Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. L., notarė R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas A. L. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motinos S. L. mirties dieną, jam buvo reikalingas išlaikymas (el. b. l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Iš pareiškimo priedų nustatyta, kad pareiškėjo A. L. ir suinteresuoto asmens V. L. motina S. L. mirė 2019 m. spalio 20 d. S. L., likus mėnesiui iki jos mirties, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėn., gyveno pas suinteresuotą asmenį V. L.. Iki tol mirusioji gyveno su sūnumi A. L. jos bute (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko butas (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugpjūčio 31 d. testamentu S. L. paliko visą savo turtą, buvusį iki ir atsirasiantį po jos mirties, sūnui V. L.. Mirus S. L. jos bute liko gyventi ir iki šiol gyvena pareiškėjas A. L., kuris kreipėsi į suinteresuotą asmenį notarę R. K. 2020 m. sausio 9 d. pareiškimu (el. b. l. 102), nurodydamas, kad jis priima privalomąją palikimo dalį pagal įstatymą. Pareiškėjui nebuvo išduotas palikimo privaomosios dalies paveldėjimo liudijimas. Po S. L. mirties į notarę R. K. dėl palikimo priėmimo kreipėsi ir suinteresuotas asmuo V. L. (el. b. l. 98).

17. Pareiškėjo pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad motinos S. L. mirties dieną jis neturėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pareiškėjo mėnesio pajamas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. sudarė 257,35 E. V. socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) išmoka. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. jo kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 281,12 Eur VSDFV išmoka (2020-09-09 pareiškimo priedas).

18. Iš 2006 m. pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo akto (el. b. l. 72-78) nustatyta, kad 1995 m. buities traumos metu lūžo pareiškėjo slanksteliai, liko skausmai stuburo kaklinėje srityje, galvos svaigimas, pykinimas, rankų tirpimas, silpimas. 2005 m. pareiškėjas krito nuo laiptų, patyrė vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą su dešinio pusrutulio hematoma, galvos smegenų sumušimu, krūtinės ir kūno sumušimu. Liko galvos skausmai, bloga atmintis, susilpnėjo dėmesio koncentracija. Buvo nustatytos diagnozės: nugaros sužalojimo padariniai ir centrinės nervų sistemos sužalojimo padariniai; nustatytas 35 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 12 d.

19. Iš pareiškėjo kartu su pareiškimu pateikto 2020 m. sausio 13 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad jis nesilankė poliklinikoje daug metų, turi nustatytą 35 proc. darbingumo lygį po stuburo ir galvos smegenų traumų 1995 m. ir 1999 m.; skundžiasi atminties susilpnėjimu, bendru silpnumu. Nurodytos susijusios diagnozės: nugaros smegenų sužalojimo padariniai, intrakranijinio sužalojimo padariniai, geležies stokos anemija.

20. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 1983 m. liepos 23 d. iki 2004 m. sausio 9 d. buvo susituokęs su šioje byloje liudytoja apklausta E. L. (atsiliepimo priedas Nr. 5). Santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų: R. L., gim. 1984 m., ir P. L., gim. 1986 m., kuris šioje byloje taip pat buvo apklaustas liudytoju. Pareiškime dėl santuokos nutraukimo buvo nurodyta, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra A. L. pastovus girtuokliavimas, nesirūpinimas šeima, nusišalinimas nuo vaikų auklėjimo. Pareiškėjas ir liudytoja E. L., nutraukdami santuoką susitarė, kad jų vaikų gyvenamoji vieta bus su motina, kad butas (duomenys neskelbtini), atiteks E. L. ir jų vaikams R. L. ir P. L.. Jie taip pat susitarė, kad metalinis garažas ir automobilis „Audi 100“ atiteks pareiškėjui A. L.. Teismas nutraukė pareiškėjo ir E. L. santuoką 2003 m. gruodžio 9 d. sprendimu.

