Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Taip pat pareiškėja tvirtina, kad patyrė 1000 Eur neturtinę žalą dėl visiškai nepagrįsto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre apribojant jos judėjimo laisvę. Teigia, kad sulaikymo nepagrįstumą patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2024-03-01 nutartis, iš kurios matyti, kad atsakovė net neketino pareiškėjos sulaikyti, prašydama teismo paskirti užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, nes nėra duomenų apie tai, kad užsienietė keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, užsienietės tapatybė ir pilietybė nustatytos, užsienietė Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, buvo sulaikyta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikėtina, kad savanoriškai neišvyko ne siekdama pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl pareiškėjos sulaikymas buvo neproporcinga prievartos priemonė, kuria buvo siekiama ne teisėtų tikslų, o tiesiog norėta pareiškėją pažeminti jai apribojant laisvę, nors atsakovė galėjo kreiptis į teismą dėl tokios pačios kontrolės priemonės netaikydama pareiškėjos sulaikymo, kuris sukėlė pareiškėjai dideles kančias ir pažeminimą.

Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad šiuo metu yra Indijoje ir kreipėsi dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje. Naujas leidimas jai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2024-10-29.

Paaiškina, kad 2024-02-29 atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą, kadangi pareiškėja yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo.

Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kadangi ji, susipažinusi su Migracijos departamento 2023-10-20 sprendimu, žinojo, jog privalo savanoriškai išvykti iš Lietuvos per 28 dienas, o nurodytu laikotarpiu neišvykus – bus priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo. Todėl neįvykdžiusi minėto sprendimo sąlygų, ji turėjo suvokti, kad gali kilti pasekmės, viena kurių – jai nebus leista kirsti Lietuvos Respublikos sienos su turimais lėktuvų bilietais. Mano, kad turėjo pasikonsultuoti su VSAT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro užkarda.

Mano, kad atsakovė neįrodė tariamų atsakovės veiksmų ar neveikimo, priežastinio ryšio tarp tokio tariamo neveikimo ir tariamai atsiradusios žalos, pareiškėjos patirtos žalos, pareiškėjos patirtų kančių, o nesant šių būtinų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, neturtinė žala negali būti priteisiama.

Posėdžio metu atsakovo atstovė patikslino, kad bilietai į Indiją, grąžinant pareiškėją, buvo apmokėti iš valstybės lėšų

2023-03-30 Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl pareiškėjos leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

2023-08-30 pareiškėja pasirašė sutartį su Kauno kolegijos (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) studijų. Studijų programa – (duomenys neskelbtini). Studijų forma nuolatinė/ištęstinė.

2023-11-14 Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja savo vardu 2024-02-27 įsigijo bilietą vienam, keleiviui į Delį, skrydžio data nurodyta biliete yra 2024-02-29 12 val. Lėktuvo bilieto kaina – 472 Eur.

2024-02-14 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl 2023-03-30 Migracijos departamento sprendimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, dėl 2023-11-14 Migracijos departamento atsisakymo priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi neteisėtu ir nepagrįstu, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per 14 dienų nuo teismo sprendimo.

2024-02-29 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkarda priėmė sprendimą dėl sulaikymo Nr. 24S66276, kuriuo buvo nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S18843 dėl grąžinimo į užsienio valstybę iki 2023-11-17, todėl buvo nuspręsta sulaikyti pareiškėją ne ilgiau kaip 48 valandoms.

2024-03-01 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo Indijos Respublikos pilietei, teikimą patenkino – pareiškėjai buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, iki 2024-05-29, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl užsienietės teisinės padėties.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Minėta, kad pareiškėja neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais įvardijo tai, kad pareiškėjos sulaikymas oro uoste buvo nepagrįstas, be to, ji nesislėpė, netrukdė pareigūnams, nevengė grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo ar kitaip vengė laikytis valstybės institucijų sprendimų.

Pareiškėjai, nesant prieglobsčio prašytoja, garantuojama teisė vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu (UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ši teisė, kaip matyti iš į bylą pateiktų teismų sprendimų, buvo garantuota (pareiškėja turi atstovus).

Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo straipsnio 2 dalies normomis, t.y. pareiškėjai panaikinus leidimą laikinai gyventi, jai būnat Lietuvos Respublikoje neteisėtai ir nevykdant Migracijos departamento sprendimo dėl jos išsiuntimo į užsienio valstybę.