- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- 2-857-1028/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06925-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- AB „Šiaulių energija“
- Atsakovas
- V. E. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovės V. E. K. priteisti 611,36 Eur už teikiamas paslaugas, 11,10 Eur delspinigius, 28,00 Eur žymini mokestį.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Vadovaujantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu butas, esantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K.. V. K. (duomenys neskelbtini) mirė, palikimą po jo mirties priėmė V. E. K.. Laikoma, kad taip šalių prijungimo būdu buvo sudaryta sutartis (LR CK 6.384 str.). Ieškovas centralizuotai tiekia šilumos energiją į butą minėtu adresu, o atsakovė ja naudojasi. Tačiau atsakovė nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir už tiekiamas paslaugas laiku neatsiskaito. 2018-11-01-2022-09-30 laikotarpiu atsakovė liko skolinga ieškovui 611,36 Eur už tiektą šilumos energiją. Nors rašytinė šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais. Lietuvos Respublikos Įstatymas 1995 m. sausio 26 d. Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustato, jog fiziniai asmenys laiku nesumokėję mokesčių moka delspinigius.
Šalies argumentai
Ieškovas 2023-03-07 pateikė papildomus paaiškinimus dėl ginčo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, Jeigu sutartis nenustato ko kita. Ši Civilinio kodekso nuostata detalizuojama Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) (toliau - Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Tarybos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 03-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Metodų rengimo ir taikymo taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad Tarybos rekomenduojami paskirstymo metodai galioja visoje Lietuvos Respublikoje. Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau - Pastatas) bendraturčiai neparengė ir su Taryba nesuderino individualaus šilumos paskirstymo metodo. Sprendimas dėl Šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo Pastato bendraturčių taip pat nebuvo priimtas. Pastate taikomą šilumos paskirstymo metodą iš Tarybos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parinko tiekėjas. Pastate šiluma paskirstoma: 1) nuo 2005-05-05 iki 2017-07-31 pagal Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4, patvirtinto Tarybos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, nuostatas; 2) nuo 2017-08-01 pagal Tarybos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-183, patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodu Nr. 4, (toliau - Metodas Nr. 4, taikomas metodo variantas pagal mokėjimų skaičiavimo laikotarpį). Pažymėtina, kad ginčo dėl Pastate taikomo šilumos paskirstymo metodo nėra. Vadovaujantis Metodu Nr. 4, apskaičiuojant vartotojui priskiriamą apmokėti šilumos kiekį, cirkuliacijai taikomas vienas iš Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos, patvirtintos Tarybos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-116 (toliau - Metodika), 2 priedo 3 punkte įtvirtintų normatyvų. Metodikos 2 priedo 3 p. įtvirtinti vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) tipinėms sistemoms. Vadovaujantis minėtu Metodikos punktu, tais atvejais, kai karšto vandens cirkuliacija yra tik namo rūsyje, taikomas 10 kWh/būstui normatyvas, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios šildytuvo - 80 kWh/ būstui normatyvas, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas -160 kWh/būstui normatyvas, kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas - 240 kWh/būstui normatyvas. Vadovaujantis Metodo Nr. 4 9 punktu, pastato šilumos kiekis, suvartotas karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) kiekvienam vartotojui yra priskiriamas proporcingai jam nustatytam vidutiniam energijos sąnaudų normatyvui karšto vandens temperatūrai palaikyti, įtvirtintam Metodikoje. Tai yra, vartotojui priskiriamas apmokėti šilumos kiekis cirkuliacijai apskaičiuojamas pastate suvartotą šilumos kiekį cirkuliacijai dauginant iš priskyrimo koeficiento, kuris nustatomas vartotojo buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą dalinant iš visų vartotojų karšto vandens sistemų cirkuliacijos normatyvų sumos. Anksčiau