Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui D. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. pradėtos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo atsakovo negrąžintos 11 993,22 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Vadovaujantis Sprendimu, 2024 m. birželio 19 d. – 2025 m. kovo 12 d. laikotarpiu iš atsakovui priklausančių išmokų išskaičiuota dalis (2 222,78 Eur) skolos. Šiuo metu atsakovo skola sudaro 9 777,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, prašoma iš atsakovo priteisti 339,49 Eur palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. kovo 31 d. imtinai ir nuo 9 777,22 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinta, nenurodant konkrečios jų sumos, kadangi šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovas Sprendimo neginčijo, todėl jis yra galiojantis ir atsakovui sukelia teisines pasekmes. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 9 777,22 Eur skolos, 339,49 Eur palūkanų, susidariusių už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. kovo 31 d. imtinai, ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 9 777,22 Eur negrąžintos skolos, skaičiuotinų nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai susigrąžinta, priteisimo.

Nustatyta, kad atsakovas NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Panevėžio paramos administravimo skyriui pateikė Paraišką.

NMA 2022 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo“ atsakovui skirta 15 000,00 Eur parama, iš kurios Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos sudarė iki 12 750,00 Eur, t. y. 85 proc. paramos sumos, o Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 2 250,00 Eur, t. y. 15 proc. paramos sumos.

Atsakovas 2022 m. birželio 16 d. NMA pateikė avansinį mokėjimo prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). NMA 2022 m. birželio 22 d. atsakovui išmokėjo 12 000,00 Eur avansinę paramos dalį.

NMA 2024 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą apie mokėjimo prašymo pateikimo terminą. Be to, NMA 2024 m. balandžio 11 d. 15.45 val. ir 2024 m. gegužės 2 d. 13.46 val. skambino atsakovui, siekiant jam priminti apie nepateiktą mokėjimo prašymą ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, tačiau atsakovas į skambučius neatsakė ir neperskambino.

Kadangi iki 2024 m. vasario 29 d. Paramos gavėjas nepateikė mokėjimo prašymo, nustatytas pažeidimas – Sprendimu Paramos gavėjui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija – nuspręsta susigrąžinti 12 000 Eur (avansinę paramos dalį) ir nebemokėti likusios paramos dalies, sudarančios 3 000 Eur.

Apie Sprendimą atsakovas informuotas NMA 2024 m. birželio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Taip pat atsakovui buvo išaiškinta, jog per nurodytą terminą atsakovui negrąžinus skolos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Pažymėta, kad NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir nurodyta, kad vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 18.2. papunkčiu, NMA turi teisę skolą susigrąžinti įskaitos būdu, nelaukdama paramos gavėjui suteikto termino grąžinti skolą. Paaiškinta, kad skola išskaičiuojama iš skolininkui skirtos paramos (jei tokia būtų skirta) pagal bet kurią NMA administruojamą priemonę. Atkreiptas dėmesys, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse yra numatyta galimybė per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos teikti prašymą dėl skolos grąžinimo dalimis.

Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad parama išmokama dviem dalinėmis išmokomis. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. visos išmokos sumos, paramos gavėjui išmokama po sprendimo skirti paramą priėmimo (be mokėjimo prašymo pateikimo) ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Likusi 20 proc. išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo. Jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai, išmoka nemokama (jeigu buvo išmokėta išmokos dalis, ta dalis susigrąžinama).

Įgyvendinimo taisyklių 35 punkte nustatyta, kad mokėjimo prašymas teikiamas ir administruojamas Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Paramos gavėjas mokėjimo prašymą kartu su reikiamais priedais turi pateikti per ŽŪMIS.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui gali būti taikomos Administravimo taisyklėse ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Sankcijų metodika), nurodytos sankcijos.

Administravimo taisyklių 243 punkte nustatyta, kad pažeidimą Mokėjimo agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis); nepateikia mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų ir (arba) kitų dokumentų paramos sutartyje, Priemonių įgyvendinimo taisyklėse ir (arba) paramos paraiškoje nustatyta tvarka (243.5 papunktis); pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas (Administravimo taisyklių 243.12 papunktis).

Administravimo taisyklių 188 punkte nurodyta, kad netinkamai įgyvendinančiam projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Administravimo taisyklių 189 punkte nustatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas įsipareigojimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nevykdė, nes iki 2024 m. vasario 29 d. galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos nepateikė.

Sankcijų metodikos 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos. Tačiau išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris privalo raštu, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta nepaprastoji padėtis, ekstremalioji situacija ar karantinas, informuoti Agentūrą apie nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių atsiradimą ir išnykimą per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie jas sužinojo.

