Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-636-175/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
1S-636-175/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Arūnas Paštuolis, Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
S. L.
Byla Nr. 1S-636-175/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. kovo 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2012-06-12 nuosprendį, kuriuo pakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendis, bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir S. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 2 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2008-07-29, bausmės pabaiga – 2019-09-29.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-03-29 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 3 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-12 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad taikyti lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. L. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu yra atlikęs didesnę bausmės dalį, negu numatyta BVK 157 str. 2 d. 3 p. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis S. L. pažymi, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, neturėjo vertinti padaryto nusikaltimo sunkumo, kadangi to nenumato BVK 157 str. Aplinkybės, susijusios su padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui neturėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą tik dėl to, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, yra niekuo nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja BVK 157 str. 2 d. 3 p. nuostatoms.

Nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas yra paskirtos bausmės lengvata, kurios nuteistasis užsitarnauja pataisos įstaigoje savo geru elgesiu ir stropiu darbu bei aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose. S. L. tvirtina, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė tinkamas išvadas, nori grįžti į normalų gyvenimą, dirbti, grąžinti priteistą ieškinį. Labai nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo baustas, skatintas 11 kartų, o tai rodo, kad jis savo elgesį ir požiūrį pakeitė. Neigiama patirtis padėjo suprasti, kad taip elgtis negalima, todėl išėjęs į laisvę tų pačių klaidų nekartos.

Dėl skundžiamoje nutartyje analizuojamų aplinkybių, susijusių su savianalizės įgūdžiais, nuteistasis pažymi, kad jis neturi psichologinio išsilavinimo, todėl jo mėgėjiška savianalizė neturėtų būti vertinama kaip argumentas netvirtinti komisijos nutarimo. S. L. pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu lankė vairius savianalizės ir kitokius psichologinius užsiėmimus, kurių metu mokėsi savianalizės.

Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai nutartyje atsisakymą tvirtinti komisijos nutarimą grindė teisingumo principo įgyvendinimu, kad nuteistas asmuo atliktų tokią bausmės dalį, kuri jį paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tas pats teisingumo principas numato gerai besielgiančiam nuteistajam galimybę būti anksčiau laiko paleistam lygtinai, jei jis savo doru elgesiu, stropiu darbu įrodė, kad ėmė taisytis, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. S. L. pažymi, kad pakeisti to, kas buvo, negali. Supranta, kad labai suklydo ir labai dėl to gailisi. Nuteistojo vertinimu, nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę, neturėtų būti susijusi su lygtinio paleidimo institutu, nes lygtinis paleidimas yra bausmės lengvata, suteikiama nuteistajam už gerą elgesį bausmės atlikimo metu.

Šalies argumentai

S. L. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, niekada nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų, skatintas, atvykęs į pataisos namus išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, turi 9 klasių išsilavinimą, pataisos namuose mokėsi ir įgijo specialybių, moka alimentus dukros išlaikymui, dengia civilinį ieškinį, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose ir programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, ieškos darbo. Nuteistasis prašo šias aplinkybes įvertinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. L. šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymima ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Tokia nuostata yra aiškiai įtvirtinta BVK 157 str. 1 d. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. L. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (33 balai). Tačiau pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, iš kurios jau šiuo metu būtų galima spręsti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir komisijos numatytas rekomendacijas nuteistasis vykdo – periodiškai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose dirba, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, skatintas, mokėsi ir įgijo specialybių, moka alimentus dukrai ir priteistą civilinį ieškinį. Paminėtos aplinkybės bausmės atlikimo metu buvo įvertintos ir nuteistasis 2013-01-29 iš paprastosios grupės perkeltas į lengvąją grupę. Tačiau jos nėra pakankamos spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. vidurio, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje duomenų apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką nėra pateikta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nėra duomenų, kokią įtaką dalyvavimas atitinkamose programose turėjo nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčiams. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės objektyviai spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagrįstai skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė ir tai, kad abejonių dėl nuteistojo galimybės likusią bausmės dalį atlikti laisvėje kelia ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, ypatingai – susiję su nuteistojo mąstymu. Dėl padaryto nusikaltimo S. L. savo kaltės neneigia, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savo smurtinius veiksmus ir elgesį vertina tik kaip reakciją į sugyventinės priekaištus ir jos piktnaudžiavimo alkoholiu problemas. Nuteistasis minimizuoja nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių, nemano turintis problemų, nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Kaltindamas pačią nukentėjusiąją bando save pateisinti. Savo ir sugyventinės santykių problemoms spręsti naudojo fizinę agresiją ir paklausus, kokiais dar būdais būtų buvę galima išspręsti problemas, nurodė, kad kito būdo nežino. Tai suponuoja manymą, kad nuteistasis, laisvėje susidūręs su problemine situacija, ją vėl spręs naudodamas fizinę agresiją.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip aplinkybė, didinanti tikimybę nusikalsti pakartotinai, įvardintos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Nors bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktų nebuvo užfiksuota, įvertinus tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, ji yra reikšminga sprendžiant apie galimą nuteistojo elgesį laisvėje. Nors ši aplinkybė nurodyta kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių, duomenų, ar bausmės atlikimo metu nuteistasis lankė atitinkamas programas, skirtas šio veiksnio įtakos mažinimui, pateiktoje medžiagoje nėra. Paminėtos aplinkybės sprendžiant apie tai, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo konkrečiu atveju yra itin svarbios ir jos patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad jau šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo. Esant tokiam nuteistojo vertinimui socialinio tyrimo išvadoje, pagrįstas manymas, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyventi laisvėje ir nenusikalsti, neįmanomas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad S. L. savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, todėl nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose. Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. L. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Pirmininkaujantis teisėjas Algerdas UrbšysTeisėjai Jūratė JakubonienėArūnas Paštuolis