Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarimo G. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės specialistas 2008 m. spalio 3 d. surašė G. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. spalio 3 d. apie 09:50 val. Minijos g. ties 133 namu, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę „Iveco 340-34“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai ši teisė atimta. Taip pat pažeidė kelio ženklą, draudžiantį krovininių transporto priemonių eismą. Savo veiksmais G. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto ir 1 priedo 304 ženklo reikalavimus.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėm traukiamas G. V. dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, G. V. anksčiau už panašius teisės pažeidimus nebaustas, neteistas, augina du mažamečius vaikus, dirba vairuotoju, jo pajamos yra minimalios, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas G. V. pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir todėl paskyrė mažesnę nuobaudą – baudą, nei ATPK 128 straipsnio 2 dalies ir 124 ¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali.

II.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. G. V. privalėjo domėtis bylos baigtimi, kuria jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau to nepadarė, todėl jo nežinojimas apie atimtą teisę vairuoti transporto priemones ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.

Administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu G. V. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija laiko juos nustatytus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Institucija mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 128 straipsnio 2 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, - užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų. Pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį numatyta bauda nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

G. V. teismas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį paskyrė 200 Lt baudą, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 50 Lt baudą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis neteistas, augina du nepilnamečius vaikus, gauna mažas pajamas, anksčiau už panašius pažeidimus nėra baustas taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. G. V. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam atimta dėl ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Pažeidėjas turėjo domėtis administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį baigtimi. O sėsdamas prie automobilio vairo neįsitikinęs, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl padaryto pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veikos pasekmes.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas nutarė transporto priemonę grąžinti savininkui tik po to, kai bus sumokėta bauda. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Įvertinus tai, kad pagal šioje byloje G. V. inkriminuotų teisės pažeidimų (ATPK 128 straipsnio 2 dalis ir ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis) sankcijas nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, bei tai, kad byloje nėra duomenų apie transporto priemonės grąžinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas G. R. individuali įmonė, grąžinti teisėtam valdytojui.

Nutartis neskundžiama.