Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas Marijampolės pataisos namų administracijos prašymas dėl bausmių subendrinimo pagal du nuosprendžius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 260 str. 3 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 300 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 260 str. 3 d. – laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė R. L. paskirta laisvės atėmimas 13 metų.

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams.

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendį ir R. L. išteisino dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., paleidžiant jį teismo salėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl R. L. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. vasario 27 d. nutartimi R. L. apeliacinį skundą atmetė.

Marijampolės pataisos namų administracija kreipėsi su prašymu į Kauno apygardos teismą dėl bausmių subendrinimo pagal du nuosprendžius, taip pat paskaičiuoti, kiek nuteistasis yra atlikęs bausmės.

Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iš dalies patenkino pataisos namų administracijos prašymą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, subendrino nuteistajam R. L. Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d., 260 str. 3 d., 24 str. 4 d., 199 str. 2 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal 260 str. 3 d. paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Nutartyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas dėl nusikaltimų, padarytų iki Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės bendrinamos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, jas iš dalies sudedant. Nurodė, kad nustatant subendrintos bausmės dydį atsižvelgiama į bausmės skyrimo motyvus, nurodytus nuosprendžiuose. Skundžiama nutartimi apygardos teismas nuteistajam R. L. į bausmės atlikimo laiką įskaitė laiką, išbūtą suėmime pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendį (nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2005 m. kovo 30 d.). Teismas nurodė, kad į bausmės laiką buvo neįskaitytas suėmime pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendį išbūtas laikas, todėl tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatomis, turi būti padaryta. Pažymima, kad kitas laikas, išbūtas suėmime, yra įskaitytas dviejuose neįvykdytuose nuosprendžiuose, todėl pakartotinai jo įskaitinėti nereikia. Nurodo, kad nuosprendyje nurodytas bausmės pradžios laikas – 2004 m. birželio 10 d., prarado prasmę, kadangi pagal šį nuosprendį R. L. buvo išteisintas ir paleistas teismo salėje. Tačiau apygardos teismas nutartimi netenkino pataisos namų administracijos prašymo paskaičiuoti atliktos bausmės dalį ir nurodė, kad bausmės laiko apskaitą tvarko pataisos namų administracija. Pažymėjo, kad bausmės pradžia pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendį prasidėjo 2005 m. birželio 28 d., t. y. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Skundu nuteistasis R. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartį. Nurodo, kad apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta, kadangi ji priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK normas. Teigia, jog teismo posėdis įvyko nedalyvaujant administracijos atstovams, kurie neturėjo galimybės išreikšti savo poziciją dėl priimtų nuosprendžių vykdymo tvarkos bei paaiškinti keblumus, susijusius su kardomojo kalinimo įskaitymu į bausmės laiką. Atkreipia dėmesį, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį, tokiu būdu atimant galimybę teisę į gynybą, pažeisti viešumo bei rungimosi principai, bausmių skyrimo bendrosios taisyklės. Tvirtina, kad skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, kokiais motyvais ir bausmės skyrimo tikslais vadovautasi subendrinant bausmes. Nuteistojo R. L. įsitikinimu, paskirta subendrinta bausmė aiškiai prieštarauja Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatoms. Pažymi, kad nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, jog bausmės bendrinamos Lietuvos Respublikos 63 str. 1 d., 4 d., tvarka jas iš dalies sudedant, tačiau tolimesnėje sakinio dalyje jau nurodoma, kad bausmės sudedamos, griežtesne apimant švelnesnę. Teigia nesuprantantis, kokį bausmių bendrinimo būdą – apėmimą ar sudėjimą - pasirinko teismas.

Skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad nutartyje yra nurodytas jo suėmimo laikas iki Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nuosprendžių priėmimo, tačiau jis buvo suimtas nuo 2003 m. gruodžio 10 d. Nuteistojo R. L. manymu, skundžiama nutartimi buvo apsunkinta jo padėtį, sukėlė abejones ir neaiškumus vykdant jam paskirtą nemotyvuotą ir neteisingą bausmę.

Nuteistojo R. L. skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis pakeičiama (Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 3 p.).

