Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.3.4.6;2.3.9.2.2; 2.3.5.2.1;

2020 m. sausio 22 d.

Dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,

Trečiojo asmens Panevėžio socialinių paslaugų centro vaikų globos ir rūpybos skyriaus atstovei Justei Bedrei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams M. L., M. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Panevėžio socialinių paslaugų centro vaikų globos ir rūpybos skyriaus bendruomeniniams vaikų globos namams, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai, M. L. ir M. J. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovai yra informuoti tinkamai. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl pareikšto ieškinio neišreiškė.

Panevėžio socialinių paslaugų centro atstovė paaiškino, kad jie su pareikštu ieškiniu sutinka. Neprieštarauja, kad atsakovams būtų laikinai apribota tėvų valdžia bei priteistas išlaikymas. Panevėžio socialinių paslaugų centras sutinka būti nepilnametės G. L. rūpintoju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai ( tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesais, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą ar laikiną tėvo valdžios apribojimą, įvertinant konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti motinos ar tėvo valdžią. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Jį apima ne tik savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini). Jos tėvai M. L. ir M. J..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi leista paimti nepilnametę G. L. iš jos tėvo M. L.. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymu, G. L. nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras. Nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą, kad nepilnametė G. L. kartu su mažamete sese nuo 2018 m. birželio mėnesio gyvena vienos bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas jas aplankydavo kas antrą dieną, atnešdavo maisto, už netinkamą pamokų neparuošimą, buvo taikomos fizinės bausmės. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovas spyrė savo nepilnametei dukrai G. L. į ranką, ko pasėkoje ištino vienas pirštas. Iš byloje esančio VĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės išrašo matyti, kad G. L. buvo nustatytas kairės plaštakos ketvirto piršto patinimas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, M. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, t.y. buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo savo nepilnametei dukrai G. L.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovui M. L. buvo taikoma atvejo vadyba, jam buvo rekomenduota lankyti mokymus, teikti šeimai individualias psichologo konsultacijas orientuotas į emocijų pažinimą, pykčio valdymą ir išraiškos mokymą. Sudarytos pagalbos plano peržiūros metu, atsakovas specialistams nurodė, kad jis ketina išvykti uždarbiauti į Vokietiją. Atsakovas rekomenduotų mokymų nebaigė, nesikreipė į Panevėžio socialinių paslaugų centrą dėl susitikimo su dukra. Atsakovas yra teistas ne tik už fizinio skausmo sukėlimą, bet yra teistas ir už kitus nusikaltimus.

Atsakovė M. J. iš įkalinimo įstaigos kaip asmuo atlikęs bausmę, paleista 2019-05-29. Atsakovė yra teista ne kartą. Atsakovė kreipėsi į Panevėžio socialinių paslaugų centro Globos skyrių, prašydama leisti pasimatyti su nepilnamete dukra. Susitikimų metu buvo stebimas šiltas emocinis ryšys tarp mergaitės, mamos ir jos močiutės. Atsakovė su dukra susitiko du kartus. Atsakovė nedalyvavo dukros gimtadienyje, bet perdavė jai dovaną. Tačiau atsakovė savo dukrą atsisakė auginti motyvuodama tuo, kad neturi gyvenamojo ploto ir pragyvenimo šaltinio.

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu darytina išvada, kad abu atsakovai šiuo metu nevykdo tinkamai savo pareigos ugdyti ir auklėti savo nepilnametę dukrą. Tėvai turi vaikus auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovai šios pareigos nevykdo. Abu atsakovai yra nusišalinę nuo savo kaip tėvų pareigos, jų nevykdo, jų nepilnametė dukra šiuo metu gyvena Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Nagrinėjamu atveju, vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovų bendravimas su nepilnamete dukra nėra visiškai nutrūkęs, tarp jų egzistuoja tam tikras ryšys, todėl atsakovams M. L. ir M. J. laikinai apribotina tėvų valdžia jų nepilnametės dukters G. L. atžvilgiu ( Civilinio kodekso 3.180 straipsnis). Atsakovams, pakeitus savo gyvenimo būdą ir atsiradus kitoms aplinkybėms dėl kurių jie galėtų tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvų pareigas, atsakovai visada turi teisę kreiptis dėl tėvų valdžios panaikinimo bei siekti atkurti visaverčius ryšius su dukra.