minėtas teisinis reglamentavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar bute naudojamas karštas vanduo. Bute karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai nėra demontuoti. Karšto vandens cirkuliacinės sistemos vamzdynai įrengti Bute, todėl dėl juose cirkuliuojančio karšto vandens neišvengiamai susidaro šilumos nuostoliai. Pastato bendraturčiai nepasinaudojo savo teise parengti bei su Taryba suderinti individualų šilumos paskirstymo metodą, todėl Bendrovė vykdydama šilumos paskirstymą pagal Metodo Nr. 4 nuostatas, turėjo taikyti labiausiai karšto vandens tiekimo sistemą atitinkančius karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvus. Atsižvelgiant į tai, kad karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovai nėra iškelti iš Buto patalpų, tai yra Bute yra įrengtas karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos stovas, Atsakovei pagrįstai apskaičiuoti mokėjimai už būstui priskirtą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti, kurie apskaičiuoti taikant tinkamą buto karšto vandens sistemos cirkuliacijos normatyvą 80 kWh/būstui per mėnesį. Nagrinėjamu atveju Bendrovė vykdydama šilumos paskirstymą laikydamasi Metodo Nr. 4 nuostatų, pagrįstai taikė labiausiai karšto vandens tiekimo sistemą atitinkantį karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvą, t. y. 80 kWh/būstui per mėnesį energijos sąnaudų karštam vandeniui ruošti normatyvą. Vartotojui pilnai nesumokėjus mokėjimo sąskaitos, įmoka įskaitoma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Kadangi Atsakovė nepilnai apmoka Bendrovės pateiktas sąskaitas, gautos įmokos dydžiu pirmiausiai dengiama seniausia skola. Bendrovė įmokas paskirsto vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54-6.55 str. nuostatomis.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog bendro naudojimo karšto vandens tiekimo stovai neskirti naudoti energiją jos buitinėms reikmėms, o taip pat buvo V. K. maksimaliai apsaugoti nuo šilumos nuostolių ir tai, kad jokie jos, kaip vartotojo, karšto vandens įrengimai nėra prijungti prie karšto vandens tiekimo tinklo, todėl šios paslaugos dėl karšto vandens ir šilumos karšto vandens temperatūros palaikymui sutartis jokiu būdu nėra sudaryta. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pretenzija dėl jo sąskaitose paslaugų eilutėje Nr. l pateikiamų mokėjimo sumų yra visiškai nepagrįsta, o buto šildymo visi mokesčiai iki 2022-12-01 yra apmokėti, todėl jokių skolų ir pagrindo priteisti ieškinio sumą nėra pagrindo. AB „Šiaulių energija“, vienašališkai nustatantis paslaugų tiekimo sąlygas, jos ir (duomenys neskelbtini) buto savininko V. K. nuomone nebuvo pasitikėjimą keliantis paslaugų tiekėjas, todėl paslaugų teikimo sutarties su ieškovu nei jos vyras V. K., nei ji nesudarė, o AB „Šiaulių energija“ 2010 metais atsiuntus raštą dėl šildymo ir karšto vandens tiekėjo pasirinkimo vienareikšmiškai buvo pasirinkti alternatyvūs ekologiški ne ieškovo siūlomi šilumos ir karšto vandens gavimo variantai. Apie tai raštiškai buvo informuota AB „Šiaulių energija“, ieškovui buvo pateikta DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų ir DNSB pirmininkės sutikimai dėl 82 buto atjungimo nuo ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir dalyvaujant DNSB atstovams, pirmininkei, specialistui, atsakingam už šilumos ūkį, o taip pat AB „Šiaulių energija“ atstovui, (duomenys neskelbtini) bute buvo visiškai atjungtas nuo bendro naudojimo paduodamo ir grįžtamo karšto vandens tiekimo stovų „gyvatukas“ ir karštas vanduo. AB „Šiaulių energija“ atstovas užfiksavo paskutinius karšto vandens skaitiklio parodymus, pagal kuriuos buvo atsiskaityta ir vėliau jokių problemų dėl karšto vandens skaitiklio parodymų deklaravimo dėl paslaugos „Karštas vanduo“, tai yra faktiškai dėl karšto vandens tiekimo iš AB „Šiaulių energija“ atsisakymo, nebuvo nei iš ieškovo, nei iš „Šiaulių vandenys“ pusės, ką įrodo ieškovo sąskaitos be „Karštas vanduo“ ir „KV skaitiklio aptarnavimas“ eilučių kiekių ir sumų nurodymo. Tai yra tiek ieškovas, tiek kitas šalto ir karšto vandens skaitiklius kontroliuojantis juridinis asmuo „Šiaulių vandenys“ faktiškai prieš 12,5 metų (2010 m.) pripažino atjungimą nuo ieškovo karšto vandens tiekimo sistemos teisėtu. Nesant cirkuliacijos, tai yra kai pas vartotoją nėra „gyvatuko“ ir atjungtas nuo stovų karšto vandens tiekimas, vartotojui teoriškai paskaičiuojami karšto vandens tiekimo stovų šilumos nuostoliai, perskaičiavus eurais apie 0,5 Eur. Esant atjungtam karšto vandens naudojimui ir kai pas vartotoją vonioje nėra „gyvatuko“, šilumos kainą už cirkuliaciją (dabar sąskaitoje „Šiluma karšto vandens temperatūros palaikymui“) skaičiuoti jokio pagrindo nėra. Atjungus (duomenys neskelbtini) butą nuo ieškovo karšto vandens tiekimo sistemos ir perdavus ieškovui visus karšto vandens atjungimo dokumentus (tame tarpe nuotraukas) ieškovo atstovai keliskart patikrino butą ir įsitikino, kad yra visiškai nenaudojama karšto vandens šiluma, tai yra nėra „gyvatuko“ ir atjungtas fiziškai karšto vandens tiekimas butui, nes prie šiuolaikinių plastikinių stovų nėra nieko prijungta, o patys stovai yra apsaugoti nuo šilumos nuostolių magistralinių vamzdynų izoliavimui naudojamais „kevalais“, tai yra faktiškai jokių šilumos nuostolių, kaip ieškovas teoriškai skaičiuoja metaliniams neizoliuotiems stovu vamzdžiams, tikrai nėra.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neatitikimų Metodui Nr. 4 nenustatė, konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo teisingai vykdomas šilumos paskirstymas, pagrįstai pateikiamos sąskaitos už patiektą šilumos energiją ir tinkamai apskaičiuojami mokesčiai atsakovei priklausančiam butui Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Atsakovės atsiliepime dėstomi argumentai apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) atsijungimą nuo šildymo sistemos ir šilumos nuostolių nebuvimą nėra pagrįsti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl gyvatuko atjungimo, ieškovė išdavė tam techninius dokumentus. Stovai liko atsakovės bute, todėl šilumos nuostoliai vis tiek neišvengiami. Stovus atsakovės bute galima atidengti ir uždengti. Statybos užbaigimo akto ieškovas negavo ir neturi, kad galėtų neskaičiuoti šilumos nuostolių. Atsakovės bute 2010 m. pakeitus stovus, jie neatitiko reikalingų dydžių. Gyvatuko atjungimo darbų su ieškovu niekas nederino, vamzdžiai netinkamo diametro. Turbūt yra principinis reikalas, kad atsakovė nesutvarko atsijungimo teisiškai.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, motyvuojant sveikatos būkle, įrodymų iki posėdžio apie tai neteikė.
Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad energetikos inspekcija buvo nubaudusi tėvuką, nes nebuvo parengtas atsijungimo projektas, nors Statybos įstatymas to nereikalauja. Vamzdžiai izoliuoti. Projektavimo darbai būtų kainavę 2000 Lt, per didelė kaina. Ieškovas buvo išdavęs atsijungimo sąlygas, sąlygų neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas pateikė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (b. l. 4), gyventojų registro išrašus (b. l. 5, 8),testamento registro išrašą (b.l. 6-7), 2022-11-24 skolos ir delspinigių skaičiuotę (b.l. 9-11), V. K. pranešimą dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo (b. l. 149, 155) AB „Šiaulių energija“ atsakymą (b. l. 150, 156), DNDB (duomenys neskelbtini) pirmininkės pranešimą ir sutikimus (b. l. 151, 152-153, 157, 158-159), apžiūros aktą (b. l. 154, 160), 2023-09-04 skolos ir delspinigių skaičiuotę.
Atsakovė teismui pateikė sąskaitas už laikotarpį nuo 2018 sausio mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. (b. l. 25-81), nuotraukas (b. l. 82-83), Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4 su priedais (b. l. 121-134), sąskaitos išrašus (b. l. 135-143), 2010-08-23, 2012-07-20 raštus Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjui (b. l. 168-172), nuotraukas (b. l. 173-175).
Nagrinėjamu atveju byloje kyla trys ginčo klausimai: ar atsakovė tinkamai atsijungė „gyvatuką“ nuo šilumos tinklų, ar tinkamai priskirtas šilumos nuostolių skaičiavimo metodas, ar ieškovė tinkamai apskaičiavo skolą.
Iš pateiktų įrodymų ir bylos dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės bute 2010 metais yra pašalintas vonios kambario šildytuvas, vadinamas „gyvatuku“. Atsakovės sūnus, liudijęs teisme pripažino, kad gyvatukas buvo pašalintas ne pagal teisės aktų reikalavimus, kadangi tas procesas būtų buvęs brangus. Gyvatukas buvo pašalintas savo jėgomis, vietoj jo stovą sujungus tam tikrais vamzdžiais ir juos paslėpus po izoliacine medžiaga. Kitų buto šildymo paslaugų atsakovė neatsisakė.
