- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-101-883/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-717-322/2016 pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras Šiaulių filialas, Valstybė įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius, R. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis (pareiškėjas) įgijo nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į pastatą-karvidę (duomenys neskelbtini), negyvenamuosius pastatus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo valdoma karvidė (anksčiau buvo kiaulidė) buvo pastatyta (duomenys neskelbtini) tuometinio (duomenys neskelbtini) kolūkio kaip kiaulidės fermų kompleksas, susidedantis iš 4 tarpusavyje susietų fermų. Karvidę jis valdo virš 10 metų, taip pat nori atstatyti buvusias kiaulidės fermas ant likusių trijų kiaulidžių pamatų, kurie aiškiai matomi ir pagal išlikusios vienos iš buvusių keturių kiaulidės fermų įmanoma atkurti reikalingus kadastrinius duomenis. 1995 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) visuotinis susirinkimas nutarė (duomenys neskelbtini) kiaulidę perduoti už pajus 45 pajininkams, kurie valdė gautus pastatus nepasidalinę konkrečiomis fermų patalpomis. Pajininkai susitarė metrais išsimatuoti priklausančias fermų dalis ir taip pasidalinti turtą: vieni sienas išardė, kaip statybines medžiagas, kiti naudojo pastatų dalį gyvuliams laikyti. Pareiškėjas 2005 metais paprašė pajininkų jiems priklausančias pajų dalis perleisti jo nuosavybėn. Pajininkai tam neprieštaravo, todėl pareiškėjas jiems sumokėjo už išlikusią fermą, kitų fermų pamatus ir pradėjo kaip savininkas šį turtą valdyti. Nei vienas iš pajininkų nuo 1995 metų nėra pareiškęs jam kokių nors turtinių pretenzijų į jų perleistą turtą. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio teigia, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodė, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, atliekantis kadastro ir registro duomenų išviešinimo funkciją, suinteresuotumo bylos baigtimi neturi.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, nurodė, kad pareiškime nurodyti pastatai yra nesuformuotame laisvame valstybinės žemės sklype. Taip pat atkreipė dėmesį, kad kiaulidė (duomenys neskelbtini), kiaulidė (duomenys neskelbtini) ir kiaulidė (duomenys neskelbtini)pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas neatitinka statinio sąvokos, todėl tokiems statiniams, t. y. jų liekanoms, neturinčioms aiškios funkcinės paskirties eksploatuoti, negali būti formuojamas ir žemės sklypas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. pareiškimą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, konstatavo, kad pareiškėjas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateikė prieštaringus parodymus apie pastatų įsigijimo aplinkybes, nurodė, kad pinigų pajininkams nemokėjo, vėliau kito posėdžio metu jau teigė mokėjęs nežymias, nereikšmingas sumas. Pažymėjo, kad byloje esantis raštas patvirtina, kad tik 15 pajininkų nurodė, jog savo gautą dalį už pajų yra nugriovę ir neprieštarauja, likę pamatų griuvėsiai būtų skirti R. ir A. Z., nurodė ateityje jokių pretenzijų nereikšiantys. Atsižvelgęs į tai, kad teismui nėra pateikta pareiškėjo ir kitų 30 pajininkų tarpusavyje pasirašytų pajų perleidimo sandorius patvirtinančių rašytinių įrodymų, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo įgyjamąja senatimi vienos iš būtinų sąlygų – teisėto daikto valdymo (Lietuvos Respublikos CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teismas, pripažinęs nesant pareiškėjo teisėto daikto valdymo, dėl kitų įstatyme numatytų sąlygų buvimo ar nebuvo, nepasisakė ir sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pastatą-karvidę ir tris kiaulides, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Pareiškėjas A. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1 Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys visas sąlygas, suteikiančias teisę pareiškėjui įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį. Nekilnojamasis turtas pajininkams buvo perduotas be atliktos pastatų techninės apskaitos bylų, pagal tuometinių likvidacinių komisijų priėmimo- perdavimo aktus. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjo valdomas turtas nuo pat jo pastatymo visą laiką turėjo savininkus ir nuosavybės teisės be pertraukos buvo perduodamo kitiems savininkams. Teismo apklausti liudytojai dėl garbaus amžiaus ir didelio laiko tarpo negalėjo tiksliai prisiminti, kas turto perdavimo jiems metu privalėjo būti inventorizuota ir įregistruota techninės apskaitos bylose. Nei vienas buvęs pajininkas neįteikė teismui pareiškimo apie nepagrįstą jo turto dalies paėmimą. 45 pajininkai tarpusavyje dalį turto išsidalino įvairiomis formomis: pasiimdami įrangą, nusigriaudami dalį pastatų, išsaugodami savo turto dalį, perleisdami pareiškėjui. Viskas buvo atlikta konkliudentiniais veiksmais. Tarp 45 pajininkų nebuvo kilęs ginčas ir iki šiol pareiškėjui nėra pareikšto pretenzijos dėl jo valdomo turto.
6.2.Teismas suvaržė pareiškėjo teisę būti atstovaujamam advokatės, kadangi pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, teismas liepė paaiškinimus duoti pirmam.
6.3 Teismas netaikė teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kitose analogiškose bylose.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, savo sprendime nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus; teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė teisėto daikto valdymo, nes nepateikė jokių įrodymų, dėl to, kad visiems 45 pajininkams sumokėjo už jiems pagal pajaus dalis priklausiusį turtą; byloje esantys dokumentai neįrodo, kad karvidė ir kiaulidės nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nepateikti įrodymai, kad karvidė ir kiaulidės pastatytos teisėtai ir gali būti nuosavybės teisės objektais.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodė, kad byloje nebuvo įrodyta, kad statiniai nėra pastatyti už valstybės lėšas ir nepriklauso Lietuvos Respublikai, o pareiškėjas neįrodė, kad atsiskaitė su pajininkais.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, nurodė, kad teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad visų pareiškėjo pareiškime nurodytų pastatų teisėto valdymo sąlyga pagal 4.68 straipsnį neįrodyta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į gyvenamąją patalpą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl žodinio nagrinėjimo
Apeliantas skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savo prašymo nemotyvuoja, nenurodo, kokias aplinkybes būtų galima išsamiau išsiaiškinti skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Apeliantui savo procesiniame dokumente nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenustačius ir apeliacinės instancijos teismui, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrovės narių susirinkime, įvykusiame (duomenys neskelbtini) buvo svarstyta dėl kiaulidės su inventoriumi perdavimo pajininkams už pajus pagal aktą Nr. 16 ir nutarta kiaulidę su inventoriumi perduoti už pajus 45 pajininkams. 15 pajininkų rašte (be datos) nurodė, jog savo gautą dalį už pajų kiaulides yra nugriovę ir pasirašė neprieštaraujantys, kad likę pamatų griuvėsiai būtų skirti R. ir A. Z., nurodė ateityje jokių pretenzijų nereikšiantys. Pastatai (duomenys neskelbtini), kiaulidė (duomenys neskelbtini) kiaulidė (duomenys neskelbtini) ir kiaulidė (duomenys neskelbtini). esantys (duomenys neskelbtini) nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jiems 2015 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai. Norėdamas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas su atitinkamu prašymu kreipėsi į VĮ „Registrų centras. VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui A. Z. įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisės atsiradimą į negyvenamuosius pastatus, be to, kadastro duomenų byloje užfiksuotos liekanos (pamatai) nėra Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką atitinkantys statiniai, kurie gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektais.
Apeliantas A. Z. apeliaciniame skunde nurodo du pagrindinius argumentus, dėl ko mano, kad skundžiamasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y., kad teismas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus apie tai, kad pareiškėjas aptariamus pastatus valdo teisėtai, ir kad teismo posėdžio metu buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė motyvus bei išdėstė argumentus, kodėl pareiškimas dėl turto įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo nėra tenkinamas. Teismo sprendime vadovautasi CK 4.68 ir CK 4.23 straipsniais, jame nurodytos byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės apie ginčo pastatų statusą, apie jų neįregistravimą nekilnojamojo turto registre, apie jų valdymą, perleidimą bendrovės pajininkams, apie VĮ „Registrų centras“ atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindus. Būtent šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nepakanka duomenų pripažinti, jog nekilnojamieji daiktai A. Z. valdomi teisėtai. Dėl pirmojo apeliacinio skundo argumento pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs dėl Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių vieną iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamąją senatį – aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011, apibendrindama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, nurodė tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ketvirtosios sąlygos- visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai –buvimo.
Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad aptariami pastatai (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) nebuvo įrašyti į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės jokiam asmeniui neįregistruotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjo nurodomi pastatai priklausė buvusiai ŽŪB (duomenys neskelbtini). Tokią išvadą pagrindžia apelianto pateikti duomenys – ŽŪB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)visuotinio susirinkimo protokolo kopija, kurioje užfiksuota, kad buvo nutarta 45 pajininkams už pajus perduoti (duomenys neskelbtini)kiaulidę su inventoriumi pagal aktą Nr. 16. Taigi ginčo dėl to, kad buvusios ŽŪB (duomenys neskelbtini) pastatai likvidacinės komisijos buvo perduoti pajininkams, nekyla. Pareiškėjas pateikė raštą, patvirtinantį, kad 15 pajininkų už pajus gautą savo dalį kiaulidžių yra nugriovę ir pasirašė neprieštaraujantys, kad likę pamatų griuvėsiai būtų skirti R. ir A. Z., nurodė ateityje jokių pretenzijų nereikšiantys. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nebeįmanoma surasti buvusių visų pajininkų, akcentuoja, kad nuo 1995 metų iki šiol niekas iš buvusių pajininkų nekelia ginčo dėl savo pajaus dalies. Nepaisant to bei kitų pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie ne mažiau kaip 10 metų trukusį nepertraukiamą, atvirą ir teisėtą statinio valdymą, tokių duomenų nepakanka išvadai, jog pareiškėjas aptariamus pastatus įgijo įgyjamosios nuosavybės teise, nes apeliantas nepateikė įrodymų, kad su pajininkais buvo sudaręs pajų perleidimo sandorius paprasta rašytine forma (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas (Valstybės žinios, 1991 m., Nr. 13-328)).
Pažymėtina, kad daliai pajininkų jiems priklausančias pastatų dalis išardžius kaip statybines medžiagas, pareiškėjo nurodomos kiaulidės (duomenys neskelbtini) iš esmės buvo išardytos, išlikę tik akmenbetonio pamatai. Taigi nėra pagrindo svarstyti, ar šie pastatai gali būti įgyti įgyjamosios senaties tvarka, kadangi, pajininkams juos išardžius kaip statybines medžiagas, nebeliko ir pačių pastatų, taigi ir objektų, kuriems būtų galima taikyti įgyjamosios senaties kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog pareiškėjas pastatą-karvidę ir tris kiaulides, esančius (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad posėdžio metu buvo pažeistos jo teisės, nes teismas prieš duodant paaiškinimus liepė prisistatyti ir, nors pareiškėjas buvo atstovaujamas advokatės, teismui paaiškinimus turėjo duoti asmeniškai.
Teismas pažymi, kad ypatingosios teisenos, kurios tikslas – patikrinti ir apsaugoti neginčijamas privataus asmens teises, kartu garantuojant ir viešojo intereso apsaugą, bylose teismui tenka aktyvus vaidmuo. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismas konkrečiu atveju ex officio (savo iniciatyva, nesant atitinkamo šalių prašymo) privalo imtis priemonių materialiajai tiesai nustatyti, t. y. patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas. Galimos situacijos, kai byla, ją nagrinėjančio teismo manymu, visapusiškai ir objektyviai negalės būti išnagrinėta neišklausius paties bylą pradėjusio asmens – pareiškėjo paaiškinimų, kurie padėtų aiškiau suprasti reikalavimų apimtį, aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu išklausė pareiškėjo paaiškinimų ir uždavė jam klausimus, atsakymai į kuriuos patikslino pareiškime nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas šios bylos nagrinėjimo metu turėjo advokatą, t. y. naudojosi ir kvalifikuota teisine pagalba. Kadangi teismo posėdžio garso įrašas laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis (CPK 168 str. 1 d.), siekiant užtikrinti garso įrašo tinkamumą, visi proceso dalyviai turi prisistatyti, nepertraukinėti vienas kito, kalbėti pakankamai garsiai ir aiškiai. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo taisyklių.Apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje nenustatytos visos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos, kad būtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.