Ieškovo atstovė prašo priteisti iš abiejų atsakovų po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo nepilnametės dukros G. L. išlaikymui.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, abu atsakovai darbingo amžiaus, neturintys sveikatos problemų. Atsakovas M. L. dirba, atsakovė M. J. šiuo metu nedirba. Duomenų apie tai, kad atsakovai gera valia teiktų išlaikymą dukrai, byloje nėra. G. L. yra paauglė, mokosi. Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, laisvalaikiui ir pan. Įvertinant tai, kad bylos nagrinėjimo nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovai negali teikti išlaikymo nepilnametei dukrai, įvertinant dukros poreikius pagal jos amžių, darytina išvada, kad atsakovai gali mokėti nepilnametės dukros išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teisinių santykių dėl vaiko rūpybos nustatymo ir rūpintojo parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečiose situacijose. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos ( rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą ,kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti ( Civilinio kodekso 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo ( rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui rūpybą ir paskirdamas rūpintoją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos vaikui nustatymo ir globėjo ( rūpintojo) paskyrimo ( parinkimo) padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus.

Iš pateikiamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-12-13 įsakymu Nr. A-856, nepilnametei G. L. buvo įsteigta laikinoji globa, nepilnametės laikinuoju globėju paskirti Panevėžio socialinių paslaugų centras. Pagal Civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2 dalį vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Nepilnametė šiuo atveju grįžti į šeimą ir gyventi kartu su tėvais neturi galimybės, todėl tikslinga nustatyti nuolatinę rūpybą. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nepilnametė šiuo metu gyvena budinčios globėjos šeimoje, kadangi šioje šeimoje buvo apgyvendinta jaunesnioji G. sesuo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018-12-13 G. L. gyvena su laikinuoju rūpintoju, kuris turi tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, rūpintojas savo pareigas atlieka tinkamai, vaikui užtikrinama gera rūpybos kokybė, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su laikinuoju rūpintoju. Nepilnametei yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Nepilnametė G. L. nekilnojamojo turto neturi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji gauna rūpybos išmokas, Panevėžio socialinių paslaugų centras yra skiriamas turto administratoriumi. Nustačius nuolatinę rūpybą ir paskyrus rūpintoju Panevėžio socialinių paslaugų centrą bus geriausiai užtikrinti nepilnametės G. L. poreikiai ir interesai, sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti šeimoje, harmoningai ir visapusiškai vystytis, pasirengti savarankiškam gyvenimui.

Esant šioms aplinkybėms, nepilnametei G. L. nustatytina rūpyba, o jos rūpintoju ir turto administratoriumi skirtini Panevėžio socialinių paslaugų centras ( Civilinio kodekso 3.251 straipsnis, 3.252 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.264 straipsniai). Nepilnametės G. L. gyvenamoji vieta nustatoma pas rūpintoją Panevėžio socialinių paslaugų centre ( Civilinio kodekso 3.168 straipsnis, 3.251 – 3.252 straipsniai, 3.256 straipsnis).

Kadangi ieškinys yra tenkinamas pilnai iš atsakovų yra priteisiamos išlaidos valstybei: žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( Civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukros G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo jos nepilnametės dukros G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Panevėžio socialinių paslaugų centro Bendruomeniniuose vaikų globos namuose, įmonės kodas 300601541, buveinės adresas A.Mackevičiaus g. 55a, Panevėžyje.

Nustatyti nepilnametei G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) rūpybą, o jos rūpintoju ir turto administratoriumi skirti Panevėžio socialinių paslaugų centrą, įmonės kodas 300601541, buveinės adresas A.Mackevičiaus g. 55a, Panevėžyje.

Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2019-10-08) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 EUR ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2019-10-08) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,50 EUR ( penkiasdešimt septynis eurus 50 ct. ) žyminio mokesčio ir 4,70 EUR ( keturis eurus 70 ct. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57,50 EUR ( penkiasdešimt septynis eurus 50 ct. ) žyminio mokesčio ir 4,70 EUR ( keturis eurus 70 ct. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.