Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. L. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 30 d., 15.59 val., kelio Vilnius - Kaunas 78,7 kilometre, vairuodamas automobilį Mazda CX-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną važiavimo greitį daugiau nei 50 km/h, nes važiavo 204 km/h (po paklaidos 197 km/h) greičiu, esant leistinam 100 km/h važiavimo greičiui. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. ATPK 124 straipsnyje 6 dalyje inter alia įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad bylos medžiagoje nėra pareiškėjo iškeltą versiją patvirtinančių objektyvių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl galimo kito automobilio persekiojimo būtų kreipęsis į policiją, jo automobilį persekiojusio automobilio valstybinio numerio neįsidėmėjo, o šių aplinkybių nenurodė nei administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame paaiškinime, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad sutinka su protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, viršijo leistiną važiavimo greitį, nes skubėjo (b. l. 12 antra pusė). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo tik apeliaciniame skunde iškelta versija neatitinka realybės ir laikytina pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinis atsakomybės arba sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, todėl teigti, jog minėtą pažeidimą pareiškėjas padarė būtino reikalingumo būklėje, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams, bet palikti paskirtą 1250 Lt baudą.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad švelnesnė negu sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, asmeniui galėtų būti paskirta tik taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17?103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1?1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pareiškėjo atsakomybę apsprendžiančias aplinkybes ir pagrįstai jam parinko griežtą administracinę nuobaudą – sekcijoje numatytą vidutinę 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesių laikotarpiui, kurią švelninti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. Pirma, pareiškėjui buvo paskirta ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Antra, padarytas administracinis teisės pažeidimas yra labai pavojingas, nes asmuo leistiną važiavimo greitį, įvertinus galimą paklaidą, viršijo net 97 km/h, tuo keldamas sau ir kitiems eismo dalyviams didelį pavojų, kas rodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ne kartą buvo baustas už panašius pažeidimus (b. l. 7 - 8), kas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar vienkartinis. Ketvirta, apeliaciniame skunde įvardinta aplinkybė (su automobilio vairavimu susijęs darbas) nėra išimtinė ar ypatinga, todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Asmuo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui skirta ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.