Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, susipažinusi su pareiškėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-73-83/2013, kuria nutarta kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašant patikrinti Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių dalies atitikimą aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms ir spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-09 nutartimi kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (teisme gauta 2013-09-12) dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 punkto ir 26.5 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui bei Lietuvos Respublikos CK 4.39 straipsniui, patikrinimo.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-09-23 nutartimi pareiškėjui Palangos miesto apylinkės teismui buvo nustatytas terminas iki 2013 m. spalio 7 d. pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-07 nutartimi vėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (teisme gauta 2013-10-10) su prašymu patikrinti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 p. nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 36 p., 1999-06-17 LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p., LR CK 4.39 str. 1 d., taip pat patikrinti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 26.5 p. nuostata neprieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p., LR rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-09-06 nutartimi sustabdė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-73-83/2013 pagal L. K. J. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-06-27 nutarimo. L. K. J. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl 2013-06-27 Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 205, kurioje jis nubaustas 100 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 161 straipsnio 1 dalį, panaikinimo. 2013-06-27 nutarimu Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas V. G. paskyrė L. K. J. 100 Lt baudą pagal ATPK 161 straipsnio l dalį už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 ir 26.5 punktus, nes nuomos teise valdomame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), prekybai naudojo 5 įrengimus (ledų vežimėlį, giros statinę ant ratų, kavos pilstymo įrenginį, šerbeto gamybos ir dozavimo įrenginį bei gaiviųjų gėrimų šaldytuvą) neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo pastatyti įrenginius šioje vietoje.

Konstatuojama: prašymą atsisakytina priimti.

Pastebėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismas tik deklaratyviai nurodo, kad prašomos ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės yra norminis administracinis aktas, tačiau išsamiai neanalizuoja šio akto priskyrimo norminiam aktui požymių, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 2 straipsnio 13 dalyje, teisės doktrinoje bei teismų praktikoje, nenurodo konkrečios teismų praktikos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių), nenurodo konkrečios teismo doktrinos (jos paskelbimo šaltinių) dėl tokio pobūdžio sprendimu patvirtintų taisyklių priskyrimo norminiam aktui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, savo nutartyse yra nurodęs, kad daugelis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnyje 13 dalyje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismui nustatant, ar aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtina išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006). Viešojo administravimo subjektai gali veikti ir veikia ne tik tiesiogiai realizuodami jiems suteiktas viešojo administravimo funkcijas, bet ir vykdydami kitą veiklą, pavyzdžiui, veikdami kaip ūkio subjektai ūkinės komercinės veiklos srityje, darbo ar tarnybos teisės subjektai darbo ar tarnybos teisinių santykių srityje ir pan. Administravimo subjektai gali atlikti ne tik viešojo, bet ir vidaus administravimo funkcijas, o vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I(1)-01/2007).

Kadangi ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimamas aktas yra norminis administracinis aktas, o Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nurodyti norminio akto požymiai yra vertinamieji, todėl teismas nutartyje, kuria kreipiasi su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, turėtų įvertinti ir nustatyti, ar prašomas ištirti aktas pripažintinas norminiu administraciniu aktu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytais atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti nurodyta, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo bei teismo, kuris kreipiasi, prašymas ir kokiam administraciniam teismui jis adresuojamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama minėtas Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad teismai, kreipdamiesi į administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ir argumentuodami savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismų manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. I442-20/2009).

Teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs, teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, teismo prašyme neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų; minėti trūkumai gali būti pagrindu atsisakyti priimti teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 114 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009; 2009-03-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-10/2009 ir kt.).

Palangos miesto apylinkės teismas rezoliucinėje 2013-10-07 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-73-83/2013 dalyje nurodo, kad kreipiasi į Klaipėdos administracinį teismą su prašymu patikrinti ar:

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 punkto nuostata neprieštarauja LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 36 p. (toliau – ir Prieštaravimas Nr. 1), 1999-06-17 LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. (toliau – ir Prieštaravimas Nr. 2); LR CK 4.39 str. 1 d. (toliau – ir Prieštaravimas Nr. 3);

- Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 26.5 punkto nuostata neprieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. (toliau – ir Prieštaravimas Nr. 4); LR rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. (toliau – ir Prieštaravimas Nr. 5).

