- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-57-33/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jonas Pesliakas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Kategorijos
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A.Mažrimienė Procesinio sprendimo kategorija 116.10.1
2007 m. sausio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-25 nutarties rašymo apsirikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007-01-11 teismo posėdyje (procesinis sprendimas priimtas ir paskelbtas 2007-01-25) apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovei A. D. , tretieji asmenys M. D. , N. D. , išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, dėl iškeldinimo ir ieškovės R. D. , atsakovės A. D. ir trečiojo asmens N. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-05 sprendimo.
Spausdinant 2007-01-25 nutartį, aprašomojoje dalyje per klaidą buvo išspausdinta kitos bylos aprašomoji dalis. Ši klaida vertintina rašymo apsirikimu, kurį galima ištaisyti Civilinio proceso kodekso 276 str. 2 d. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ištaisyti nurodytą rašymo apsirikimą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 25 d. nutarties aprašomojoje dalyje:
vietoje teksto – „Nurodė, kad nuomos sutarčių terminai nesibaigė, nenustatyta įstatymo numatytų sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindų. Ieškovė savo reikalavimą nutraukti sutartis prieš terminą grindė tuo, kad atsakovas pažeidžia sutarties sąlygas netinkamais veiksmais, tačiau iš esmės ieškovė nurodė, kad pati nori grįžti gyventi į jai priklausančio namo dalį. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės įrengtas vandentiekis, kanalizacijos įrenginys neatitinka sanitarijos sąlygų, nuniokotas sodas, atsakovė trukdo naudotis turtu kitam bendraturčiui. Teismas nustatė, kad tarp šalių gali būti buvo susiklostę panaudos santykiai ir tokiu atveju šių sutarčių nutraukimą reglamentuotų panaudos sutarties nutraukimo teisės normos, tačiau ieškovė reikalavimą keisti atsisakė.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-09-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į 2005-07-22 nuomos sutarties, reg. Nr. 9458, turinį. CK 6.497 str. 1 d. 5 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą kitais nuomos sutartyje numatytais pagrindais. Šalių sudarytos sutarties 16.2 punktas numato, kad neterminuotą nuomos sutartį šalys turi teisę bet kada nutraukti, įspėjusios apie tai viena kitą prieš tris mėnesius. Atsakovui 2005-12-01 buvo įteiktas pranešimas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalių nuomos sutarčių nutraukimo. Be to, atsakovė pažeidė CK 6.497 str. 1 d. 2 punkto nuostatas dėl daikto tyčinio pabloginimo – įrengė fekalinės kanalizacijos šulinį nesilaikydama techninių reikalavimų. Minėtą aplinkybę patvirtina pridėtas seniūno raštas.
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tuos pačius motyvus, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Dėl nuomos sutarties aiškinimo nurodo, kad apeliantė nepagrįstai šalių sudarytai terminuotai sutarčiai taiko neterminuotos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas.“ – įrašyti:
„Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-05 sprendimą pakeisti nustatant, kad atsakovė su savo nepilnamete dukra iškeldinama iš viso buto. Nurodo, kad pareikšto ieškinio esmė buvo valdymo teisių, nesusijusių su valdymo netekimu, gynimas. Kadangi faktiškai tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę teisiniai panaudos santykiai, ieškovė gali panaudą bet kada nutraukti įspėjusi apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius. Atsakovė apie panaudos nutraukimą buvo įspėta 2006-05-26 raginimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs tarp šalių susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, netinkamai taikė šių santykių nutraukimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles nevertino minėto raginimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsiliepime prašo atmesti atsakovės A. D. apeliacinį skundą.
Trečiasis asmuo N. D. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo tuos pačius motyvus kaip ir ieškovė. Pažymi, kad ieškovė neprivalėjo ginčyti panaudos sutarties ar prašyti sutartį nutraukti, kadangi sutartis buvo nutraukta pasibaigus trims mėnesiams po ieškovės raginimo atsakovei išsikelti. Atsakovė minėtą raginimą pasirašė, taip išreikšdama savo sutikimą naudotis butu iki 2006-08-29. Atsakovė piktybiškai vengia mokėti mokesčius už buto komunalinius patarnavimus, nors ginčo bute gyvena ir juo naudojasi su savo tėvais. Atsakovė nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės blogina jo būklę, be to, butas skubiai reikalingas pačiai panaudos davėjai – ieškovei. Atsakovė raginimo ir paties ieškinio neginčijo, savarankiškų reikalavimų nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas nepažymėjo trečiųjų asmenų, kurie ieškinį prašė tenkinti, pozicijos. Teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes sprendimą priėmė vadovaudamasis nepatvirtintais atsakovės žodiniais parodymais ir nevertindamas ieškovės pateiktų įrodymų. Atsiliepime ieškovės R. D. apeliacinį skundą prašo patenkinti, o atsakovės A. D. – atmesti.
Atsakovė A. D. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-10-05 sprendimą pakeisti atmetant ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę ir jos dukrą iš 12,01 kv. m kambario. Nurodo, kad šį kambarį ji yra atlaisvinusi, jame nėra atsakovės ir jos dukros baldų ar kitų daiktų ir ieškovė juo galėjo naudotis. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė mokėjo mokesčius tik už 16,77 kv. m kambarį, tai teismui galėjo patvirtinti ir liudytoja. Bylą nagrinėjant Aukščiausiajame Teisme buvo nustatyta, kad atsakovė naudojasi 16,77 kv. m kambariu, o dėl mažesniojo kambario ginčų nekilo, todėl ši dalis ieškinio turėjo būti atmesta.“
Nutartis atskiruoju skundu neskundžiama.