Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-20 · Administracinė byla Nr. I-10766-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
I-10766-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04289-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10766-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04289-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau ir Lukiškių TI-K), priteisti 15 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (b.l. 1) pareiškėjas nurodo, kad nuo 2009-04-06 iki 2010-07-20 ir periodiškai iki 2014-05-10 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su 4 -8 asmenimis. Asmens laikymas tokiomis sąlygomis prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui ir Konvencijos 3 straipsniui, tai prilygo baudimui kankinant. Lukiškių TI-K buvo pažeistos pareiškėjo teisės į kalinimo sąlygas numatytas teisės aktuose, pažeminta garbė ir orumas. Pažymi, kad kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro, kameros perpildytos. Ploto trūkumas prilygsta šiukščiam Konvencijos pažeidimui. Nežmoniškomis kalinimo sąlygomis buvo laikomas apytiksliai 1 metus ir 6 mėnesius, todėl mano, kad adekvati suma neturtinei žalai atlyginti būtų 15 000 EUR.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K, atsiliepimu (b.l. 15-22) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti trijų metų ieškinio senatį.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-04-06 iki 2010-06-30 ir nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20. Atsiliepime taip pat nurodė kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų asmenų palaikyti tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsakovės atstovas atliepime taip pat pateikė duomenis apie kamerų ir sanitarinių mazgų įrengimą, jų remontą, vykdomus buitinių kenkėjų naikinimo ir profilaktikos darbus.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovės atstovas pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

Šalies argumentai

Pareiškėjas posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad kamerose trūko baldų, todėl dažnai tekdavo valgyti stovint. Kamerose žiemą šalta, patalpos drėgnos, mažai ploto, tualetas atviras. Paaiškino, kad į teismą anksčiau nesikreipė, nes norėjo išeiti į laisvę ir tada tvarkytis, tačiau neseniai sužinojo, jog reikalavimams dėl žalos priteisimo galioja senaties terminas.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta (b.l. 5-17), kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2009-04-06 iki 2010-06-30 ir nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20. Pareiškėjas teigia, kad buvimo Lukiškių TI-K metu jis buvo laikomas perpildytose kamerose, trūko baldų, laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų. Tokios nežmoniškos laikymo sąlygos prilygo baudimui kankinant, žemino pareiškėjo garbę ir orumą.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas teisme gautas tik 2015-08-27, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui paštu išsiuntė tik 2015-08-25 (b.l. 2), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpius nuo 2009-04-06 iki 2010-06-30, pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

Pareiškėjas posėdžio metu paaiškino, kad kreiptis dėl žalos priteisimo ketino išėjęs į laisvę, bet sužinojo, jog neturtinės žalos priteisimui gali būti taikoma ieškinio senatis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kas prilygo kankinimui, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, todėl turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas ar teisinių žinių stoka, nepateisina delsimo kreiptis į teismą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-04-06 iki 2010-06-30.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti jam nuo 2009-04-06 iki 2010-06-30 galimai padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20

Kaip jau buvo minėta, šioje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, skunde ir posėdžio metu akcentuodamas teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimus, kietojo inventoriaus (kėdžių, suolų) trūkumą kamerose, higienos normų reikalavimų pažeidimus.

Nagrinėjamos bylos medžiaga (b.l. 9, 16-17) nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K iš Kybartų pataisos namų atvyko 2014-05-15 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv.m. (2 asmenys kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 kv.m. (2 asmenys kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas laikytas 2014-05-16 – 2014-05-19 (laikomų asmenų skaičius svyravo nuo 9 iki 10), o 2014-05-20 išvyko į Alytaus pataisos namus.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1222/2013).

Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20 (toliau ir ginčo laikotarpis) buvo visiškai užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui, t.y. nurodytu laikotarpiu pareiškėjui teko 3,69– 4,04 kv.m. kameros ploto.

Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo drėgna, šalta, trūko oro, nėra ventiliacijos. Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, tinkamu kameros apstatymu, higiena, ir kt. Daugumą šių klausimų ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010). Pažymėtina, kad veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė šiltuoju metu laiku turėtų būti 35-65 proc., oro judėjimo greitis 0,15-0,25 proc., šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė neturi viršyti – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05 -0,15 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos HN 76:2010 24 punktas). Kameros temperatūra šiltuoju metų laiku turėtų būti 18-28 ?C, šaltuoju metų periodu - 18-22 ?C. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentai. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, naktinė – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (Higienos normos HN 76:2010 22-23 punktai).

Iš byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K ar jam artimais laikotarpiais) nustatyta, kad kamera Nr. 105 natūraliai vėdinama pro langą, vizualiai pelėsio požymiai nebuvo matomi, 2014 m. vasario ir birželio mėnesiai dirbtinė dieninė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus (b.l. 31-33). Vėlesniais laikotarpiais (2014 m. lapkričio mėnesį) patikrinimo metu nustatyta, kad minėtoje kameroje oro temperatūra ir dirbtinis apšvietimas neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų (b.l. 34-41), tačiau šioje kameroje pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo tik dalį dienos. Byloje nėra duomenų apie higienos normų reikalavimų pažeidimus kameroje Nr. 400.

Ginčo metu galiojusios Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau visi šie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo (kardomojo kalinimo) vietoms taikomi tik tie minėtos higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 punktas). Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros dalies nežemesne nei 1,5 metro aukščio sienele, juose įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto Higienos normos 76:2010 reikalavimus, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Patikrinimo metu sanitarinių mazgų įrengimų pažeidimų taip pat nenustatyta.

Kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. Eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, suolai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl vietos stokos kamerose ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų baldų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu (2015-05-15 -2015-05-20) nurodytos kameros nebuvo perpildytos darytina išvada, jog ten laikomiems asmenims baldų (suolų) skirtų sėdėti užteko. Net ir pripažinus, kad kamerose galimai trūko kėdžių (suolų), įvertinus pareiškėjo laikymo laikotarpį (penkios dienos), pažeidimas (jeigu toks ir buvo) nebuvo intensyvus ir pareiškėjui didelių nepatogumų nesukėlė.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Apibendrindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas ar kitokie neigiami potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė