidą, bet nepataikė. Gindamasis nuo pastarojo jis vaikinui sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Po šio smūgio, vaikinas nugriuvo. Po to jį puolė kitas stambaus kūno sudėjimo vaikinas. Vėliau sužinojo, kad tai A. J.. Šis rankomis sugriebė už jo rankų ir jį nuvertė ant žemės bei visu kūnu užvirto ant jo, dėl ko tuo metu lūžo šonkauliai. Tuo metu kiti du vaikinai pasišalino. Jis rankomis nuo savęs nustūmė A. J.. Byloje civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 30-32, 33).

Iš 2015-07-20 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1261/2015(03) matyti, kad K. L. nustatytas kairės pusės II šonkaulio lūžimas be poslinkio. Nustatytą sužalojimą K. L. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus jo krūtinės ląstos kairę pusę kietu buku daiktu – sumušant arba atsitrenkiant į panašų daiktą, paviršių. Nustatytą šonkaulio lūžimą K. L. patyrė iki 2015-06-22 (nurodyta rentgenogramų atlikimo data). Dėl šonkaulio lūžimo K. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 57, 58).

Liudytoja S. S., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015-06-20 nuo 20 val. su savo vaikinu K. L. buvo Vainuto mstl. šventėje, kurioje abu vartojo alkoholį. Po fejerverkų, maždaug po vidurnakčio, galėjo būti apie 00 val. dviese ėjo pas ją į namus. Ties Vainuto mstl. esančia gatvių sankryža pastebėjo, kad nuo šventės renginio vietos pusės link Tauragės m. suka automobilis. Ji su K. L. tuo metu galėjo būti maždaug sankryžos viduryje, kai sustojus automobiliui pro jo pravirą langą išgirdo vyrišku balsu šaukiant: „Čia tas pats!“. Iš automobilio išlipę keturi vaikinai pradėjo bėgti link jų. Vienas neblaivus neaukštas, smulkaus kūno sudėjimo vaikinas pribėgo pirmasis prie K. L. ir užsimojo trenkti. Ji stojo į jų tarpą. Tuomet šis vaikinas ją pastūmė ir trenkė jos vaikinui, bet nepataikė, nes šis pasitraukė. K. L. gindamas ir bandydamas ją apsaugoti trenkė užpuolikui vieną kartą į veidą ir šis nugriuvo. Po to kitas vaikinas puolė K. L., pagriebė už rankų ir nuvertė jį ant žemės bei užgulė, grūmėsi. Kiti du vaikinai nieko nedarė. Įvykio metu pirmasis vaikinas ją pastumdamas jos nesužalojo (b.l. 38, 39).

Liudytoja G. K., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015-06-20 atvyko į Vainuto mstl. vykusią Joninių šventę. 2015-06-21, apie 1 val. stovėjo prie Vainuto mstl. seniūnijos ir laukė, kol jos atvažiuos pasiimti tėvai. Matė kaip prie gatvių sankryžos atvažiavo automobilis, iš kurio išlipę keturi vyrai nuėjo per gatvę link einančio vaikino ir merginos. Kadangi lauke buvo tamsu ir girdėjo tik žodinį konfliktą, todėl supratusi, kad vyksta muštynės paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (b.l. 47, 48).

Liudytojas Z. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad jis gyvena Šilutės r., Vainuto mstl. prie gatvių sankryžos. 2015-06-21, apie 1 val., jis, būdamas namuose, pro langą pastebėjo ant važiuojamosios kelio dalies gulinčius tris vyrus. Greitai išbėgęs į lauką puolė prie vieno vaikinuko ir jį sugriebė už rūbų šaukdamas: „Baikit! Ką darote?“. Tai buvo S. S. vaikinas vardu K.. Bėgdamas matė kaip K. sudavė du smūgius vaikinui, kuris kėlėsi nuo žemės. Jis pagalvojo, kad dėl konflikto kaltas K., bet kai pribėgo arčiau pastebėjo, jog pastarasis būdamas labai išsigandęs nurodė, jog buvo užpultas. Tuo metu kai sugriebė K. už rūbų matė, jog ant gatvės guli vienas vaikinas smulkaus kūno sudėjimo, o kitas nepažįstamas vaikinas kėlėsi nuo žemės. Nežino dėl ko prasidėjo konfliktas ir kas dėl to kaltas (b.l. 44, 45).

