Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei J. Ž.,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovei G. M. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė Airida Aleksonienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 40-ojo notaro biuro notarė Airida Aleksonienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė G. M. ir A. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), A. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimo niekas nepriėmė ir neatsisakė nuo palikimo priėmimo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto 40-ąjį notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei, tačiau (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta ir paaiškinta, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas gali būti išduotas tik tuomet, kai bus nustatyta palikėjo turto dalis bendrame su sutuoktine turte.

Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė kaip pergyvenusi sutuoktinė dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, kuriuo patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui, išdavimo nesikreipė, todėl būtina nustatyti mirusiojo sutuoktinio A. M. dalį bendrame turte, kadangi tik atskyrus mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą (CK 5.62 straipsnis).

Jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė išreikalavo rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad turtas, kurio dalį reikėtų nustatyti, yra piniginės lėšos, t.t. ir pensijų kaupimo sąskaitoje, automobilis, mažos galios revolveris.

Atsakovės išreikštas nemotyvuotas noras atsisakyti jai priklausančios dalies nepaneigia turto bendrumo prezumpcijos. Atsakovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, kurie galėtų būti pakankami nuginčyti turto bendrumo prezumpciją, t.y. turtą, išskyrus mažos galios revolverį, laikyti asmenine A. M. nuosavybe. Atsakovės paaiškinimu, nuo santuokos sudarymo iki sutuoktinio mirties jie vedė bendrą ūkį. Pinigai buvo banko sąskaitose ir kaupiami pensijų fonde, atsakovei buvo žinoma apie automobilio įsigijimą, dėl jo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta (duomenys neskelbtini), įmokos išmokėtos ir nuosavybės teisė įgyta (duomenys neskelbtini), sutuoktinis automobiliu važinėjo į darbą.

Turint omenyje tai, kad ginklo įgijimui ir laikymui nustatytos tam tikros sąlygos, kad atsakovė nežinojo apie sutuoktinio (duomenys neskelbtini) įsigytą ginklą, juo nesinaudojo, nėra įrodymų, kad jis buvo įgytas šeimos poreikiams tenkinti, nėra žinoma ar buvo įgytas už asmenines ar bendras lėšas, taigi galimai juo naudojosi asmeniškai A. M., mažos galios revolverį būtų pagrindas pripažinti asmenine A. M. nuosavybe.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą.

Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl ieškinyje nurodytas turtas, išskyrus ginklą, dalintini lygiomis dalimis, nustatant, kad mirusiajam A. M. priklauso ½ dalis.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis), įvertinus tai, kad atsakovė neturi pareigos kreiptis dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo išdavimo, pripažintina, kad atsakovė nėra šalis, kurios nenaudai priimamas teismo sprendimas, taigi ji neturi pareigos padengti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 93, 96 straipsniai). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma (7,93 Eur) yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusia sutuoktine G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų – 0,59 Eur, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų – 9,65 Eur, esančių (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); sukauptų piniginių lėšų – 4 281,01 Eur vertės, esančių AB (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio VOLKSWAGEN, VW TOUAREG, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN. (duomenys neskelbtini) ( (VŠį Emprekis duomenimis kaina – 4 550,00 Eur).

Nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), mažos galios revolveris (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.