21. Suinteresuotas asmuo V. L. kartu su atsiliepimu pateikė teismui motinos S. L. neįgaliojo pažymėjimą, kurio duomenimis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. jai buvo nustatyti dideli specialūs poreikiai (atsiliepimo priedas Nr. 9). Iš 2020 m. kovo 9 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad antstoliui nuvykus į S. L. butą 2020 m. vasario 26 d. konstatuota, jog butas nėra gerai prižiūrimas, jame yra nemalonus kvapas, butui reikalingas remontas (atsiliepimo priedas Nr. 2).

Dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

22. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

23. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentą, gali būti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valią. Šio principo veikimas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė - Europos teisės kultūroje susiformavusi nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalinus nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumo samprata, kuri šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

24. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį. Taigi klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą, skolos grąžinimą ir kitų turtinių teisių), neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

25. Jei byloje paaiškėja aplinkybės, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

26. Kai nustatinėjamas išlaikymo reikalingumo faktas, netinkamas įpėdinio elgesys galėtų būti vertinamas, jeigu būtų sprendžiama dėl paveldėjimo teisės atėmimo iš įpėdinio įstatymo nustatyta tvarka (CK 5.6 straipsnis); aplinkybės dėl galbūt netinkamo pareiškėjo elgesio su testatore neįeina į tokio pobūdžio bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010).

27. Kasacinio teismo praktikoje aplinkybė, kad pareiškėjas turi pilnamečių vaikų, kurie pagal įstatymą turi pareigą išlaikyti paramos reikalingą tėvą (CK 3.205 straipsnis), savaime nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo. Aplinkybė, jog pareiškėjo suaugęs vaikas teikia jam išlaikymą, gali būti vertinama kaip patvirtinanti išlaikymo pareiškėjui reikalingumą, jeigu tokiai išvadai neprieštarauja kitų bylos aplinkybių visuma; jeigu kitos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010).

28. Byloje nustatyta, kad palikėjos S. L. mirties dieną, t. y. 2019 m. spalio 20 d., pareiškėjas gyveno jai priklausančiame bute apie 15 metų. Praktiškai visą šį laiką jis pragyveno su S. L., iki tol, kol likus mėnesiui iki mirties ji išvyko gyventi pas suinteresuotą asmenį V. L..

29. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas motinos mirties dieną neturėjo jokio registruotino nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, jo mėnesio pajamas sudarė 257 Eur neįgalumo pašalpa. Iš liudytojos B. M., prižiūrėjusios S. L. beveik iki jos mirties, parodymų nustatyta, kad S. L. ir pareiškėjas gyveno iš valstybės gaunamų pašalpos ir pensijos išmokų. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir suinteresuoto asmens V. L., liudytojų G. S., I. G. paaiškinimai apie tai, kad mirusioji S. L. buvo labai savarankiška ir neprašė iš savo giminaičių papildomų lėšų, ir pareiškėjas, ir S. L. buvo nedarbingi. Liudytoja B. M. taip pat parodė, kad A. L., gyvendamas su motina jos bute, prisidėjo prie maisto pirkimo, buto komunalinių mokesčių mokėjimo, duodamas B. M. tris mėnesius po 100 Eur nurodytiems poreikiams. Liudytoja G. S. taip pat patvirtino, kad, mirusiosios paaiškinimais, A. L. duodavo į mėnesį S. L. 20-50 Eur, bet šių lėšų nepakako.

30. Sprendžiant klausimą dėl to, ar 2019 m. spalio 20 d. pareiškėjui buvo būtinas išlaikymas, reikšminga tai, kad jis gyveno motinai priklausiusiame bute, todėl neturėjo papildomų išlaidų būsto nuomai. Šios aplinkybės vertintinos kaip S. L. parama savo sūnui A. L., turint omenyje tai, jog tuo metu jo mėnesio pajamos buvo tik 257 Eur neįgalumo pašalpa. B. M. taip pat paaiškino, kad tikėtina, jog A. L. maitinosi ir S. L. už jos lėšas nupirktu maistu, kadangi liudytoja gamindavo maistą ir S. L., ir A. L., naudodama maisto prekes, kurias įsigydavo už abiejų (S. L. ir A. L.) lėšas. Aplinkybę, kad pareiškėjas iš dalies buvo išlaikomas motinos patvirtino ir liudytojos G. S. parodymai. Todėl laikytina, kad S. L. teikė paramą A. L. ne tik leisdama jam gyventi savo namuose, bet ir teikdama maistą, mokėdama komunalinius mokesčius.