Liudytojas E. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015-06-20 į Vainuto mstl. vykusią Joninių šventę atvyko draugo automobiliu „Peugeot“, kurį jis vairavo. Su juo kartu atvažiavo brolis V. V., M. L., A. J. ir T., kurie prieš šventę ir šventės metu vartojo alkoholį, buvo neblaivūs. Minėtoje šventėje buvo iki vidurnakčio. Vienu metu pastebėjo, kad netoliese, prie automobilio pykstasi vaikinas su mergina. Negirdėjo, apie ką jie kalba, nes buvo triukšmas. Vėliau M., atėjęs į automobilį, pasakė, kad kažkas prie jo prisikabino, norėjo su juo muštis, bet nežino dėl ko. Panašiai už 20 min. jie išsiruošė važiuoti namo. Važiuojant Vainuto mstl. M. pastebėjo gatve einant vaikiną ir merginą bei pridūrė, kad tai tas pats vaikinas, kuris priekabiavo prie jo. Sustojus gatvių sankryžoje link Tauragės m. keturiese išlipo iš automobilio ir nuėjo. Jis liko sėdėti automobilyje. Neužilgo į automobilį grįžo jo brolis. Jis pasistatė automobilį aikštelėje, prie sankryžos. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad kažkas guli ant žemės, atpažino rūbus ir suprato, kad tai M.. Atvykę policijos pareigūnai į tarnybinį automobilį nusivedė A. J. ir nepažįstamą vaikiną (b.l. 50-52).

Liudytojas V. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2015-06-20 atvyko į Vainuto mstl. vykusią Joninių šventę kartu su broliu E., A. J., M. L., T., kurio pavardės nežino. Šventės metu vartojo alkoholį, buvo neblaivus, miegojo automobilyje. Neprisimena kada išvažiavo iš šventės. Automobilį vairavo brolis E. V.. Dėl girtumo visiškai neprisimena įvykio aplinkybių, todėl negali nieko paaiškinti (b.l. 54, 55).

Liudytojas M. L., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas V. V. (b.l. 72, 73).

Iš alkotesterio patikrinimo šaknelių matyti, kad 2015-06-21, 02 val. 44 min. K. L. nustatytas 1,21 promilių girtumas, o 02 val. 54 min. A. J. nustatytas 2,23 promilių girtumas, kurių jie neginčijo (b.l. 37, 88).

Iš 2015-06-21 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra Šilutės r., Vainuto sen. ir mstl., A. B. ir Tauragės gatvių sankryžoje, kur ant asfalto matosi dėmė, panaši į kraują (b.l. 23-28).

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. L. pateikė apžiūrai striukę (b.l. 59, 60), kurios individualūs ir sugadinimo požymiai užfiksuoti daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje (b.l. 61-64), kuri po apžiūros grąžinta K. L. (b.l. 65).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad A. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2015-06-21 tyčiniais, kaltinime nurodytais, veiksmais K. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, jo parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Kaltinamojo A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia pagriebęs K. L. už rankų, nuvertęs jį ant grindinio ir savo kūnu užgriuvęs ant jo bei su juo susigrūmęs padarė nukentėjusiajam kairės pusės II šonkaulio lūžimą be poslinkio, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. J. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. J. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai padarė prieš daugiau nei vienerius metus dešimt mėnesių, būdamas neteistu, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam K. L. ir Valstybinei ligonių kasai turtinės žalos nepadarė, nes šie civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo nereiškia, byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, kaip ramaus būdo, draugiškas, gerai atliekantis savo darbą, pasižymintis geru mąstymu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, kruopštus, pareigingas darbuotojas. Nuo 2015 m. pabaigos A. J. su savo šeima gyvena užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), kurioje turi nuolatinį darbą, išlaiko nepilnametį sūnų M., nuomojasi gyvenamąjį būstą. Pasak paties A. J., po nusikaltimo padarymo gydėsi nuo alkoholizmo, padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pasižada ateityje nenusikalsti.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į pasekmes, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. J. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrus švelnesnę nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, t. y. baudą, ne viršijančią penktadalio baudos, numatytos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Kadangi bauda skaičiuojama MGL dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis), o pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, todėl A. J. taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2015-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro.

A. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti 90 MGL dydžio (3389,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. J. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) baudos.

Nuteistasis A. J. paskirtą baudą privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas 188659752; įmokos kodas 6801).

Nuteistajam A. J. nesumokėjus baudos per nurodytą laiką į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas Povilaitis