Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-300/2009

NUOSPRENDIS

2009 m. kovo 30 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Aušros Jovaišienės ir nuteistojo L. Ž. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl V. T. seksualinio prievartavimo pirmą kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl V. T. seksualinio prievartavimo antrą kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl V. T. seksualinio prievartavimo trečią kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl V. T. seksualinio prievartavimo ketvirtą kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl V. T. seksualinio prievartavimo penktą kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl A. P. seksualinio prievartavimo pirmą kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl A. P. seksualinio prievartavimo antrą kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. (dėl A. P. seksualinio prievartavimo trečią kartą) laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės dėl seksualinio prievartavimo subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, t. y. straipsnių sankcijoje numatytą minimalią bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų. Ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str., 4 d., 9 d. subendrinta su 2008 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Galutinė bausmė paskirta maksimali bausmė - laisvės atėmimas 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. T. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimo;

A. P. 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimo;

N. K. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam N. K. iš L. Ž. valstybės naudai priteisti atstovavimo išlaidas, susijusios su atstovo – advokato Ričardo Ralio atstovavimo išlaidų apmokėjimu, kurios sudarė 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų).

Priteista už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam A. P. iš L. Ž. valstybės naudai priteisti atstovavimo išlaidos, susijusios su atstovo – advokato Ričardo Ralio atstovavimo išlaidų apmokėjimu, kurios sudarė 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų).

Priteista už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam V. T. iš L. Ž. valstybės naudai priteistinos atstovavimo išlaidos, susijusios su atstovo – advokato Zenono Klapatausko atstovavimo išlaidų apmokėjimu, kurios sudarė 453 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt tris litus).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo V. T. valią, pasinaudodamas V. T. bejėgiška būkle dėl psichinės ligos - vidutinio protinio atsilikimo ir apsvaigimo nuo alkoholio, tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu V. T. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo V. T. valią, pasinaudodamas V. T. bejėgiška būkle dėl psichinės ligos - vidutinio protinio atsilikimo ir apsvaigimo nuo alkoholio, antrą kartą tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu V. T. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo V. T. valią, pasinaudodamas V. T. bejėgiška būkle dėl psichinės ligos - vidutinio protinio atsilikimo ir apsvaigimo nuo alkoholio, trečią kartą tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu V. T. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo V. T. valią, pasinaudodamas V. T. bejėgiška būkle dėl psichinės ligos - vidutinio protinio atsilikimo ir apsvaigimo nuo alkoholio, ketvirtą kartą tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu V. T. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo V. T. valią, pasinaudodamas V. T. bejėgiška būkle dėl psichinės ligos - vidutinio protinio atsilikimo ir apsvaigimo nuo alkoholio, penktą kartą tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu V. T. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. valią, pasinaudodamas bejėgiška nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. būkle dėl psichinės ligos - lengvo protinio atsilikimo su elgesio ir emocijų sutrikimu, ir apsvaigimo nuo alkoholio bei psichologine nukentėjusiojo A. P. priklausomybe nuo jo, tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu A. P. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. valią, pasinaudodamas bejėgiška nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. būkle dėl psichinės ligos - lengvo protinio atsilikimo su elgesio ir emocijų sutrikimu, apsvaigimo nuo alkoholio bei psichologine nukentėjusiojo A. P. priklausomybe nuo jo, antrą kartą tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu A. P. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. valią, pasinaudodamas bejėgiška nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. būkle dėl psichinės ligos - lengvo protinio atsilikimo su elgesio ir emocijų sutrikimu, apsvaigimo nuo alkoholio bei psichologine nukentėjusiojo A. P. priklausomybe nuo jo, trečią kartą tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu A. P. analiniu būdu;

be to, jis, 2007 m. birželio 2 d., tiksliai nenustatytą valandą, savo bute, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. valią, pasinaudodamas bejėgiška nepilnamečio nukentėjusiojo A. P. būkle dėl psichinės ligos - lengvo protinio atsilikimo su elgesio ir emocijų sutrikimu, apsvaigimo nuo alkoholio bei psichologine nukentėjusiojo A. P. priklausomybe nuo jo, ketvirtą kartą tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu A. P. analiniu būdu;

be to, jis 2007 m. pavasarį, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prieš nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. valią, pasinaudodamas bejėgiška nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio, tenkino savo lytinę aistrą, lytiškai santykiaudamas su nepilnamečiu N. K. analiniu būdu;

be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2008-06-12, apie 14 val., (duomenys neskelbtini) teisme, adresu (duomenys neskelbtini), po nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, perskaitęs teismo posėdžio protokolą, kuriame buvo surašyti nukentėjusiojo N. K. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui baudžiamojoje byloje dėl seksualinio nepilnamečių prievartavimo ir pasirašęs protokolą, išvedamas konvojaus darbuotojų iš ikiteisminio tyrimo teisėjo kabineto, nepilnamečiui nukentėjusiajam N. K. grasinančiu balso tonu pasakė: „Nu N., susitiksim kalėjime“, tokiu būdu grasindamas psichologiškai siekė paveikti nepilnametį nukentėjusįjį N. K., kad šis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų melagingus parodymus.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros skundą atmesti, prokurorė pašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Aušros Jovaišienės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo L. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 150 str. 3 d. padarymo (dėl V. T., A. P. ir N. K. seksualinio prievartavimo).

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo L. Ž. nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. Ž. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiųjų V. T., D. K., N. K., A. P., liudytojų V. S., D. Ž., A. P., A. L., P. S., A. S., G. M., S. V., J. K. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad L. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.

Nuteistasis L. Ž. apeliaciniu skundu prašydamas sušvelninti bausmę, iškraipo faktines bylos aplinkybes, kas rodo dalinį kaltės neigimą, tačiau šiuos apelianto teiginius apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais, juos atmeta ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai pagrindžia nuteistojo kaltę. Nuteistojo L. Ž. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis savaip vertina faktines bylos aplinkybes, taip neigdamas kaltę, paneigia nukentėjusiųjų V. T. (1 t. b. l. 36-39, 59-61), A. P. (1 t. b. l. 91-94), N. K. (2 t. b. l. 46-50) parodymai.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas neatsižvelgė į A. P. parodymų keitimą ir nepagrįstai kaip teisingus A. P. parodymus vertino jo pirminius parodymus, atmestinas. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai atmetė nukentėjusiojo A. P. parodymus, duotus teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t. b. l. 108-109), paneigiančius jo seksualinį prievartavimą, kadangi jie prieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, t. y. A. P. parodymams duotiems Šiaulių rajono apylinkės teisme (1 t. b. l. 91-94), ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t. b. l. 100-101), liudytojų A. P. (4 t. b. l. 5), S. V. (4 t. b. l. 10) parodymams, kuriuose jos patvirtino, kad izoliatoriuje L. Ž. darė A. P. poveikį liepdamas tylėti ir neduoti parodymų, dėl ko apylinkės teismas visiškai pagrįstai vertino A. P. pirminius parodymus, kadangi jie siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis ir sudaro išsamų nusikalstamos veikos vaizdą.

Kitas nuteistojo L. Ž. skunde nurodytas argumentas, jog ekspertai ant V. T. kūno nerado jokių sužalojimų, taigi teigia, kad jei V. T. būtų buvęs prievartautas, tai ant jo kūno būtų likę sužalojimai, nepagrįstas. Sužalojimų ant V. T. kūno nebuvimas nepaneigia to fakto, kad V. T. buvo seksualiai prievartautas, be to, tai, jog V. T. buvo seksualiai prievartautas patvirtina paties nukentėjusiojo V. T. išsamūs parodymai, kuriuose jis nurodė, kad L. Ž. seksualiai prievartavo jį penkis kartus, kad jis bandė priešintis, tačiau dėl apsvaigimo alumi negalėjo to aktyviai padaryti (1 t. b. l. 59-61, 183-191), taip pat D. K. parodymai duoti Šiaulių apylinkės teisme, kuriose jis nurodė matęs kaip buvo seksualiai prievartaujamas V. T. (1 t. b. l. 36-39).

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad V. T. psichinė būklė jam kelia abejonių, kadangi, pasak apelianto, jis anksčiau jau buvo pripažintas nepakaltinamu, atmestinas. Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad V. T. galėjo ir gali pateikti parodymus faktų lygyje (2 t. b. l. 8-9), dėl ko teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti V. T. parodymais, be to, V. T. parodymai siejasi su kitomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kurių išdavoje matyti išsamios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog V. T., 2007-06-02 išgirdęs, kad A. P. kalba telefonu su juo, pats prašėsi pas jį ateiti, nors teigė, kad jo bijo, kas pasak nuteistojo, kelia abejonių N. T. parodymų nuoširdumu, atmestinas. Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte taipogi konstatuota, kad V. T. nesuprato su juo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio dėl ko galėjo prašytis ateiti pas L. Ž., tačiau tai neduoda pagrindo abejoti jo parodymų tikrumu.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas, vertindamas N. K. parodymus, neatsižvelgė į jo charakteristiką, t. y., jog N. K. turi tokias charakterio savybes kaip melavimas, ką nuteistojo nuomone, patvirtina psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvada, kurioje teigiama, jog N. K. parodymais galima tikėti ir galima netikėti, atmestinas. Nukentėjusiojo N. K. parodymai siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo netikėti N. K. parodymais. Be to, Šiaulių teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizės akte taipogi konstatuota, kad N. K. gali pateikti objektyvius parodymus (2 t. b. l. 65-67).

Nuteistojo teiginys, jog visi nukentėjusieji kaip ir liudininkai pas jį ateidavo savo noru, net nekviečiami ir bet kada galėdavo išeiti, nepagrįstas. Apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją N. K. parodė, kad vakarais durų raktą L. Ž. įsidėdavo į kelnių kišenę, durys būdavo užrakintos (2 t. b. l. 46-50), tas pačias aplinkybes nurodė ir V. T., ir parodė, kad L. Ž. užrakindavo duris ir išimdavo raktą (1 t. b. l. 183-185). Taigi minėti nukentėjusiųjų parodymai paneigia nuteistojo versiją, kad nukentėjusieji iš jo bet kada galėdavo išeiti, nors ši aplinkybė neturi tiesioginės įtakos nusikaltimų padarymui ir veikų kvalifikavimui, nes byloje nėra duomenų, kad prievartaujami nukentėjusieji tuo metu būtų norėję išeiti.

Nuteistojo L. Ž. skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu, nes, pasak apelianto, nusikaltimus už kuriuo jis nuteistas, galima traktuoti kaip tęstinę veiką, nepagrįstas. Remiantis LR BK 27 str. 1 d., kuriame nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. Ž. Šilalės rajono apylinkės teismo 2002-02-04 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 122 str. laisvės atėmimu 5 metams, Šilalės rajono apylinkės teismo 2003-11-11 nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 150 str. 3 d., remiantis Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2003-10-17 paleistas lygtinai 1 metams 10 mėnesių 25 dienoms. Taigi remiantis LR BK 97 str. 3 d. 3 p. „b“ p. p., turinčiais teistumą laikomi asmenys, kurie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Remiantis LR BK 11 str. 5 d., sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. LR BK 150 str. 3 d. numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą numatyta bausmė iki 10 metų laisvės atėmimo, iš ko išplaukia, kad šių nusikalstamų veikų padarymo metu (t. y. 2007 m. pavasarį) teistumas L. Ž. išnykęs nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino L. Ž. recidyvistu.

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl L. Ž. kaltės. Šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo L. Ž. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad L. Ž. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 233 str. 1 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, po nukentėjusiojo N. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, L. Ž. pasakė nukentėjusiajam N. K. – „Nu N. susitiksim kalėjime“.

Vien pasakyta frazės neduoda pagrindą L. Ž. pripažinti kaltu pagal jam inkriminuojamą BK 233 str. 1 d., siekiant paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus.

Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra formali. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkretų baudžiamųjų procesinių santykių subjektą, aptariamu atveju nukentėjusįjį, duoti melagingus parodymus.

Nors L. Ž. pasakytą frazę nukentėjusiajam N. K. – „Nu N. susitiksim kalėjime“, patvirtino liudytojai V. S., D. Ž. ir pats L. Ž., tačiau liudytojai suprato kitaip šių žodžių prasmę, negu pats L. Ž.. Liudytojai L. Ž. pasakytą frazę suprato kaip grasinimą su N. K. susidoroti ateityje kalėjime dėl duotų parodymų, o L. Ž. taip sakydamas turėjęs mintyje galimą N. K. patekimą ateityje į kalėjimą, kadangi pastarasis pastoviai daro nusikaltimus. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad L. Ž. pasakyta frazė nėra pakankamai informatyvi, o ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta tik prielaida, kad L. Ž. pasakytais žodžiais siekė paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas samprotavimais ar prielaidomis, o kitų įrodymų byloje nėra.

Taigi, byloje nesant duomenų, kad L. Ž. pasakyta fraze siekė paveikti nukentėjusįjį, t. y., jog padarė veiką, turinčią BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, jis išteisintas pagrįstai.

Prokurorės skunde nurodytas teiginys, jog pirmosios instancijos teismas išteisindamas L. Ž. pagal LR BK 233 str. 1 d. nepaneigė byloje surinktų L. Ž. kaltinančių įrodymų ir rėmėsi vien L. Ž. parodymais, atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, iš nuosprendžio aprašomosios dalies, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik L. Ž. parodymus, bet ir liudytojų V. S. ir D. Ž. parodymus. Taipogi pažymėtina, kad liudytojų V. S. ir D. Ž., L. Ž. pasakytos frazės supratimas, yra jų vidinis vertinimas, tačiau ir toks liudytojų supratimas negali būti pagrindas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 233 str., nes šie liudytojai kaltinamojo pasakytiems žodžiams suteikė visiškai kitą prasmę.

Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar prašo sumažinti iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau skundas atmestinas. Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusiesiems nebuvo padaryta psichologinė trauma, o tuo labiau fizinė, dėl ko prašo sumažinti priteistos neturtinės dydį, atmestinas kaip nepagrįstas. Nukentėjusiesiems buvo padaryti dvasinio pobūdžio pakenkimai, t. y. nukentėjusieji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinį sukrėtimą, kadangi nusikaltimas padarytas nukentėjusiųjų brandos laikotarpiu ir jo pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiką. Šioje dalyje apeliacinio skundo argumentus atmetus, nelieka pagrindo ir mažinti priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kita vertus, priteisdamas iš L. Ž. V. T. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimo, A. P. 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimo, N. K. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas CK 6.250 str. reikalavimų nepažeidė, kadangi L. Ž. nusikalstamos veikos vertė jaustis nepilnamečius nesaugiai, būti pažeminimo būsenoje, dėl ko kyla pavojus jų asmenybės vystimuisi. Be to, L. Ž. nusikalstamas veikas padarė tyčia, pasinaudodamas bejėgiška nepilnamečių būsena, todėl šios pirmosios instancijos teismo priteistos sumos, įvertinus visas CK 6.250 str. išvardintas aplinkybes, nėra per didelės ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dar labiau mažinti priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius pagrindo nėra.

Dėl bausmės.

Apylinkės teismas, paskirdamas bausmes už įvykdytas nusikalstamas veikas, nepažeidė bausmių skyrimo pagrindų, tačiau subendrindamas bausmes paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl nuosprendis keistinas ir nuteistajam subendrinus paskirtas bausmes skirtina mažesnė bausmė. Iš teismų praktikos matyti, kad už analogiškas veikas baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2007; Nr. 2K-234/2007; Nr. 2K-65/2008 buvo paskirtos švelnesnės bausmės. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskyrus bausmes už atskiras veikas, subendrinant bausmes nuteistajam L. Ž. buvo paskirta bausmė, savo griežtumu išsiskirianti iš teismų praktikoje skiriamų bausmių nurodytose bylose. Taigi, nuteistojo skundas šioje dalyje tenkintinas, nuosprendis keistinas dėl paskirtos aiškiai per griežtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 1p.; 326 str. 2 d. 2 p.; 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Šiaulių miesto prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str., 4 d., 9 d. iš dalies pridėti 2008 m. balandžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 16 metų (šešiolikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.