Pagal Sankcijų metodikos 10 punktą, išimtinėmis aplinkybėmis laikomos toliau išvardytos aplinkybės, jei pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris įrodo, jog dėl jų buvimo negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų: 10.1. pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio nedarbingumas; 10.2. privalomoji karo tarnyba, kai paramos gavėjas yra fizinis asmuo arba kai fizinis asmuo yra vienintelis paramos gavėjo juridinio asmens akcininkas (ar jam prilygintas asmuo) ir vadovas; 10.3. gaisras (tuo atveju, kai pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų), meteorologiniai reiškiniai, turėję didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui; 10.4. epizootinės ligos, augalų ligos; 10.5. kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika; 10.6. embargas; 10.7. pareiškėjui, paramos gavėjui ar partneriui nagrinėjamu paramos laikotarpiu yra pritaikyta sankcija pagal su plotais susijusią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ir (arba) sankcija už su tiesioginėmis išmokomis susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą; 10.8. tiekėjų ir (arba) rangovų bankrotas, tiekėjų ir (arba) rangovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, kai pateikiami įrodymai, kad pasirenkant tiekėjus ir (arba) rangovus jie buvo patikimi kontrahentai; 10.9. nuosavybės perėmimas visuomenės poreikiams; 10.10. nepaprastoji padėtis; 10.11. ekstremalios situacijos paskelbimas; 10.12. paskelbtas karantinas; 10.13. kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui (apie šiame papunktyje nurodytų aplinkybių taikymą Agentūra iki kiekvieno mėnesio 10 d. teikia informaciją Žemės ūkio ministerijai).

Pagal Sankcijų metodikos 11 punktą, išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Jei už padarytą pažeidimą gali būti skiriama didesnė kaip 10 tūkstančių Eur sankcija ir paramos gavėjas ES ir (arba) Lietuvos teisės aktų nuostatų nesilaikymą grindžia išimtinėmis aplinkybėmis, Agentūra, priimdama sprendimą netaikyti sankcijų, turi gauti rašytinį Žemės ūkio ministerijos pritarimą, t. y. Agentūra per 10 darbo dienų nuo pažeidimo nustatymo Žemės ūkio ministerijai turi pateikti visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir Agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų netaikymo, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi Agentūros pateiktą informaciją, priima argumentuotą sprendimą (sprendimas Agentūrai pateikiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo): 11.1. pritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų netaikymo; 11.2. nepritarti Agentūros sprendimui dėl sankcijų netaikymo; 11.3. kitą sprendimą.

Sankcijų metodikos 1 priedo 5 punkto 5 grafos 2 punkte nurodyta, kad jei paramos gavėjas neįrodo, kad, nepateikus mokėjimo prašymo, bus pasiekti nustatyti projekto tikslai, taikomas 100 proc. paramos sumažinimas ir (arba) susigrąžinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų, susijusių su Projekto įgyvendinimu nevykdė ir NMA nepateikė jokių duomenų bei nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, dėl kurių galėtų nebūti taikomos sankcijos, todėl atsakovas turi grąžinti jam išmokėtą paramos sumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 4 punktas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 punktas). Minėtoje LVAT nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.

Remiantis išdėstytu, Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendimu atsakovui taikyta paramos susigrąžinimo sankcija, t. y. susigrąžinama 12 000 Eur (avansinė paramos dalis) ir nemokama likusi 3 000 Eur paramos dalis. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iš atsakovui priklausančių išmokų 2 222,78 Eur skolos dalis už 2024 m. birželio 19 d. – 2025 m. kovo 12 d. laikotarpį išskaičiuota ir šiuo metu atsakovo skola sudaro 9 777,22 Eur. Kadangi Sprendimas nėra nuginčytas, pareiškėjos reikalavimas jai iš atsakovo priteisti 9 777,22 Eur skolą laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Pagal 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės 7 straipsnį negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punkte nustatyta, kad metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju palūkanų dydis nustatomas taikant Europos Komisijos ES oficialiajame leidinyje ar internete paskelbtas orientacines arba diskonto normas.

Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.1 papunktį, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Šių taisyklių 11 punktas įtvirtina, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo Taisyklių 9.2 papunktyje nurodyto pranešimo užregistravimo administruojančiojoje institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai skolininkui leidžiama grąžinti lėšas dalimis, kaip tai numatyta Taisyklių 20 punkte. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie Sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2024 m. birželio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Atsakovui išaiškinta, jog negrąžinus skolos per nurodytą terminą, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovas per Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkto numatytą terminą skolos negrąžino, todėl vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. pradėtos skaičiuoti 5 proc. palūkanos nuo atsakovo negrąžintos 11 993,22 Eur sumos. Minėta, kad Sprendimu 2024 m. birželio 19 d. – 2025 m. kovo 12 d. iš atsakovui priklausančių išmokų išskaičiuota 2 222,78 Eur skolos dalis, todėl atsakovo skola NMA yra 9 777,22 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos reikalavimas priteisti 339,49 Eur palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. kovo 31 d., imtinai ir nuo 9 777,22 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bu visiškai susigrąžinta, tenkintinas.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, reikalavimas iš atsakovo NMA naudai priteisti 9 777,22 Eur skolą, 339,49 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. kovo 31 d. bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 9 777,22 Eur sumos nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos, tenkinamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 777,22 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 22 ct) skolą, 339,49 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 49 ct) palūkanas, apskaičiuotas nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. kovo 31 d. ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamų nuo 9 777,22 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 22 ct) sumos nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 288739270.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.