31. Pažymėtina, kad A. L. teismo posėdžio metu parodė, jog jo poreikiai yra maži, jam užtenka gaunamos neįgalumo pašalpos, vaistų nevartoja, kartais išgeria alaus. Aplinkybę dėl pareiškėjo alkoholio vartojimo iš esmės patvirtino visi byloje liudytojais apklausti asmenys. Todėl teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas periodiškai vartojo ir vartoja alkoholį (alų). Liudytojas P. L. parodė, kad tėvo A. L. kortelėje šiuo metu yra lėšų dėl to, jog atsiskaityta už jo (tėvo) skolas ir pastaruoju metu tos lėšos pradėjo kauptis; iki tol pareiškėjas turėjo skolų, nes užsisakydavo įvairių prekių, sudarė dvi sutartis dėl televizijos paslaugų, dėl to antstoliai pradėdavo priverstinius išieškojimus.

32. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors pareiškėjo mėnesio pajamas sudarė santykinai nedidelė pašalpos suma (257 Eur), dėl motinos S. L. paramos būstu ir maistu, jam likdavo apie 150 Eur po to, kai jis perduodavo B. M. 100 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad jam pragyvenimui reikia 200 Eur ne šildymo sezonu, neįvertinęs to, kad jis neturi nuosavo būsto. Teismo vertinimu, pareiškėjui gyvenant vienam, ne S. L. būste, jam neužtektų jo kas mėnesį gaunamos 257 Eur pašalpos maistui, būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti. Tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad, vadovaujantis teismų praktika, preziumuojama, jog suaugusio asmens išlaikymui būtina orientacinė vieno mėnesio minimalaus atlyginimo suma (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). 2019 m. minimalus mėnesio atlyginimas buvo 555 Eur (430 Eur atskaičius mokesčius).

33. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui motinos mirties dieną buvo 61 metai, jam nuo 2006 m. buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas parodė teismo posėdžio metu, kad net nustačius jo dalinį darbingumą jis kurį laiką dirbo, nustojo dirbti 2010-2012 m. dėl pablogėjusios sveikatos, nes tirpo rankos bei kojos. Nors byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas periodiškai vartoja alkoholį, reikšminga tai, kad pareiškėjo neįgalumo lygio nustatymo akte nėra fiksuota, kad jis tapo neįgalus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė stuburo traumas, dėl kurių tapo neįgalus, būtent dėl to, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu. Pareiškėjo buvusi sutuoktinė E. L. parodė, kad išsituokė su pareiškėju 2003 m. pabaigoje dėl to, jog jis po fizinių stuburo traumų pradėjo dažniau vartoti alkoholį ir tapo apatiškas viskam. Todėl teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, 179 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog pareiškėjo turtinė padėtis, dėl kurios jam S. L. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, buvo nulemta jo paties kaltais veiksmais (piktnaudžiavimu alkoholiu).

34. Pareiškėjui tapus neįgaliam, jis ir toliau dirbo, jo paaiškinimais, tuo metu jo darbo pajamos nebuvo didelės. Teismo nuomone, tai natūralu, įvertinus tai, kad jam buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dažnas pareiškėjo alkoholio vartojimas tapo priežastimi, dėl kurios jis negali užtikrinti sau būsto ir jo būtinus poreikius užtikrinančio pragyvenimo lygio. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo turėtą nekilnojamojo turto dalį (buto Kaune, Taikos pr. dalį) perleido savo vaikams skyrybų metu, susitardamas su E. L., kad nemokės P. L. išlaikymo. Buto dalis buvo perduota vaikams daro iki jo neįgalumo nustatymo. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas neteko jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies, vykdydamas įstatyme nustatytą pareigą išlaikyti savo vaikus, o ne dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo turėtą seną automobilį „Audi 100“ ir metalinį garažą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas, perleisdamas šį turtą, iš esmės pablogino savo turtinę padėtį. Pareiškėjo paaiškinimais, automobilis buvo senas ir nenaudojamas, todėl jis atidavė jį išardyti. Pareiškėjo ir liudytojų E. L. bei P. L. paaiškinimais, metalinis garažas buvo perrašytas P. L. dėl to, kad pareiškėjas nemokėjo už šį garažą mokesčių, už jį faktiškai mokėjo E. L.. Byloje nėra šiuos pareiškėjo ir liudytojų teiginius paneigiančių įrodymų, todėl laikytina, kad pareiškėjas, perleisdamas garažą sūnui P. L., tokiu būdu atsiskaitė su E. L. už jos mokėtus mokesčius (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad metalinio garažo ir pareiškėjui priklausiusio automobilio Audi 100 vertė buvo tokia, kad juos realizavęs pareiškėjas turėtų galimybę įsigyti sau būstą (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).