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad „Asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką:“ <...> „7.5 lauko prekybos statinio ar įrangos projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, sukomplektuoti ir pastatyti plane nurodytoje vietoje, įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką. Prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti ne arčiau kaip 1,5 m atstumu nuo Savivaldybės statinio. Baigus veiklą arba pasibaigus suderinimo terminui, lauko prekybos statinį ar įrangą likviduoti per 3 darbo dienas. Likvidavus statinį ar įrangą, sutvarkyti aplinką, atnaujinti dangą (jei buvo sugadinta), atželdinti žaliuosius plotus;“ <...>. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad: „Šių taisyklių 1 punkte nurodytiems asmenims draudžiama:“ <...> „26.5 be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešose vietose (Viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (gatvės, aikštės, skverai, parkai, pėsčiųjų takai, paplūdimiai bei jų prieigos ir kitos žmonių susibūrimo vietos) ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriuose teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių);“ <...>.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punkte (redakcija galiojanti nuo 2008-10-01) nustatyta, kad sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas yra viena iš savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte (redakcija galiojanti nuo 2009-06-25) nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi ir nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija galiojanti nuo 2005-12-22) nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių).

Dėl Prieštaravimo Nr. 1

Pareiškėjas nurodo, jog Taisyklių 7.5 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktui (2008-10-01 šio straipsnio redakcija), kadangi savivaldybė turi teisę nustatyti visiems privalomus švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, o ne teritorijose, valdomose privačių juridinių ir fizinių asmenų nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais, o švaros ir higienos reikalavimus prekiaujant privačioje teritorijoje kavinėse, lauko kavinėse, iš laikinų įrenginių (giros statinių, ledų vežimėlių ir pan.) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 patvirtintos mažmeninės prekybos taisyklės, taip pat Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“.

Pažymėtina, kad Taisyklių 7.5 punkte pasisakyta tik dėl privačių teritorijų prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių ir tik dėl vieno reikalavimo – prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) statyti ne arčiau kaip 1,5 m atstumu nuo savivaldybės statinio. Tuo tarpu, Taisyklių 7.5 punkto reikalavimų visa apimtimi galiojimas teritorijoje nustatytas Taisyklių I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ atitinkamuose punktuose, o ne pačiame Taisyklių 7.5 punkte. Taigi pareiškėjui teigiant, jog savivaldybė turi teisę nustatyti visiems privalomus švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose, neaišku, kokia tiksliai Taisyklių 7.5 punkto apimtimi pareiškėjas abejoja dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 36 punktui, t. y. ar visa apimtimi, ar ta, kuria nustatyta, kad prekybos ar paslaugų laikinus įrenginius (statinius) privačioje teritorijoje prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų kelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, aikščių statyti ne arčiau kaip 1,5 m atstumu nuo savivaldybės statinio. Taip pat neaišku, ką turi omenyje pareiškėjas, sakydamas „visiems privalomus švaros ir tvarkos reikalavimus“ – ar visus Taisyklių 7.5 punkto reikalavimus, ar kurią nors dalį.

Dėl Prieštaravimo Nr. 2

Kaip minėta, pareiškėjas aiškindamas Prieštaravimą Nr. 1 nurodė, kad savivaldybė turi teisę nustatyti visiems privalomus švaros ir tvarkos reikalavimus tik viešose vietose. Tačiau pareiškėjas, aiškindamas Prieštaravimą Nr. 2, nurodo, kad Taisyklių 7.5 punktas prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. (2009-06-25 šio 3 str. 4 p. redakcija), kadangi ši ginčijama teisės norma nieko bendro su higiena, švara ir tvarka neturi. Be to, teigia, kad Palangos m. savivaldybė šių normų pagalba bando riboti komercinę veiklą J. Basanavičiaus ir kitose Palangos miesto centrinėse gatvėse, t. y. siekia kitų tikslų, o reikalavimas lauko prekybos statinio ar įrangos projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi bei laikytis tam tikrų atstumų nuo kitų statinių patenka į kitų taisyklių (prekybos ir kitų paslaugų teikimo savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamuose turgavietėse ir viešose vietose taisyklių) reguliavimo sritį (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 37 p.). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad minėtai LR viešojo administravimo įstatymo normai (3 straipsnio 4 punktui, redakcija galiojanti nuo 2009-06-25) prieštarauja ir Taisyklių 7.5 punkto reikalavimas derinti ne tik statinio, bet ir įrenginio projektą.

