Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-878-108/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-19
Bylos Nr.
1-878-108/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Nukentėjusysis
A. T.
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-878-108/2012Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00301-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.3.; 1.2.14.5.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; (S) 1.1.7.2.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.4.5.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Eglei Petravičiūtei - Verpečinskienei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai, prokurorei Kristinai Prialgauskienei, kaltinamojo gynėjui advokatui J. A., nukentėjusiajam A. T. (A. T.) viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., 2012-02-13 d. 17:04 val., apsvaigęs nuo alkoholio, prekybos centre MAXIMA, esančiame Naikupės g. 18, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. T. vardu, atsiskaitydamas už prekes 25,77 Lt. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną 17:10 val. bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. T. vardu, surinkęs PIN kodą ir apgaulės būdu įgijo A. T. priklausančius 200 Lt. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tapačią dieną 17:26 val. bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. T. vardu, surinkęs PIN kodą ir apgaulės būdu įgijo A. T. priklausančius 200 Lt. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną 17:27 val. bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. T. vardu, surinkęs PIN kodą ir apgaulės būdu įgijo A. T. priklausančius 200 Lt. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką tą pačią dieną 17:28 val. bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. T. vardu, surinkęs PIN kodą ir apgaulės būdu įgijo A. T. priklausančius 200 Lt. ir tokiu būdu viso savo naudai įgijo A. T. priklausančius 825,77 Lt.

Kaltinamasis G. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pagal jam pareikštus kaltinimus prisipažino iš dalies padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad nuėjo pas E., o T. ten atėjo išgerti. A. T. paprašė jo nueiti nupirkti gėrimu. A. T. davė kortelę, užrašė PIN kodą. Nukentėjusysis prašė nupirkti degtinės ir 400 lt nuimti pinigų. Pats A. T. nėjo, sakė, kad išgėręs, sunkiai vaikšto. Jis nežino dėl ko A. T. prašė 400 Lt. Jis parnešė degtinės ir 400 Lt, kuriuos atidavė A. T.. Kai jis grįžo, jau buvo tamsu, kiek buvo laiko nepamena. Jis buvo Nidos g. prie „IKI“ parduotuvės, kur nuėmė A. T. 400 Lt ir sau 400 Lt. Degtinės pirko Maximoje, sau pasilikau 400 Lt. Prekes jis atidavė nukentėjusiajam. Jam A. T. pats davė banko kortelę, todėl neteisingai sako, kad neteisėtai. Pinigus nusiėmė gal per 3-4 kartus, nes nemokėjo naudotis bankomatu.

Nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį žinojo tik iš matymo. Jis į namus grįžo iš procedūrų, jau temo. Jis prie namų paslydo, nugriuvo, prasiskėlė antakį, paskui pasikėlė ir atėjo į savo namus, kur koridoriuje sutiko kaltinamąjį L.. L. atsisėdo prie jo, tuomet paprašė kaltinamojo nupirkti jam maisto produktų, o už šią paslaugą L. leido nusipirkti degtinės butelį. Pats į parduotuvę negalėjo eiti, nes buvo susižalojęs. Kadangi grynųjų pinigų neturėjo tai L:enkauskiui davė AB „Swedbank“ kortelę, PIN kodą parašė ant popierėlio. Žino, kad niekam negalima duoti PIN kodo ir kortelės. L. išėjo ir negrįžo, paskui jį pamatė po kokių 2 mėnesių. L. neparnešė nei pinigų, nei kortelės nei maisto produktų. Dėl šios priežasties jis už butą negalėjo sumokėti, neturėjo pinigų vaistams, maistui. L. nusiėmė 4 kartus po 200 lt ir nusipirko butelį degtinės. Iš kaltinamojo prašo priteisti jam padarytą žalą, kuri sudaro 845.77 Lt..

Liudytoja Vida B. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena Sulupės g.16-12 arba Minijos gt. 133-12, T. gyvena viename kambarėlyje bendrabučio tipo name, ten trys kambariai. 2012-02-13 dienos metu ėjo pro T. kambarį į tualetą, durys pas T. buvo praviros, T. su L. sėdėjo ant lovos ir kalbėjosi, matė kaip T. davė G. L. mokėjimo kortelę. K. G. išėjo, ji nuėjo pas nukentėjusįjį ir jį įspėjo, kad uždarytų sąskaitą banke, nes buvo įsitikinusi, kad jis negrįš. A. laukė, tikėjosi, kad L. sugrįš, skambino jam į mobilų telefoną, bet veltui. Kaltinamasis grįžo tik gal už dviejų savaičių.

Iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos išrašo matyti, kad iš nukentėjusiojo A. T. sąskaitos 2012-02-13 buvo išimta grynųjų pinigų keturis kartus po 200 Lt, kurių bendra suma 800 Lt bei atsiskaityta PC „MAXIMA“ už 25,77 Lt sumą (b.l. 2).

„Swedbank“, AB bankas pateikė informaciją, jog A. T. priklausančia mokėjimo kortele Maestro Nr. 6763 7650 0514 2148 buvo pasinaudota 2012-02-13 17.04 val. PC „MAXIMA“, kurioje buvo pirktas pirkinys už 25,77 Lt sumą, 2012-02-13 17.10 val. bankomate H182, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, ir nuimta 200 Lt, 2012-02-13 17.26 val. bankomate H182, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, ir nuimta 200 Lt, 2012-02-13 17.27 val. bankomate H182, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, ir nuimta 200 Lt bei 2012-02-13 17.28 val. bankomate H182, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, ir nuimta 200 Lt (b.l. 15).

