Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. paaiškino, kad jis su žmona gyveno (duomenys neskelbtini), žmonos mamai priklausančiame name. Jie santuokoje užaugino penkis vaikus. Jau anksčiau jie su žmona prastai sutardavo dėl jo alkoholio vartojimo ir jos priekaštų. Jis maždaug prieš ketverius metus buvo išėjęs gyventi pas kitą moterį, su kuria pragyveno dvejus metus. Sutinka su tuo, kad žmonai buvo neištikimas. Ten gyvendamas jis prarado vairavimo teisę, tuo pačiu prarado darbą. Maždaug prieš dvejus metus žmona Sigita leido jam sugrįžti gyventi į jos mamos namus. Nuo grįžimo į namus su žmona artimų santykių neturi, miega atskiruose kambariuose. Atsakovas mano, kad nesutarimai kyla dėl to, kad jis nedirba. Žmona jam duoda valgyti vieną kartą per dieną, skalbia rūbus. Jis pripažįsta, kad per daug vartoja alkoholio. Paaiškino, kad ne kasdien namo grįžta visiškai girtas, kartais grįžta tik „pakvipęs“ alumi. Jis nėra vartojęs smurto prieš artimuosius. Jei būna labai girtas, tai jis namuose triukšmauja, bet tokių įvykių jis dėl girtumo nebeprisimena. Per visus santuokos metus jis su žmona jokio turto neįgijo, skolų neturi. Jis nori taikytis su žmona, nes neturi kur eiti gyventi. Atsakovas nurodė, kad jei žmona nenori su juo taikytis, tai susitaikyti nepavyks. Baigiamųjų kalbų metu jis nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo, tik nurodė, kad užtruks, kol susiras kitą gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo matyti, kad V. K. ir S. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 214. Iš pažymų apie šeimos sudėtį, apie deklaruotą gyvenamąją vietą, gimimo liudijimų kopijų matyti, kad šeimoje užaugo penki vaikai, kurie visi yra pilnamečiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią pripažįstama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovė ieškinyje ir pasisakydama teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su atsakovu šeima yra iširusi prieš ketverius metus: jie apie dvejus metus gyvena skirtinguose kambariuose, atsakovas neremia šeimos, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, prieš dvejus metus jis ilgą laiką – apie dvejus metus – gyveno su kita moterimi, buvo neištikimas. Ieškovė atsakovo elgesį per pastaruosius ketverius metus vertina kaip visišką nesirūpinimą šeima. Ieškovė nurodė, kad per pastaruosius ketverius metus tik apie pusę metų, grįžęs gyventi į jos mamos namus, atsakovas padėjo namų ūkyje. Atsakovas V. K. pripažįsta, kad dažnai vartoja alkoholį, jei jo padaugina, tai triukšmauja namuose. Jis pripažįsta, kad dvejus metus gyveno su kita moterimi, buvo neištikimas sutuoktinei. Liudytoja R. K. parodė, kad tėvas V. K. girtauja kiekvieną dieną, girtas jis šūkauja. Jis nepadeda namų ūkyje, išskyrus malkų atnešimą. Liudytoja nurodė, kad tėvas daugiau nei dvejus metus gyveno pas kitą moterį. Teismas pripažįsta, kad šeima iširo dėl atsakovo V. K. kaltės – girtavimo, nesirūpinimo šeima, neištikimybės.

Sutuoktiniai daugiau nei ketverius metus gyveno visiškai atskirai arba pasidalinę kambariais, ieškovė taikytis nenori, yra galutinai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo, atsakovas pripažino, kad yra kaltas dėl santuokos iširimo, jis nuolat girtauja ir namuose kelia triukšmą, todėl teismas nemato pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, prašymas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir šalys pasisakymuose nurodė, kad santuokos metu turto neįgijo, skolų neturi, išlaikymo vienas kitam, žalos atlyginimo neprašo.

Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė K. pavardė (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

Ieškovei S. K. 2017-09-15 dienos sprendimu yra paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei yra priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (elektroninė byla, todėl 75 procentai nuo 100 Eur. CPK 80 str. 1d. 6 p., 7 d.), ir 4 Eur. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 79 Eur. bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo yra priteisiamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos – 130,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 307 ir 385 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1985 metų rugpjūčio 24 dieną Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 214, tarp V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), neturinčių nepilnamečių vaikų.

Dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą V. K..

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę K.

Priteisti iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-225-496/2018“ 79 Eur. (septyniasdešimt devynis eurus) ir įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 130,00 Eur. (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.