Iš šių pareiškėjo argumentų taip pat neaišku, kokia tiksliai Taisyklių 7.5 punkto apimtimi pareiškėjas abejoja dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui (redakcija galiojanti nuo 2009-06-25), nes teiginiai, jog ši teisės norma su higiena, švara ir tvarka neturi nieko bendro bei kad šia nuostata yra siekiama kitų tikslų – riboti komercinę veiklą, yra labai abstraktūs, teisiškai nepagrįsti, dėl ko negalima nustatyti, ar, anot pareiškėjo, Taisyklių 7.5 punktas visa apimtimi neturi nieko bendro su higiena, švara ir tvarka ir yra siekiama kitų tikslų, ar tik ta apimtimi, kurią nurodo kaip patenkančią į kitų taisyklių reguliavimo sritį, ar tik ta, kuria reikalaujama derinti ne tik statinio, bet ir įrenginio projektą. Pastebėtina, kad Taisyklių 7.5 punktu taip pat yra nustatyta, jog asmenys, be kitko, privalo įrengti šiukšliadėžes, palaikyti švarą ir tvarką, todėl pareiškėjas turėtų pagrįsti, kodėl mano, kad ši nuostata neturi nieko bendro su higiena, švara ir tvarka, kokiu būdu yra ribojama komercinė veikla ir panašiai.

Dėl Prieštaravimo Nr. 3

Pareiškėjas teigia, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas (LR statybos įstatymo 2 str. 2 d.). Nurodo, kad įrenginiai (šioje byloje ledų vežimėlis, giros statinė ant ratų, kavos pilstymo įrenginys, šerbetų gamybos ir dozavimo įrenginys bei gaiviųjų gėrimų šaldytuvas) nėra statiniai. Mano, kad reikalavimas derinti jų projektą su Palangos miesto savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi ir reikalavimas baigus veiklą arba pasibaigus suderinimo terminui, įrangą likviduoti per 3 darbo dienas yra pertekliniai, ribojantys kilnojamųjų daiktų savininko teises juos naudoti daiktą pagal paskirtį, t. y. prieštarauja LR CK 4.39 str. 1 d. (2013-01-01 redakcija).

Iš šios pareiškėjo argumentacijos matyti, kad pareiškėjas abejoja dėl Taisyklių 7.5 punkto ne visa apimtimi, o tik ta, kuria reikalaujama lauko prekybos įrangos projektą suderinti su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi ir kuria reikalaujama baigus veiklą arba pasibaigus suderinimo terminui, lauko prekybos įrangą likviduoti per 3 darbo dienas, prieštaravimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 straipsnio 1 daliai (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01), tačiau pareiškėjas formuodamas prašymą šios apimties rezoliucinėje nutarties dalyje nenurodo.

Dėl Prieštaravimo Nr. 4

Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 26.5 punktas prieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p. (2009-06-25 šio 3 str. 4 p. redakcija), kadangi Taisyklių 26.5 punktu siekiama ne reguliuoti švarą ir tvarką viešose vietose, o neteisėtai riboti komercinę veiklą J. Basanavičiaus ir kitose Palangos miesto centrinėse gatvėse, t. y. siekiama kitų tikslų, be to, leidimų išdavimo tvarka prekybai Palangos m. savivaldybės viešose vietose turi būti sureguliuota ne šiose, o kitose taisyklėse – prekybos ir kitų paslaugų teikimo savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose taisyklėse. Atkreipia dėmesį, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-03-29 sprendimu T2-72 patvirtintų „Prekybos viešose vietose taisyklių“ 6 p. nustatyta, kad viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama, todėl neaišku, kokiais kriterijais remiantis už tokią pačią administracinio teisės pažeidimo sudėtį asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 161 str. 1 d. (už savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus) ar LR ATPK 167 str. 1 d. (už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimus).

Taigi iš šios argumentacijos matyti, jog pareiškėjui kyla abejonių dėl taisyklių 26.5 punkto ne visa apimtimi, o tik ta, kuria nustatyta, kad šių Taisyklių 1 punkte nurodytiems asmenims draudžiama be Savivaldybės administracijos išduoto leidimo prekiauti ar teikti kitas paslaugas viešose vietose, prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktui (redakcija galiojanti nuo 2009-06-25).

Dėl Prieštaravimo Nr. 5

Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 26.5 punktas prieštarauja LR rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. (nuo 2005-12-22 11 str. 1 d. 2 p. galiojanti redakcija), kadangi Palangos miesto savivaldybė be teisinio pagrindo išplečia viešos vietos sąvoką, į ją įtraukdama ne tik valstybės ar savivaldybės sklypus, bet ir teritorijas, kurios išnuomotos ar perduotos kitaip valdyti tretiesiems asmenims.

