- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- AN2-86-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02277-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. Š. (toliau – E. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo E. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės N. G. 2020 m. spalio 22 d. surašytu nutarimu E. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. liepos 26 d., 20 val. 13 min., Raseinių r. sav., Gabšių k., vairuodamas transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą automobilį ten, kur lenkti draudžiama, tai yra sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės ir kairės bei baigdamas lenkti neparodė posūkio signalo. Tokiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1., 82.2. punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. skundžiama nutartimi konstatavo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje. E. Š. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos teismas atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – E. Š. prisipažinimą ir gailėjimąsi ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, E. Š. charakterizuojančią medžiagą ir sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalias baudas ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde E. Š. prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – už padarytą administracinį nusižengimą neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti paskirtos poveikio priemonės terminą.
3.1. Apelianto teigimu, apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, priimta nesigilinant į jokias skunde nurodytas aplinkybes, vertinant pašalinius bylos duomenis, dalies iš jų visai nevertinant, todėl nutartis yra neteisinga, priimta pažeidžiant tiek materialinės teisės normas, tiek procesinės teisės normas.
3.2. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvažiuoti ir grįžti iš darbo, nuvažiuoti į mokymo įstaigą bei pasirūpinti garbaus amžiaus močiute, nelaikytinos ypatingomis ir tai nėra išimtinis atvejis, kuomet asmeniui reikėtų pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Be to, apylinkės teismas nevertino, jog darbinėms funkcijoms atlikti E. Š. tenka keliauti po visą Lietuvą, todėl praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti darbinių funkcijų, ką patvirtina administracinės bylos medžiaga.
3.3. Pasak apelianto, jis tokiu nutarimu yra baudžiamas antrą kartą už pažeidimus, už kuriuos atsakomybė jau buvo taikoma. E. Š. manymu, teismas vertino aplinkybes, kurios visiškai nėra susijusios su jo padarytu pažeidimu ar prašymu teismui, o draudimą vairuoti transporto priemones jam taikė iš esmės už tai, jog praeityje yra padaręs KET pažeidimų, nors nutarties priėmimo metu apeliantas nėra baustas administracine tvarka, ir visos teismo paminėtos nuobaudos nuo 2017 metų yra nebegaliojančios.
3.4. Apeliaciniame skunde E. Š. nurodo, kad sprendžiant dėl atsakomybės taikymo svarbu ir tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, darbe vertinamas teigiamai, jo darbas neatsiejamas nuo transporto priemonių vairavimo, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis negalėtų atlikti darbinių funkcijų ir netektų darbo. Netekus darbo, jis negalėtų išlaikyti savęs ir savo šeimos, vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų, pasirūpinti sergančia močiute. Taip pat skundą padavęs asmuo nurodo, kad yra (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto 2 kurso magistrantūros studentas, studijuojantis nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamoje vietoje. Skunde papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, jog darbinėms funkcijoms atlikti E. Š. tenka keliauti po visą Lietuvą, todėl praradęs teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas negalės atlikti darbinių funkcijų. Su skundu E. Š. papildomai pateikė darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 30 d. pažymą ir kelionės lapus, iš kurių matyti, jog darbo reikalais apeliantas vyksta į Pakruojį, Vabalninką, Tauragę. Pasak apelianto, netekus teisės vairuoti transporto priemonės ir naudojantis viešuoju transportu kelionė į šiuos miestus užtruktų labai ilgai. Toliau skunde nurodoma, kad siaučiant pasaulinei pandemijai ir šalyje paskelbus karantiną darbo netekimas iš esmės reikštų ypatingai skaudžias pasekmes apeliantui kaip asmeniui ir kaip jaunam darbuotojui, kadangi susirasti naują darbą pagal specialybę iš esmės šiuo metu galimybių nėra.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio ir į tai, jog E. Š. pripažino, kad pažeidė KET taisykles, susijusias su transporto priemonių lenkimu, dėl savo elgesio gailėjosi, padėjo pažeidimus išsiaiškinti, kas yra lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apelianto manymu, teismas duomenis apie E. Š. baustumą nuo 2017 metų laikė svarbiausiais bylos duomenimis, tokiu būdu šiems duomenims suteikė svarbiausią prasmę, jais vadovaudamasis darė nepagrįstas išvadas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Todėl apelianto teigimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskirta nuobauda individualizuota netinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į E. Š. apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu E. Š. nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau vertinamu atveju ginčo dėl padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo, E. Š. kaltės padarius pažeidimus, kaip ir už šiuos nusižengimus paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nėra. Skunde keliamas tik pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinant.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
8. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, skundo motyvus, daro išvadą, kad taikyti E. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Tokią išvadą skundžiamame nutarime padarė ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad E. Š. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo įvertintos visos tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su E. Š. asmenybe susijusios aplinkybės, atsižvelgta į teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, kaip tai numatyta ANK 32 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje, o administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nustatytas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pripažinti, kad paminėtos aplinkybės buvo įvertintos neteisingai ir dėl to E. Š., skundžiamu nutarimu paskiriant jam 3 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai, apygardos teismas neturi pagrindo.
9. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimu E. Š. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – paskirta 3 mėnesių laikotarpiui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs E. Š. skundą ir ištyręs bylos medžiagą, konstatavo, kad E. Š. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, atsižvelgiant į ANK 22 straipsnio nuostatas, padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Teismo vertinimu, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti E. Š. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatytas jos minimalus terminas (3 mėnesiai), nėra pagrindo, nes E. Š. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę.
10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą, studijuojant, išlaikant save ir šeimą bei rūpinantis močiute, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjui paskiriant tiek minimalią nuobaudą, tiek minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas nurodo, jog vyksta į komandiruotes kituose miestuose ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones neturėtų galimybės atlikti darbinių funkcijų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta apeliantui galimybės apskritai dirbti, tuo labiau, kad E. Š. pateiktoje 2020 m. spalio 5 d. darbdavio pažymoje (b. l. 13) nenurodyta, kad E. Š. bus atleistas iš pareigų, o ir iš pateiktų apelianto duomenų – viešojo transporto tvarkaraščių (b. l. 53), matyti, kad yra galimybė pasiekti darbdavio nurodomus objektus (b. l. 51) viešuoju transportu. Todėl nėra pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę.
11. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantui bus apsunkintos galimybės atlikti darbines pareigas, sunkiau ir nepatogiau vykdyti pareigas šeimai ir kt., tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Kaip visiškai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, šiuo atveju E. Š., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kad galėtų užtikrinti savo atliekamų darbo funkcijų vykdymą, pasirūpinti savo šeimos nariu, šia teise naudojosi neatsakingai, lenkė kitą automobilį neleistinoje vietoje, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog E. Š. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, nuvykti į mokymo įstaigą ir rūpintis močiute, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.
12. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas už įvairius administracinius nusižengimus baustas 5 kartus už įvairius KET pažeidimus (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 27–31). Šios aplinkybės apie E. Š. padarytus KET pažeidimus, nors paskirtos nuobaudos ir nebegalioja, tačiau sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės apie E. Š. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą.
13. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs E. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės nepanaikinęs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.