35. Teismo vertinimu, aplinkybes, jog pareiškėjas ilgą laiką nebuvo poliklinikoje, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl socialinio būsto gavimo, nulėmė būtent jo sunki sveikatos būklė, dėl kurios jis sunkiai galėjo judėti. Bylos duomenimis, pastaraisiais S. L. gyvenimo metais jų šeimai padėdavo tik B. M., kuri daugiausiai padėdavo būtent S. L. tvarkyti šios reikalus. A. L. vaikai buvo išvykę į užsienį, su buvusia sutuoktine E. L. jis bendravo retai ir dažniausiai tik telefonu (E. L. paaiškinimais). Todėl manytina, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai pasirūpinti savo sveikata bei realizuoti savo galimos teisės į socialinį būstą būtent dėl sunkios sveikatos būklės (t. y. dėl to, kad jam yra sunku judėti, tirpsta kojos bei rankos).

36. Teismas, įvertinęs pareiškėjo sveikatos būklę ir jį supančią aplinką 2019 m. spalio 20 d., konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjui būnant sunkiai judančiam neįgaliam priešpensinio amžiaus vyrui, objektyviai sumažėjo galimybė įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų. Palikėjos mirties dieną jis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms (tarp jų – gyvenamajam būstui) ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį (sprendimo 24 punktas). Byloje nustačius, kad pareiškėjas kurį laiką dirbo po to, kai jam buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, darytina išvada, kad jis išnaudojo savo galimybes gauti didesnes lėšas. Jis išnaudojo galimybę kreiptis į kompetentingą instituciją dėl pagalbos suteikimo, įforminęs neįgalumo pašalpą, kai jam buvo sunku dirbti.

37. Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 29-36 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

38. Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, pasisako dėl kitų suinteresuoto asmens V. L. argumentų, kurie, jo nuomone, patvirtina pareiškimo nepagrįstumą. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad pareiškėjas iki 2019 m. spalio 20 d. nebuvo išnaudojęs visų galimų papildomų pajamų gavimo galimybių, pvz., nesikreipė į savo pilnamečius vaikus ar teismą dėl išlaikymo iš savo vaikų gavimo.

39. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nurodytais šio sprendimo 27 punkte, nustačius, kad šiuo metu P. L. padeda savo tėvui (tame tarpe ir finansiškai, kas savaitę palikdamas 10 Eur tėvo poreikiams), kad 2019 m. spalio 20 d. parama pareiškėjui buvo teikiama jo motinos, todėl, tikėtina, jis nesikreipė į užsienyje buvusius vaikus, konstatuojama, jog nurodyta aplinkybė negali būti vertinama kaip pareiškimo nepagrįstumą patvirtinantis faktas. Teismas nepasisako dėl R. L. ir P. L. turtinės padėties bei ją patvirtinančių įrodymų, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

40. Suinteresuoto asmens V. L., jo dukros ir žento, apklaustų šioje byloje liudytojais, paaiškinimais, šioje byloje iš tikrųjų siekiama ne pareiškėjo naudos, bet E. L. ir P. L. naudos. Ši pozicija grindžiama tuo, kad į advokatą dėl pareiškimo padavimo teismui kreipėsi būtent E. L., dėl taikos sutarties sąlygų buvo deramasi taip pat su E. L. ir P. L., kurie pasiūlė įsigyti nekilnojamąjį turtą A. L. jo sūnaus P. L. vardu.