Iš šios argumentacijos matyti, jog pareiškėjui kyla abejonių dėl Taisyklių 26.5 punkto ne visa apimtimi, o tik ta, kuria nustatyta, jog viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina ir Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esantis ir visuomenei prieinamas nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomas (naudojamas) žemės sklypas, kuriame teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, prieštaravimo Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui (redakcija galiojanti nuo 2005-12-22).

Dėl kitų aplinkybių.

Pagal ABTĮ 116 straipsnio 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau pagal ABTĮ 116 straipsnio 2 dalį administracinis teismas savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Iš minėtos Palangos miesto apylinkės teismo nutarties ir suformuluoto prašymo nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekiama (įtvirtintų ABTĮ 116 straipsnio 1 ar 2 dalyje), nėra įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir galimos neigiamos teisinės pasekmės taikant arba netaikant ABTĮ 116 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje turi būti naudingas besikreipiančiam teismui ir padėti tinkamai išspręsti tą individualią bylą, kurioje teismas nusprendė kreiptis į administracinį teismą, t. y. neperžengti konkrečios individualios bylos ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009; 2009-03-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-10/2009 ir kt.). Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“, kurio 1 punktu patvirtintos Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklės priimtas tik 2013-01-31, todėl tik nuo šios datos galėjo būti taikomas, tačiau Palangos miesto apylinkės teismas rezoliucinėje nutarties dalyje prašo patikrinti, ar Taisyklių 7.5 punktas neprieštarauja 1999-06-17 LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p., tuo tarpu, kai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkto redakcija buvo keista 2009-06-11 įstatymu Nr. XI-283 (įsigaliojo nuo 2009-06-25), be to, kitų atitinkamų aukštesnės galios teisės aktų straipsnių ar jų dalių (punktų), kurioms galimai prieštarauja Taisyklių 7.5 ir 26.5 punktai, redakcijų teismas nutarties rezoliucinėje dalyje iš vis nenurodo. Įvertinus tai, nėra aišku, kurios konkrečiai redakcijos atitinkamiems aukštesnės galios teisės aktų straipsniams ar jų dalims (punktams) prašoma patikrinti Taisyklių 7.5 ir 26.5 punktų prieštaravimą.

Apibendrinant darytina išvada, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-07 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-73-83/2013 neįvertino Taisyklių priskyrimo norminių administracinių aktų kategorijai, nepateikė aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo abejonę dėl kiekvieno Taisyklių, atitinkama apimtimi, prieštaravimo atitinkamoms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, nenurodė kokių teisinių pasekmių siekiama (įtvirtintų ABTĮ 116 straipsnio 1 ar 2 dalyje), neįvertino konkrečios bylos aplinkybes ir galimas neigiamas teisines pasekmes taikant arba netaikant ABTĮ 116 straipsnio 1 arba 2 dalies nuostatas. Be to teismas, formuluodamas prašymą dėl norminio administracinio akto ištyrimo, 2013-10-07 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-73-83/2013 rezoliucinėje dalyje nenurodo, kokia konkrečia Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.5 ir 26.5 punktų apimtimi abejoja dėl kiekvieno prieštaravimo atitinkamoms aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms, nenurodo šių nuostatų konkrečių redakcijų, todėl nėra aiškus tyrimo dalykas ir apimtis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-07 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-73-83/2013 nurodyti teisiniai argumentai ir suformuluotas prašymas yra abstraktūs, deklaratyvūs, hipotetiški, nėra aiškiai suformuluotas tyrimo dalykas ir apimtis, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ir dėl to prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.; 114 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka, kai bus pašalinti nutartyje minėti trūkumai, kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti to paties teisės akto nuostatų, ta pačia apimtimi, teisėtumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, 114 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-73-83/2013 suformuluotą prašymą patikrinti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 7.5 p. nuostata neprieštarauja LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 36 p., 1999-06-17 LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p., LR CK 4.39 str. 1d., taip pat patikrinti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 26.5 p. nuostata neprieštarauja LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p., LR rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p.;

grąžinti pareiškėjui Palangos miesto apylinkės teismui sustabdytąją Palangos miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-73-83/2013;

išsiųsti pareiškėjui Palangos miesto apylinkės teismui šios nutarties nuorašą

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.