Utenos apylinkės teismo nuosprendis

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs 1976 m. birželio 30 d. Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001 m. liepos 3 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams su 100 Lt vertės jam priklausančio turto konfiskavimu, bausmę atlikęs;

2) 2003 m. vasario 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6; bausmę atlikęs;

3) 2007 m. sausio 10 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, paleistas iš pataisos namų 2007 m. lapkričio 8 d. atlikus bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. P. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, jis 2011 m. sausio 31 d., apie 00 val. 30 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Tverečiaus seniūnijoje, Tverečiaus kaime, būdamas savo motinai A. P. priklausančiame name, kilusio konflikto su pastarąja metu, smogdamas du kartus dešinės rankos kumščiu A. P. į galvą ir tampydamas ją už plaukų, sukėlė A. P. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad gyvena Tverečiaus kaime dviese su motina A. P. motinos namuose. Tą dieną jis buvo stipriai išgėręs, susiginčijo su motina dėl žemės ir miško, sužinojo, kad motina neturi nei miško, nei žemės, dėl to ir kilo konfliktas. Jis sudavė kumščiu du smūgius motinai į galvos sritį, gali būti, kad ir tampė motinai už plaukų. Paaiškino, kad jis niekur nedirba, iš darbo biržos įskaitos pašalintas, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, pašalpų ir motinai padedant. Taip pat paaiškino, kad motinos atsiprašė, gailisi dėl savo veiksmų, gyvens atskirai nuo motinos pas savo draugę; jeigu bus nuosprendžiu įpareigotas gyventi atskirai nuo motinos, tai vykdys.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad šių metų sausio mėnesį ji atėjo iš bažnyčios, sūnus A. P. pradėjo reikalauti kažkokios žemės, pargriovė ją ant grindų ir pradėjo mušti, tampė už plaukų, labai skaudu pasidarė, kai jai trankė galvą. Sūnus kai tik išgeria, ją puola. Būdavo ir anksčiau, kad pakeldavo ranką, prašydamas pinigų degtinei. Sūnus visą gyvenimą gyvena pas ją, ji duoda jam valgyti. Paaiškino, kad jos gaunamos pensijos dydis yra 600 litų per mėnesį, ji dar turi karvę, karvei šieną perka, nes sūnus nešienauja. Taip pat paaiškino, kad bijo gyventi kartu su sūnumi, nori, kad jis gyventų atskirai, sūnus turi panelę Didžiasalyje, tai tegul ten ir gyvena.

Liudytoja R. M. parodė, kad gyvena Tverečiaus kaime, yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynė. Šiemet žiemą pas ją į namus atbėgo A. P. ir pasakė, kad ją sumušė sūnus A. Nukentėjusiajai ant veido ir ant kaktos buvo mėlynės, nukentėjusioji dar pasakė, kad sūnus jai plaukus rovė. Ji paskambino Tverečiaus seniūnei ir seniūnė iškvietė pareigūnus.

Iš nukentėjusiosios A. P. protokolo - pareiškimo seka, kad ji 20011 m. vasario 18 d. pranešė policijos pareigūnams, kad jos sūnus A. P. grasino ją nužudyti, taip pat anksčiau naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta nukentėjusiosios A. P. parodymais ir protokolu-pareiškimu, liudytojos R. M. parodymais, taip pat paties kaltinamojo A. P. parodymais.

Kaltinamojo A. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčiniais veiksmais, mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas jau ketvirtą kartą, padarė smurtinius nusikalstamus veiksmus savo senyvos - 79 metų amžiaus - motinos atžvilgiu, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, kaip išlaikomas motinos, girtaujantis ir smurtaujantis motinos atžvilgiu, taip pat į tai, kad jo teistumas yra išnykęs, įvykdė nesunkų nusikaltimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, savo kaltę pripažino ir gailisi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias bylos aplinkybes, mano, jog kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas didesnis nei jo vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą, nes kitų švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą – viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar arešto - aiškiai nepakanka kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl A. P. atžvilgiu taikomas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir atidedamas paskirtos bausmės vykdymas. Teismas, atidėdamas kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taiko jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje, t.y. skiria draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens – jo motinos A. P., įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gyventi skyrium, nes teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pareiškė, kad bijo gyventi kartu su sūnumi ir nori, kad jis gyventų atskirai, todėl teismas mano, kad šios poveikio priemonės taikymas apsaugos nukentėjusiosios teisėtus interesus. Taip pat teismas skiria kaltinamajam ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą baudžiamojo kodekso 70 straipsnyje - nemokamus darbus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo aštuoniems mėnesiams bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant A. P. baudžiamojo kodekso 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus, įpareigojant jį per šešis mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, taip pat paskiriant A. P. baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens A. P., įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo motinos A. P. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2011 m. vasario 19 d. iki 2011 m. vasario 21 d. (dvi paras).

Panaikinti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą A. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.