41. Teismas, vertindamas šiuos suinteresuoto asmens bei liudytojų I. G. ir R. G. parodymus, pažymi, kad liudytoja E. L. teismo posėdžio metu parodė teismui, jog jai telefonu paskambino pareiškėjo giminaitė ir pranešė, kad po S. L. mirties A. L. yra išvaromas iš S. L. buto, todėl E. L. nusprendė padėti pareiškėjui. Liudytojas P. L. paaiškino, kad mirus močiutei, į jį kreipėsi pusseserė I. G., kuri paaiškino, kad butas paliktas suinteresuotam asmeniui V. L., o P. L. turi surasti būstą savo tėvui, liudytojas papasakojo apie tai motinai E. L. ir jie ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas nebūtų išmestas į gatvę. Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad kreipėsi dėl taikos sutarties sąlygų derinimo į E. L., kadangi su A. L. neįmanoma buvo vesti derybų, o ji yra adekvatus žmogus, su kuriuo R. G. palaikė draugiškus santykius. Teismas, įvertinęs šiuos liudytojų parodymus, tai, kad į teismo posėdį atvykęs A. L. patvirtino teismui valią, nurodytą jo vardu paduotame pareiškime, konstatuoja, kad pareiškimas paduotas iš tikrųjų būtent pareiškėjo interesais. E. L. yra buvusi pareiškėjo sutuoktinė ir jo vaikų motina, kuri nusprendė padėti neįgaliam A. L., likusiam be motinos paramos, užtikrinti jo interesus S. L. paveldėjimo byloje.

42. Teismas taip pat pažymi, kad nėra pagrindo suinteresuoto asmens atstovės nurodytai išvadai, jog E. L. teismo posėdžio metu davė teismui melagingus parodymus dėl disponavimo A. L. kortele. Pažymėtina, kad P. L. teismo posėdžio metu parodė, jog tėvo kortelė yra pas jį, kad jis galėtų nupirkti A. L. jo prašomų prekių, o E. L. atsiskaitė už pareiškėjo A. L. skolas jo paties lėšomis, naudodamasi elektronine bankininkyste. Teismo vertinimu, naudojimasis kortele, atsiskaitant už prekes, ir naudojimasis elektronine bankininkyste, mokant skolas iš sąskaitos, susijusios su kortele, nėra kortelės disponavimas. Todėl negalima išvada dėl liudytojos E. L. melagingų parodymų.

43. Teismas, tenkindamas pareiškimą, taip pat nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, įpėdinio netinkamas elgesys su palikėju, negali būti vertinamas kaip pagrindas atmesti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl įpėdinio išlaikymo poreikio palikėjo mirties dieną (žr. sprendimo 26 punktą). Be to, išklausius liudytojų parodymus, byloje esančius telefoninių pokalbių garso įrašus, nenustatyta, kad pareiškėjas nuolat smurtavo prieš motiną. Pats faktas, kad A. L. pragyveno su motina jos bute apie 15 metų, ir ji nenorėjo palikti savo namų praktiškai iki pat mirties bei neiškeldino pareiškėjo, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo ir S. L. santykiai kartais galėjo būti konfliktiški dėl abiejų charakterių ypatumų, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas smurtavo prieš motiną (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

44. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, sprendžia, kad pareiškėjas įrodė, jog jo motinos S. L. mirties dieną, t. y. 2019 m. spalio 20 d., jam buvo reikalingas išlaikymas. Byloje neįrodyta, kad aplinkybės, dėl kurių 2019 m. spalio 20 d. pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, atsirado dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu bei nesirūpinimo savo sveikata. Pareiškėjas iki motinos mirties išnaudojo visas jam prieinamas papildomų lėšų, paramos gavimo galimybes. Todėl yra pagrindas, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, tenkinti pareiškėjo prašymą, nustatant pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą.

45. Nagrinėjamu atveju teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, vadovaujasi ir šeimos narių solidarumo samprata, pagal kurią šeimos nariai įpareigojami ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas rūpintis savo šeimos narių gerove (sprendimo 23 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, pareiškėjui turint tikslą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo motinos S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, turint tikslą gauti paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.