Nuteistasis skunde tvirtina, jog apygardos teismo posėdis įvyko nedalyvaujant pataisos namų administracijos atstovams. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jam nebuvo pranešta apie šį posėdį, todėl tokiu būdu teismas pažeidė jo teisę į gynybą, viešumo bei rungimosi principus. Su tokiais skundo argumentais sutikti negalima, todėl jie atmetamai kaip nepagrįsti. Lietuvos Respublikos BPK 362 str. 3 d. nustato su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų, tarp jų ir kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai (Lietuvos Respublikos BPK 361 str. 2 d.), išsprendimo tvarką, t. y. nustato, kad į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Taigi skundžiamu atveju apygardos teismas pataisos namų administracijos teikimą išnagrinėjo nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Posėdžio metu buvo sprendžiami su bausmių, paskirtų keliais nuosprendžiais, bendrinimu, taip pat kardomojo kalinimo įskaitymu į bausmės atlikimo laiką susiję klausimai, t. y. šiuo atveju, priešingai nei teigia nuteistasis, jo dalyvavimas nėra būtinas. Nepagrįstai teigiama apie teisės į gynybą, taip pat viešumo bei rungimosi principų pažeidimą, kadangi apygardos teismas posėdyje nesvarstė nuteistojo kaltės klausimų, nevertino įrodymų, o tik išsprendė su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, kur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 362 str. 3 d., nuteistojo dalyvavimas nėra būtinas. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 1P-19/06 teismas informavo pataisos namų administraciją apie įvyksiantį posėdį (b. l. 38), nors teikimą padavusios administracijos atstovo dalyvavimas taip pat nėra būtinas.

Tačiau nuteistasis R. L. teisingai atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas, bendrindamas bausmes pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžius, nurodo prieštaringą teiginį – bausmės bendrinamos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka, jas iš dalies sudedant, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Akivaizdu, kad teismas šioje vietoje padarė klaidą ir neteisingai nurodė, kad taikant dalinį bausmių sudėjimą griežtesnė bausmė apima švelnesnę. Teismas vadovavosi teisingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d.), be to, nutarties rezoliucinėje dalyje bausmių bendrinimo tvarka nurodyta teisingai. Iš nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas, nuteistajam R. L. bendrindamas bausmes pagal du nuosprendžius, teisingai pritaikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridėdamas švelnesnę, ir nutarties motyvacinėje dalyje padaryta klaida negali būti laikoma pakankamu pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti.

Skunde nuteistasis R. L. pažymi, jog nutartyje nenurodyti motyvai, kokiais bausmės tikslais bei motyvais vadovautasi subendrinant bausmes ir mano, kad galutinė subendrinta bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos 54 str. nuostatoms, tačiau nenurodo konkrečių argumentų tokiai savo pozicijai pagrįsti. Iš skundžiamos nutarties matyti, bendrindamas bausmes teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., taip pat atsižvelgė į ankstesniuose nuosprendžiuose išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir galutinę subendrintą bausmę R. L. paskyrė laisvės atėmimą 15 metų. Tad nors šioje nutartyje nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgė bendrindamas bausmes, tačiau konstatuota, kad vadovaujamasi tais pačiais motyvais, kuriais bausmės R. L. paskirtos ankstesniais nuosprendžiais. Vadinasi, apygardos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bendrininkavimo formą ir rūšį, jo paties asmenybę ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėjo švelnesnę bausmę, paskirtą Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 15 metų. Kolegijos manymu, ši bausmė yra teisinga ir ne per griežta.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi R. L. į bausmės atlikimo laiką įskaitė suėmime pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendį nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2005 m. kovo 30 d. išbūtą laiką. Tačiau pagal tą patį nuosprendį suėmime nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki 2004 m. birželio 10 d. išbūtas laikas įskaitytas nebuvo, į ką nuteistasis skunde pagrįstai atkreipia dėmesį. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. nuostatomis, nuteistajam R. L. į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas suėmime ne tik nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2005 m. kovo 30 d. išbūtas laikas, bet ir nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki 2004 m. birželio 10 d. Be to, apygardos teismas į bausmės atlikimo laiką neįskaitė ir suėmime pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendį išbūto laiko nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. balandžio 29 d. bei nuo 2005 m. birželio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartį pakeisti ir nuteistajam R. L. į bausmės atlikimo laiką įskaityti suėmime pagal Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 10 d. nuosprendį išbūtą laiką nuo 2003 m. gruodžio 10 d. iki 2004 m. birželio 10 d., taip pat įskaityti suėmime pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendį išbūtą laiką nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. balandžio 29 d. bei nuo 2005 m. birželio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nutartis neskundžiama.