- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2-10-375/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- A. J. K., M. K.
- Atsakovas
- A. B., V. Č., R. Č., D. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. S., D. S., Kauno miesto 18 Notarų biuro
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis, Dalis Vait
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno m. apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, nedalyvaujant ieškovams A. J. K., M. K., dalyvaujant jų atstovui advokatui Daliui Vaitekūnui, dalyvaujant atsakovei A. B., jos atstovams L. M. Br., S. B., advokatui Vidmantui Raviniui, nedalyvaujant atsakovams V. Č., R. Č., tretiesiems asmenims R. S., D. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto 18 Notarų biuro notarei Birutei Germanavičienei, VĮ Registrų centras atstovui Vygandui Moliui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. K., M. K. ieškinį atsakovams A. B., V. Č., D. Č., tretiesiems asmenims R. S., D. S., Kauno miesto 18 Notarų biuro notarei Birutei Germanavičienei, VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir teisinės registracijos panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teisę į palėpės patalpas, esančias adresu T.Ivanausko g. 149 Kaune, unikalus Nr. 4400-1545-1459:8901, pripažinti negaliojančiu 2008 04 09 prašymą, kuriuo V. Č. ir R. Č. buvo įregistruota nuosavybės teisė į 3338/10000 dalis palėpės, o A. B. nuosavybės teisė į 3336/10000 dalis palėpės, esančios adresu T.Ivanausko g. 149 Kaunas, unikalus Nr. 4400-1545-1459:8901 (2 t. b.l.84-89).
Ieškovas A. J. K. 2011 01 12 posėdyje (3 t. b.l.11-13) paaiškino, kad 2007 01 30 buvo surašyta sutartis su pirkėju, kur buvo įrašyta sąlyga, kad pastogės patalpomis negalės naudotis. 2007 01 04 buvo tarpusavio susitarimas, kai atsakovė dar nebuvo nusipirkusi, atitinkamai žemės dalis buvo vienodom dalim paskirstyta tarp S., Č., K., kad į mansardą S. ir Č. nepretenduos, o žemės dalis perleidžiama S.. Todėl buvo atitinkamai įrašyta sąlyga, kad mansarda negalės naudotis. Projekte buvo numatyta pastogė kaip trečio buto sudėtinė dalis. Viskas padaryta pagal projektą. Pastogė namo eksploatacijai ir naudojimui įtakos neturi. Įdėklus montuojami nuo stogo. Išėjimui yra priešgaisrinės kopėčios. Eksploatacijos metu dūmtraukių valymas negali būti vykdomas iš kažkurio aukšto ar pastogės, jis tiesiogiai vykdomas su atitinkamais įrengimais nuo stogo, todėl atsakovės teiginys, kad jai reikalinga pastogė eksploatacijos metu yra neteisingas. Pastogę įrengiant praktiškai visas lėšas skyrė jis su žmona. Pirko stoglangius, „veliuksus“, šildymo medžiagas. Pagal žodinį susitarimą su bendrastatytojais dengė visas papildomas išlaidas. Kai palėpę įrenginėjo savininkai buvo S.. Kad ateityje nekiltų jokių klausimų tą dalyką išsprendė per žemės klausimą. Prie papildomų darbų bendraturčiai neprisidėjo. Pagal projektą buvo numatyta iš laiptinės priešgaisrinis išlipimas ant stogo. Registrų centre patarė, kad lengviausias kelias teisiškai sutvarkyti – susitarti tarpusavyje, užregistruoti Registrų centre ir vėliau perrašyti savo dalis. Į palėpę neprivestos komunikacijos. Patalpos bus skirtos sportuoti. Jos ne kaip bendro naudojimo, o kaip trečio buto patalpos. Atsakovė turėjo padaryti atidovanojimą. Galvojo, kad jeigu sutartyje notariškai įrašys šį punktą, tai viskas bus gerai. B. registraciją susitvarkė 2008 m. Registrų centras nesutiko įforminti, tai susitarė, kad draugiškai palėpę įforminti kaip kiekvieno savininko ir daryti dovanojimą. Atsakovė viską žinojo. Konfliktas įvyko jau atlikus teisinę registraciją.
I. M. K. sutinka su ieškovo A. J. K. paaiškinimais (3 t. b.l.13).
Ieškovų atstovas advokatas Dalius Vaitekūnas paaiškino (3 t. b.l. 13-16), kad 2006 m. šalys buvo sutarę pastatyti namą su palėpe. Projektas buvo parengtas 3 butams. Projekto aiškinamajame rašte yra numatyta, kad planuojamas trečias butas su įėjimu į palėpę. Laipteliai suprojektuoti iš trečio buto. Pagal trečio aukšto planą aiškiai matosi, kad vienintelis patekimas iš trečio buto teritorijos. Projekte aptartas priešgaisrinis patekimas ant stogo. Nuo pat pradžių palėpės buvo suplanuotos kaip trečio buto priklausinys. Atsakovams nėra jokių fizinių galimybių patekti į palėpę, šalys buvo draugiškai sutarusios statytis namą taip, kad visiems atitenka po vieną butą, o trečiam butui priklausys palėpės patalpos. Šalys 2006 12 21 sudarė atidalinimo susitarimą, kuriame buvo padalintas žemės sklypas. S. priskiriamas didesnis žemės sklypas. Taip šalys įtvirtino susitarimą, kiek kas skyrė lėšų namo statybai, atitinkamai buvo pasidalintas žemės sklypas ir padalintas pats namas. Savickai pranešė, kad parduoda butą. Turėjo būti sutikimas, kurį 2007 01 04 suteikė Kazlauskai ir Č. Sutikimą davė su sąlyga, kad būsimieji pirkėjai neturės teisės į palėpės patalpas. Tokia sąlyga buvo perkelta ir į 2007 01 31 pirkimo – pardavimo sutartį. Šios sutarties 4.5 p. įtvirtino sąlygą, kad pirkėjai neturės teisės naudotis mansardos patalpomis. Sutarties 1.1.2 p. įtvirtino ką nusipirko atsakovai. Šiame punkte įtvirtintas butas su priklausiniais G1 ir R1 ir aiškiai įvardintos bendro naudojimo patalpos R4, todėl teisių į kitas bendro naudojimo patalpas atsakovė neįgijo. Nebuvo atsisakyta registruoti ieškovų vardu palėpės, bet nurodytas lengvesnis kelias atlikti registraciją. Šiuo metu palėpė registruota. Ginčijamu susitarimu šalys neišreiškė savo valios, šiuo sandoriu nesiekė nieko sudaryti. Jisai apsimestinis dėl ydingos valios išreiškimo. Tikroji šalių valia buvo įregistruoti palėpę, bet ne perleisti nuosavybės teisės atsakovams. Nuosavybės teisė atsirado projektu, kad buvo suprojektuota palėpės patalpa kartu su trečiu butu. Palėpė įregistruota, todėl teisėtumo klausimas yra išspręstas. Įregistruota kaip atskiras objektas.
A. V. Č. su ieškiniu sutinka.
Paaiškino ( 3 t. b.l.16,17), kad buvo susitarimas, kad K. atiteks palėpė. Jie ten viską darė. Palėpė priklauso trečiam butui. Patvirtina, kad statė Kazlauskai, jis neprisidėjo nei cento. Patekimas į palėpę buvo iš trečio buto, kaip buvo pažymėta. Visas trečias aukštas turėjo atitekti K., todėl jie ir dėjo savo lėšas. Prašymo reikėjo, kad įregistruoti palėpę.
Šalies argumentai
A. A. B. su ieškiniu nesutinka (3 t. b.l. 56).
Paaiškino, kad 2005 m., kai buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, namas buvo nepilnai pastatytas. Tuo metu pagal pardavėją butai buvo visi lygūs. Kadangi ji buvo pirma pirkėja galėjo rinktis. 2007 m. buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Ji pirko butą su palėpe. Tuo metu buvo nebaigta statyba, bet preliminariai žinojo, kad bus palėpė, kuri jai priklausys. Įėjimas į palėpę bus iš laiptinės. Jos dalis palėpės turėjo būti su įėjimu iš laiptinės dalies. Nebuvo informuota apie susitarimą. Jokio susitarimo nebuvo, kadangi jos butas pirmame aukšte ir buvo pasiūlyta žemė. Ji ją įsigijo. Dėl ploto negali nieko pasakyti. Pas notarę jokių problemų nebuvo. Dokumentacija jai nebuvo pateikta. Po to kai įsigijo vyko darbai palėpėje. Palėpė buvo užbaigta, kadangi nebuvo pabaigta pirkimo – pardavimo metu. Ji pati jokių darbų neatlikinėjo. Mano, kad jai ir nereikėjo, kadangi perkant butą buvo pasirašyta, kad darbai dar nebaigti ir eigoje bus baigti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė L. M. Br. paaiškino (3 t. b.l.26,17), kad buto reikalus žino geriau nei dukra. 2005 m. S. pardavinėjo tris vienodus butus ir buvo galima rinktis. Dėl punkto sutartyje sureagavo taip kaip parašyta. S. vengė ir nerodė dokumentacijos. Tuo metu butas buvo statomas ir ponas S. parodė brėžinius. Galėjo imti bet kuriame aukšte. Palėpės nebuvo, parodė tik baigtį brėžinyje. Stogo nebuvo. Suprato, kad yra palėpė ir kad ji taip pat priklauso. Sutartyje buvo kalba apie mansardą. Galvojo, kad jeigu trečias butas padarys mansardą, į ją nepretenduos. Galvojo, kad dar darys iš trečio buto. Apie jokius susitarimus nežinojo, S. nieko nesakė. Kaip pateks į palėpę klausimų nekilo. Priešgaisriniame liuke nebuvo niekas pakeista, sienelės nebuvo. Atrodė, kad normaliai pateks. Jie pakeitė ir užmūrijo. Kai pirko užmūryta nebuvo. Langų palėpėje nebuvo, nežino kada atsirado. Butai buvo identiški ir ta pačia kaina.
Atsakovės atstovas advokatas Vidmantas Ravinis paaiškino, kad atsakovei nėra tikslo ginčyti sutarties punktą, nes jis jokių atsakovės teisių nepažeidžia. Jos nuosavybės teisė įregistruota ta dalimi, kuria priklauso. Pačios šalys kalbėjo, kad buvo susitarimas dėl palėpės perleidimo K.. Tačiau sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo turi būti sudaromi notarine forma. Akivaizdu, kad žodinis susitarimas, jei ir buvo, turėjo būti įtvirtintas notarine forma. Iš 2006 09 30 leidimo matyti, kad apie palėpės įrengimą jokių duomenų nėra. Yra įvardinta tik 3 patalpos, t.y. butai, kurių plotai identiški. Ieškovų pareiga įrodyti, kad daiktas sukurtas jų lėšomis ir teisėtai, turint statybos leidimą ir statybinę projektinę dokumentaciją. Statybos leidime dėl palėpės patalpų įrengimo nėra nurodyta. Projektinė dokumentacija nėra suderinta su jokia valstybine institucija ir nėra paties ieškovo, kaip užsakovo parašo. Tuo laiku buvo trys bendrasavininkiai, todėl bet kokie projektiniai pakitimai galėjo būti atliekami tik visų statytojų. Ieškovas neturi teisės reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į naują suskurtą objektą, kadangi nebuvo laikytasi įstatymų reikalavimų tam objektui sukurti. Palėpė įregistruota kaip bendro naudojimo patalpa, o ne kaip atskiras objektas, ir turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pačiame projekte nėra patalpų plano, nėra patalpų išdėstymo, nėra jokių techninių rodiklių.To ir būti negalėjo, nes statybos leidimas nėra išduotas palėpės patalpų statymui. Techniniame projekte nėra numatyta, kad būtų komunikacijos į palėpę, todėl motyvuoti, kad palėpė susijusi su trečiu butu negalima. Projekte švieslangiai nėra nurodyti. Akivaizdu, kad projektą ieškovai siekia pakeisti, tačiau jis nėra suderintas su jokiomis institucijomis ir nėra gautas statybos leidimas. Į palėpę savininkai patenka iš laiptinės, kaip numatyta pagal projektą. Kitokio patekimo nėra nurodyta. Švieslangiai neteisėtai įrengti, kadangi projekte tai nėra numatyta. 2006 12 21 šalims pasirašant patalpų atidalijimo sutartį apie tai, kad būtų atidalintos palėpės patalpos ir kad jos atitektų vienam iš bendrasavininkių nėra nurodyta. Nesant notarinio atidalijimo patalpos yra visų bendrasavininkų. Surašant 2007 01 04 pareiškimą S. nedalyvavo ir šį pareiškimą laikyti kaip susitarimą dėl naudojimosi tvarkos negalima. Susitarimas turi būti visų. N. Č., nei K. negali apspręsti dėl kitam asmeniui priklausančių teisių apribojimo. Punkte , kad neturės teisės naudotis mansardos patalpomis kalbama apie vieną iš nuosavybės sudėtinių dalių t.y. naudojimąsi. Nuosavybės teisę sudaro valdymas, naudojimas ir disponavimas. Šiuo atveju net esant tokiam punktui nuosavybė negali būti panaikinama, gali būti apribotas tik pats naudojimasis. T. B. ir S., ir tarp Br. ir K. susitarimų nebuvo. Susitarimai tarp savininkų turi būti notarine forma. Apie susitarimą B. nežinojo.
Tretysis asmuo R. S. su ieškiniu sutinka.
Paaiškino (3 t. b.l.20, 21), kad su B. buvo sutarta parduoti pirmą aukštą ir garažą su žeme. Žemės plotas buvo kur kas didesnis. Visi norėjo naudotis, bet buvo susitarimas su B., kad žemės sklypas, kuris jiems priklausys. Palėpė nepriklausė ir kalbos nebuvo. Ją įspėjo, nes seniai su K. buvo sutarta, kad palėpė jiems priklausys. Pas notarą buvo konfliktas. Sprendė beveik valandą kaip užfiksuoti palėpę, kad ji B. nepriklausys. B. buvo įspėta ir ta frazė buvo įrašyta. Tos palėpės kompensacija buvo padidintas žemės sklypas. Palėpė buvo statybos eigoje, nors projektai buvo. Užlipimas iš trečio aukšto. Pirko tik butą, garažą ir žemę. Pirko daiktą, kurį žinojo. Kai darė atidalijimą tada ir buvo notarės užfiksuota ką įrašyti. Ieškojo saugiklio. Pradžioje to užteko. Atsakovė sutiko. Ji suprato viską ir problemos atsirado jau įregistravus palėpę.
Tretysis asmuo D. S. su ieškiniu sutinka.
Paaiškino ( 3 t. b.l21), kad susitarimas pas notarę dėl palėpės buvo ir visi buvo pas notarę. Visi suprato apie ką kalba – kad atsisako pretenzijų į palėpę ir ji pasilieka K..
Tretysis asmuo notarė Birutė Germanavičienė su ieškiniu sutinka.
Paaiškino (3 t. b.l. 57,58), kad ji tvirtino pirkimo – pardavimo sutartį. Ginčas kyla dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurią nustatė pirkėjai ir pardavėjai pirkimo – pardavimo sutartyje. Parduodant dalį turto bendroje dalinėje nuosavybėje turi būti gaunamas bendraturčių sutikimas, jų atsisakymas pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą turtą. Toks sutikimas prieš pasirašant sutartį buvo gautas 2007 01 04. Bendraturčiai atsisakė pirkti parduodamą turtą, atsisakė nuo pirmumo teisės ir šiame sutikime nurodė sąlygas, kuriomis turėtų naujasis įgijėlis naudotis perkamu turtu. Akcentuota buvo žemės sklypas. Prieš tai bendraturčiai buvo sudarę naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo sutartį, kadangi būsimasis pirkėjas turėjo kredituotis pirkdamas šį turtą. Negalima buvo padaryti įkeitimo turtui, kuriam nenustatyta naudojimosi tvarka. Buvo sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažymint kokiomis dalimis iš perkamo bendroje dalinėje nuosavybėje esančio žemės sklypo naudosis savininkai. Tuo pačiu ir perkeltos iš sutarties naudojimosi žemės sklypu sąlygų į pirkimo – pardavimo sutartį, pieš tai perkėlus bendraturčių sutikimą, atsisakymą nuo pirmumo pirkti tą žemės sklypo dalį. Atsisakyme bendraturčiai akcentavo palėpę. Nebuvo visai suprantama ir bendraturčiai turėjo aiškinti kodėl akcentuojama mansarda virš trečio buto, kai pasiūlymas yra pirmo buto. Pardavimo objektas buvo pirmasis butas, o atsisakymuose buvo kalbama, kad nesuteikiama teisė bus pirkėjui naudotis tomis mansardos ar palėpės patalpomis, kurios yra virš trečio buto. Yra parašyta, kad pirmas butas neturi jokio funkcinio ryšio su mansardos patalpomis , todėl klausimas sprendžiamas apie tas mansardos patalpas, kurios yra virš trečio buto ir priklauso K.. Apie jokias kitokias mansardos patalpas nebuvo kalbama nei bendraturčių sutikime, todėl ir sutarties 4 p. buvo atkartota tai, kokį sutikimą davė bendraturčai atsisakydami nuo pirmumo teise pirkti parduodamą turtą. 4.5.p. rašoma kokiomis žemės sklypo dalimis naudosis pirkėja ir kad jai nesuteikiama teisė naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš trečio buto. Šitas Klausimas buvo autoritizuotas, negalėjo būti nekalbama apie jį sutartyje, nes jis buvo aktualus pačiai pirkėjai santykiuose su kredituojančiu banku. Turėjo būti aptarta sutartyje ir tas negalėjo būti apeita ir nepagarsinta. Sutartyje aprašomas objektas taip, kaip jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tuo metu buvo įregistruota 4 arai žemės, valdomos bendroje nuosavybėje, iš kurios 2 arai 18 kvadratų parduoti ir butas, kuris nėra numeriais įvardintas. Jo tik žymėjimas plane pirmas. Apie patalpas mansardoje sutarties sudarymo metu nebuvo kalbos ir apie tai, kad tos patalpos yra, negalėjo būti rašoma sutartyje. Kad apie tai minėjo bendraturčiai, tai išreikšta jų susitarime. Bendraturčiai išreiškė nuomonę, kad šitomis patalpomis turi naudotis naujasis įgijėlis, kuris ateis vietoje S. ir tai yra leidžiama. Jeigu netenkina to turto pardavėjo vieno iš bendraturčių nurodomos sąlygos, kurias nurodė savo atsisakyme nuo pirmumo teisės pirkti kiti bendraturčiai, jis tomis sąlygomis neparduoda.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovas palieka spręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino (3 t. b.l.58,59), kad palėpė, mansarda tai praktiškai tas pats. Teisinių problemų nėra. Palėpė, mansarda, rūsiai, ūkiniai proporcingai priklauso užimamam butų plotui. Gali būti išdėstyta kitaip, jeigu yra kitaip sutarta. Įstatymas nedraudžia palėpėje įruošti butus ir atskirai juos parduoti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, jog ieškovai A. J. K., M. K., atsakovai V. Č., D. Č. bei tretieji asmenys R. S. ir D. S. buvo gyvenamojo namo T.Ivanausko g. 149 Kaune statytojai. Buvo pastatytas 3 aukštų namas, po vieną atskirą butą kiekviename aukšte. 2006 12 21 jie pasidalino bendra daline nuosavybe valdomą namą (1 t. b.l.12-16). Šia sutartimi ginčo palėpės patalpa nebuvo padalinta. 2007 01 04 V. ir R. Č., A. J. K. ir M. K. pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė pirmumo teisės pirkti Rimanto ir D. S. dalį bendroje dalinėje nuosavybėje (1 t. b.l. 19). Šiame pareiškime taip pat buvo išreikšta bendraturčių pozicija dėl žemės sklypo naudojimosi dalies. Jie sutiko, kad būsimasis pirkėjas naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu „A/128 kv.m., o iš plane pažymėtos „B/182 kv.m.“ naudotųsi 60 kv.m., iš žemės sklypo dalies plane pažymėtos „C/90 kv.m.“ naudotųsi 30 kv.m. dalimi (1 t. b.l.19). Šiame pareiškime įtvirtinta ir nuostatas, kad „pirkėjui nesuteikiama teisė naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš trečiojo (3) buto“. 2007 01 30 tretieji asmenys R. S. ir D. S. pardavė atsakovei A. B. butą T.Ivanausko g. 149 Kaune su priklausiniais, kurie plane pažymėti G-1, R-1, su bendro naudojimo patalpomis R-4, žemės sklypo 0,0218 ha (1 t. b.l.22-31). Į sutarties 4.5 p. buvo perkeltas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu bei nuostata, kad pirkėjui nesuteikiama teisė naudotis mansardos patalpomis, esančiomis virš 3 buto. 2008 04 09 visi namo bendrasavininkiai pasirašė prašymą Registrų centrui nekilnojamojo turto registre įregistruoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo pastogės patalpas atitinkamomis dalimis: A. B. 0,3336 dalis, R. ir V. Č. 0,338 dalis, M. Ir A. J. K. 0.3326 dalis (1 t. b.l.42). Šį prašymą ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu, kadangi, jų teigimu, palėpė yra pastatyta tik jų lėšomis ir yra jų buto priklausinys, bet buvo suklaidinti VĮ Registrų centre. Jiems buvo paaiškinta, kad įregistravimo procedūra yra labai sudėtinga, todėl paprasčiausias būdas yra visiems susitarti įregistruoti palėpę bendrosios dalinės nuosavybės teise, o vėliau perleisti savo nuosavybės teises ieškovams. Ginčo patalpos buvo įregistruotos, tačiau pareikalavus, kad būtų laikomasi susitarimo dėl palėpės perleidimo atsakovė A. B. atsisakė tai padaryti .
Bylos nagrinėjimo metu visi namą statę esami ir buvę bendrasavininkiai patvirtino, kad jų susitarimu namas buvo projektuojamas ir statomas taip, kad palėpė būtų objektu, tarnaujančiu ne visam namui, o tik ieškovų buto priklausiniu, sudėtine šio buto dalimi (CPK 186 str.). Šis susitarimas atsispindi Projektavimo sąlygų aiškinamajame rašte (2 t. Projektavimo sąlygų sąvado b.l. 32). Čia nurodyta, kad trečiam butui priskiriama negyvenama palėpė. Šio dokumento 34 lape aprašomas patekimas ant stogo , bet ne per palėpę, o metalinėmis kopėčiomis iš laiptinės, lubose ir stoge įrengtais liukais, 40 lape vienareikšmiškai įtvirtinta, kad patekimas į palėpę yra suprojektuotas tik iš trečio buto. Techninio projekto pakeitime patekimas į palėpę yra numatytas tik iš trečio buto (2 t. b.l.51). Vietos apžiūros metu taip pat buvo betarpiškai įsitikinta, jog į palėpę patekti galima tik iš trečio buto, nes iš bendros laiptinės tokis patekimas neįmanomas (CPK 210 str.). Pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog konstrukciniu požiūriu palėpės patalpos yra izoliuotos nuo viso namo ir nuo bendro naudojimo patalpų, į jas galiam patekti tik iš ieškovams priklausančio trečio buto. Palėpės patalpos nesusijusios su namu jokiais funkciniais ryšiais, jose nėra suplanuota ir įrengta jokių bendrojo namo naudojimo techninių įrenginių. Palėpėje nėra individualios šildymo sistemos, vandentiekio , kanalizacijos, atskiro elektros įvado.
Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo patalpos yra įrengtos išimtinai už ieškovų lėšas: sumontuoti stoglangiai, stogo apšiltinimas, lietaus izoliacija ir kt. Šiuos ieškovų teiginius patvirtino tiek Č., tiek S.bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t. b.l. 56-70, CPK 197 str.). A. A. B. taip pat patvirtino, kad palėpė baigta įrengti buvo po to, kai ji įsigijo butą, tačiau ji palėpės neįrenginėjo ir jokių darbų ten neatlikinėjo. Tokiu būdu rangos santykių pagrindu statytojo (ieškovų) lėšomis buvo sukurtas naujas daiktas (CK 4.47 str.). Atsakovės pozicija, kad jai nebuvo žinomi jokie susitarimai, liečiantys ne tik ginčo palėpę, bet ir žemės sklypą yra nuneigti rašytiniais įrodymais. Atsakovė, nors nedalyvavo tvirtinant 2007 01 04 pareiškimą, kuriame bendrasavininkiai atsisakė nuo pirmumo teisės pirkti R. ir D. S. priklausantį turtą tuo pačiu įtvirtindami nuostatas dėl žemės sklypo ir palėpės patalpų, tačiau šio pareiškimo turinį ji žinojo, kadangi jame aptarta sąlyga dėl žemės sklypo ir palėpės patalpų buvo pažodžiui perkelta į jos pačios pasirašytą 2007 01 30 pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 4.5. p. aiškiai nurodo šio punkto pagrindą. Notarė Birutė Germanavičienė, tvirtinusi S. ir A. B. pirkimo – pardavimo sandorį, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog sudarant sandorį buvo aiškinamasi kodėl sutartyje buvo akcentuojama palėpė, esanti virš trečio buto, nors pardavimo objektu buvo pirmas butas, kuris neturi jokio funkcinio ryšio su ginčo patalpomis. Atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko ir sutartį pasirašė. Atsakovė šios sutarties neginčija. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Tai suponuoja išvadą, kad pasirašydama šią sutartį, o dabar jos neginčydama teisminiu keliu atsakovė pripažįsta, kad ji neturi į ginčo patalpas jokių teisių, kadangi patalpos nuosavybės teisė priklauso jas įrengusiems ieškovams.
Tai, kad atsakovei buvo parduotas žymiai didesnis žemės sklypo plotas, nei jai proporcingai priklausytų pagal nuosavybėn įgyto buto plotą patvirtina ieškovų bei atsakovų Č. ir trečiųjų asmenų namo bendrasavininkių paaiškinimus apie susitarimą dėl palėpės nuosavybės teisės (CPK 185 str.).
Įstatymo leidėjas numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Visi namo bendrasavininkiai, išskyrus atsakovę A. B., patvirtino, jog 2008 04 09 prašymu (1 t. b.l.42) jie nesiekė to teisinio tikslo, kurį įvardijo prašyme - nekilnojamojo turto registre atitinkamomis dalimis kiekvienam įregistruoti ginčo palėpės patalpas. Tikroji ieškovų ir atsakovų Rimos bei V. Č. valia buvo kuo greičiau įregistruoti palėpę kaip turtinį vienetą. A. A. B. taip pat žinojo tikruosius šio prašymo tikslus, nes pirkimo – pardavimo sutartimi ji šių patalpų neįgijo, o sutarties 4.5. p. patvirtino atsisakymą nuo jų, todėl 2008 04 09 prašymas, sudarytas neketinant siekti jame įvardintų teisinių tikslų pripažintinas negaliojančiu ( CK 1.86 str.).
Atsikirtimą į ieškinį atsakovė A. B. grindė tuo, jog nėra įrodytas ginčo patalpų įrengimo teisėtumas, todėl ieškovams nuosavybės teisės į jas negali būti registruojamos. Sutiktina su ieškovų pozicija, kad palėpės įrengimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačiai atsakovei patalpų įrengimo teisėtumo klausimas jas įsiregistruojant savo vardu nebuvo aktualus ir tapo reikšmingas tik ieškovams iškėlus bylą teisme.
Iš atsakovės A. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovų naudai žyminis mokestis 908, 50 Lt, išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2420 Lt bei 908,50 Lt žyminio mokesčio ir 184,12 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93, 96, 98 str.).
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovų A. J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į palėpės patalpas, esančias adresu T.Ivanausko g.149 Kaune, unikalus Nr. 4400-1545-1459:8901.
Pripažinti negaliojančiu 2008 04 09 prašymą, kurio pagrindu V. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) R. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota nuosavybės teisė į 3338/10000 dalis palėpes, o A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė į 3336/10000 dalis palėpės , esančios adresu T.Ivanausko g.149 Kaune, unikalus Nr. 4400-1545-1459:8901.
Priteisti iš atsakovės A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų A. J. K. ir M. K. naudai 908,50 Lt (devynis šimtus aštuonis litus 50 ct) žyminio mokesčio, 2420 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 908,50 Lt (devynis šimtus aštuonis litus 50 ct) žyminio mokesčio bei 184,12 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis litus 12 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.