Ieškovė buvusiam buto bendrasavininkui 2010-05-07 raštu išaiškino, kokius veiksmus reikalinga atlikti, norint teisėtai atjungti nuo sistemos karšto vandens įrenginius (b. l. 150). Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, dalį veiksmų atsakovės sutuoktinis atliko – gavo namo bendrijos ir gyventojų sutikimą, pažymą apie pretenzijų nebuvimą (b. l. 151-153). Pažymėtina, kad pažyma gauta tik 2016-03-01. Tačiau vien tokių veiksmų teisėtai atjungti įrenginius nuo šildymo sistemos nepakanka. Kaip matyti iš 2010-06-30 apžiūros akto (b. l. 160), konstatuota, kad yra padarytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 292 punkto pažeidimas.
Pagal 2010 metais galiojusių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (LR ūkio ministro įsakymas „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, 2003 m. birželio 30 d. Nr. 4-258) 292 punktą daugiabučio namo buto ar kitų patalpų karšto vandens įrenginių modernizavimas, remontas, rekonstravimas, atjungimas ir (ar) prijungimas prie šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų ar pastato karšto vandens sistemos ar kito energijos šaltinio atliekamas vadovaujantis Taisyklių 165-184, 250-264, 281-286 punktuose nustatyta tvarka.
Buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantys atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą (Taisyklių 250 p.). Prie šio prašymo be kita ko turi būti pridedama savivaldybės institucijos įgaliotos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, arba šių išlaidų išklotinė; šilumos tiekėjo pažyma, kad dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo bus nepažeidžiamos ar pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai. Savivaldybės institucija išduoda ar motyvuotai atsisako išduoti projektavimo sąlygų sąvadą tiems darbams atlikti (Taisyklių 251 p.). Jeigu dėl buto ar kitų patalpų savininko – buitinio šilumos vartotojo daugiabučiame name prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti to namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų, savivaldybės institucija, gavusi jo prašymą, ne vėliau kaip per tris dienas pateikia šilumos tiekėjui paraišką gauti projektavimo sąlygas (Taisyklių 252 p.). Šilumos tiekėjas, gavęs savivaldybės institucijos paraišką išduoti Taisyklių 252 ir 253 punktuose nurodytas projektavimo sąlygas, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų priima sprendimą ir išduoda savivaldybės institucijai projektavimo sąlygas (Taisyklių 254 p.). Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (Taisyklių 255 p.). Baigęs Taisyklių 255 punkte nurodytus darbus, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą bei teisės akte (Taisyklių 1 priedo 32 punktas) nustatyta tvarka gauti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistema išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui ir kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekėjui (Taisyklių 259 p.). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 p.). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos (Taisyklių 261 p.). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų - buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 p.). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 p.). Butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius atjungia pažeisdami Taisykles ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 264 p.).
Kaip nustatyta iš pateiktų įrodymų, pačios atsakovės atsiliepimo bei jos sūnaus parodymų posėdžio metu, aukščiau nurodytos procedūros buto savininkai neįgyvendino, tai motyvuojant brangumu, o galbūt taip pasielgė ir iš principo, iš esmės savavališkai atjungė gyvatuką, be projektavimo sąlygų, nedalyvaujant šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, negavus pripažinimo tinkamu naudoti akto, todėl toks atsijungimas yra atliktas pažeidžiant Taisykles, yra neteisėtas, ir pagal Taisykles laikytinas neįvykusiu. Taigi, atsakovė faktiškai laikytina šilumos sistemos tiekiamos šilumos buitine vartotoja, kiek tai susiję su skaičiuojamais šilumos cirkuliacijos nuostoliais.
Be abejo, yra įmanoma, kad atlikus gyvatuko atjungimo darbus atsakovės bute, šilumos nuostoliai faktiškai yra mažesni arba jų galbūt net nėra (nors tokio objektyvaus fakto nenustatyta), nei apskaičiuojami taikant tam tikrą teisės aktų nustatytą metodiką, pagal kurią atsakovei skaičiuojami mokesčiai. Tačiau atsijungimas privalo būti atliekamas pagal teisės aktų reikalavimus ir tik tada gali būti laikomas faktiškai įvykusiu. Kaip nurodė ieškovės atstovė, jei viskas būtų atlikta tinkamai, cirkuliacinis mokestis apskritai nebūtų skaičiuojamas. Taigi, pati atsakovė kalta dėl situacijos, kadangi neatliko teisiškai privalomų veiksmų. Teisės aktai šalies teritorijoje galioja visiems asmenims vienodai, yra visiems privalomi, todėl teismas negali vertinti situacijos kitaip, nei tą daryti įpareigoja teisės normos. Priešingu atveju teisinis reguliavimas neturėtų prasmės.
Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 str. 1 d.). Atsakovės bute jos, kaip šilumos energijos vartotojos, įrenginiai buvo prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovės bute buvo atjungtas gyvatukas, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad tai nebuvo atlikta tinkamai ir teisėtai.
Kaip matyti, gyvatukas buvo atjungtas 2010 m. Tuo metu galiojusio LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 1 d. buvo numatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį net ir atsijungęs asmuo kiekvieną mėnesį apmoka už jam tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje.
Atsakovas akcentavo, kad Statybos įstatymas nereikalauja tokiems atsijungimo darbams leidimų, tačiau tokių argumentų nepagrindė. Taip pat pastebėtina, kad Statybos įstatymas tokio konkretaus aspekto nereglamentuoja, šio įstatymo nuostatos įgyvendinamos poįstatyminiais teisės aktais, nagrinėjamu atveju - Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad ir šiuo metu pagal galiojančias taisykles savavališkai atsijungti nuo šildymo sistemos draudžiama.
Kaip jau minėta, net ir atsijungus vis tiek išlieka pareiga apmokėti už atsijungusiam asmeniui tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Nagrinėjamu atveju toki mokestį sudaro cirkuliacijos (šilumos nuostolio) mokestis.
Energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.385 str. 4 d.). Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (LR (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.).
Ieškovė, apskaičiuodama mokesčius atsakovei, vadovaujasi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta metodika, metodu Nr. 4. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2023-06-13 išvadoje nurodė, kad pagal esamą situaciją ieškovė taiko pagrįstą metodą (b. l. 179-182). Kaip šiuo metodu vadovaujantis yra apskaičiuojamas atsakovei tenkančios šilumos energijos dydis, ieškovė detaliai nurodė savo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 91-94). Abejoti nurodytu skaičiavimo būdu nėra pagrindo, atsakovė jokių tai paneigiančių argumentų nepateikė, išskyrus aplinkybę, kad atsakovės vertinimu jokių šilumos nuostolių apskritai nėra. Kaip jau minėta, atsakovės bute gyvatukas atjungtas neteisėtai, todėl nėra pagrindo vertinti, kokie yra šilumos nuostoliai atlikus tokius veiksmus. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius atjungia pažeisdami Taisykles ar kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 264 p.). Viena iš tokios atsakomybės formų gali būti laikomas ir formalus energijos cirkuliacijos nuostolių skaičiavimas.
Atsakovės vertinimu skola taipogi paskaičiuota netinkamai, jos neturi būti, nes kažkiek nuolat buvo mokama. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė pateikė skolos skaičiuotę (b. l. 9-10), o prieš teismo posėdį pateikė išsamesnę skaičiuotę. Iš šių dokumentų bei ieškovės atstovės paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad už ginčo butą reguliariai buvo neprimokama suma, ieškovės skaičiuojama dėl pašalinto gyvatuko stovo cirkuliacijos, nemokama buvo nuo pat gyvatuko atjungimo. Tokiu būdu susidarė ieškovės reikalaujama suma, nors pagal eilutę „Karštas vanduo“ matyti, jog mėnesio mokestis, kurio nenori mokėti atsakovė, sudaro vos kelis eurus per mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovė atjungė tik gyvatuką, šilumos energija atsakovės butui yra tiekiama. Atsakovė vertino, kad tokio mokesčio apmokėti neprivalo, todėl per ilgą laiką ir susiformavo skola. Šiuo metu skola, mokesčių toliau tinkamai nedengiant, dar yra ir padidėjusi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas ieškinį tenkinti. Ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini)-82, Šiauliuose, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus ir laiku už šilumos energiją neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2022-09-30 liko skolinga ieškovei 611,36 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 611,36 Eur skola.
Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka delspinigius (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d.). Atsakovė pažeidė savo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl iš jos priteistina 11,10 Eur delspinigių.
Kiti klausimai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 28,00 Eur žyminis mokestis.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 40,20 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybei priteistinos 40,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB ,,Šiaulių energija į. k. 245358580, 611,36 Eur (šešių šimtų vienuolikos Eur 36 ct) skolą, 11,10 Eur (vienuolikos Eur 10 ct) delspinigius ir 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių Eur) žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš V. E. K. 40,20 Eur (keturiasdešimt Eur 20 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.