2012-05-03 akistatos protokole užfiksuota, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis akistatos metu pasiliko prie savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ankščiau. Nukentėjusysis nurodė, kad savo „Swedbank“ mokėjimo kortelę davė G., kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų maisto ir vyno ar alaus, ir G. užsirašė PIN kodą, kurį jam pasakė. G. išėjo į parduotuvę, daugiau į butą negrįžo, negrąžino jam nei kortelės, nei pinigų, nei nupirkto maisto. Kaltinamasis pripažino, kad A. T. banko kortelę paėmė, kad nueiti į parduotuvę ir nupirkti degtinės ir užkandos, pripažino, kad bankomate nuėmė 800 Lt, tačiau teigė, kad 400 Lt ir banko kortelę su užrašytu PIN kodu ir butelį degtinės nunešė A. T. tą patį vakarą ir padavė per langą.

Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų darytina išvada, kad G. L. kaltė, panaudojant svetimą mokėjimo kortelę neteisėtai atlikus finansines operacijas ir apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą pilnai įrodyta jo paties parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma. Pats kaltinamasis pripažįsta tai, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje paėmė nukentėjusiajam A. T. priklausantį mokėjimo instrumentą bei lapelį su PIN kodu, taip pat pripažįsta ir tai, kad panaudodamas nukentėjusiajam A. T. priklausantį mokėjimo instrumentą bei surinkdamas PIN kodą iš bankomato nuėmė 800 Lt priklausančius nukentėjusiajam A. T., tačiau nurodė, kad butelį degtinės, 400 Lt ir mokėjimo instrumentą, priklausantį nukentėjusiajam A. T., jam atidavė su ant lapelio užrašytu PIN kodu.

Pagal LR BK 182 str. sukčiavimo dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė ir turtinė prievolė. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, tai yra, suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų.

LR BK 215 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra mokėjimo instrumentų naudojimo tvarka. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra netikri ar suklastoti mokėjimo instrumentai, tikri arba žinomai netikri mokėjimo instrumento identifikavimo duomenys.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. L. gavęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, suprasdamas, kad ši priklauso ne jam, o nukentėjusiajam A. T., veikdamas tiesiogine tyčia neteisėtai panaudojo ją finansinėms operacijoms inicijuoti. Nors nukentėjusysis parodė, kad pats davė jam priklausantį mokėjimo instrumentą su ant lapelio užrašytu PIN kodu kaltinamajam G. L., tačiau nukentėjusysis paprašė nupirkti maisto produktų jam, kaltinamajam leido nusipirkti alkoholio ir neprašė išimti grynųjų pinigų iš bankomato, o kaltinamasis išeidamas iš susitarimo ribų neteisėtai panaudojo nukentėjusiajam A. T. priklausantį mokėjimo instrumentą finansinėms operacijoms inicijuoti, t.y. įdėjo mokėjimo instrumentą į bankomatą bei surinkdamas PIN kodą per keturis kartus nuėmė 800 Lt, kuriuos pasisavino. Taigi kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu kaltinamasis neteisėtai prieš nukentėjusiojo valią panaudodamas nukentėjusiajam priklausantį mokėjimo instrumentą iš bankomato per keturis kartus nuėmė 800 Lt, kurių negrąžino nukentėjusiajam bei pasisavino grynuosius pinigus, prekes, pirktas prekybos centre „Maxima“ už 25,77 Lt. ir mokėjimo instrumentą. Teismų praktikoje laikoma, jog banko mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui (banko kortelę išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad G. L. puikiai suprato, jog naudojasi svetima banko mokėjimo kortele ir neteisėtai panaudojo jų duomenis (PIN kodus), t.y. paėmė grynuosius pinigus iš A. T. priklausančios sąskaitos bei atliko kitus su šios kortelės panaudojimu susijusius veiksmus, o pinigus ir prekes pasisavino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., esant idealiajai šių veikų sutapčiai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama ta, kad kaltinamasis G. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors baudžiamojoje byloje nėra kaltinamojo neblaivumą patvirtinančių tiesioginių įrodymų, tačiau šį faktą pripažino pats kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Kad kaltinamasis nusikalstamas veikas atliko neblaivus patvirtino nukentėjusysis ir liudytoja savo parodymais.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. L. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į apgaule savo naudai įgyto svetimo turto vertę, į padarytos turtinės žalos dydį, jos atlyginimo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę – G. L. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, dirba, nusikaltimą padarė būdamas neteistas, todėl jam gali būti skiriamos straipsnių sankcijose numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, baudos.

Nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė priteisti 845,77 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d., turtine žala pripažįstamas asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl patirtų nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė turinę žalą, kuri yra pagrįsta ir įrodyta byloje surinkta medžiaga. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant šalių interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas pilnai, priteisiant nukentėjusiajam 845,77 Lt turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo G. L..

Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo14 val. iki 17 val. paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-308 str.,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 215 str. 1d. – 30 (3900 litų) MGL bauda;

pagal LR BK 182 str. 1 d. – 20 (2600 litų)MGL bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrinti, jas apimant ir skirti subendrintą bausmę – 30 MGL(3900 litų) baudą.

Kardomąją priemonę paskirtą G. L. – įpareigojimą periodiškai registruotis Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2 PK kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo14 val. iki 17 val., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo A. T. pareikštą 845,77 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo G. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris