- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-2114-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12699-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašoma nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0011/22/00673. Nurodo, kad kreditorinis reikalavimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra ginčytinas. Paaiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Altiplanas“ bankroto metu, įsipareigojimai kreditoriams siekė 8 310,88 Eur, tačiau teismas bankroto administratoriui UAB „Kirkiliavas“ priteisė 122 904,01 Eur skolą, kurią už 2 000 Eur sumą pardavė išieškotojui M. S.. Anot pareiškėjo, kreditorinis reikalavimas nepagrįstai ir neteisėtai buvo perleistas išieškotojui M. S.. Fizinio asmens bankroto byloje išieškotojas siūlė sudaryti taikos sutartį ir sumažinti reikalavimo dydį iki 13 000 Eur. Pareiškėjas antstolio pareikalavo nutraukti išieškojimo procesą iki tol, kol bus išspręstas skolos dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
2. Antstolė I. B. 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-22-11-15554 atmetė pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodo, kad 2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2021 m. liepos 29 d. visos vykdomosios bylos užbaigtos, o vykdomieji dokumentai persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2022 m. sausio 12 d. bankroto byla nutraukta, nutartis įsiteisėjo 2022 sausio 20 d. Teismas antstolei D. P. grąžino vykdomąjį raštą Nr. 2-3522-852/2014. Kadangi vykdomoji byla buvo užbaigta, antstolė D. P. vykdomąjį raštą persiuntė išieškotojui ir pasiūlė kreiptis bendra tvarka per antstolių rūmus. 2022 m. balandžio 25 d. antstolei I. B. buvo pateikta vykdomoji byla Nr. 2-3522-852/2014 dėl 122 893,26 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. K. išieškotojo M. S. naudai. Su vykdomuoju dokumentu buvo pateiktas antstolės D. P. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento persiuntimo. 2022 m. gegužės 25 d. vykdomojoje byloje buvo gautas skolininko skundas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir atmestinas, o jo reikalavimai nurodyti skunde dėl antstolio veiksmų netenkintini. Pareiškėjo įsiskolinimai atsirado dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo UAB „Altiplanas“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Pažymi, kad pareiškėjas nededa jokių pastangų ir vengia padengti susidariusį įsiskolinimą. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad derybos dėl taikos sutarties sudarymo vyko, tačiau dėl pareiškėjo kaltės taikos sutartis nebuvo sudaryta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės I. B. veiksmų atmetė.
5. Pareiškėjas savo skundą dėl antstolės veiksmų grindžia abejonėmis dėl išieškomo įsiskolinimo dydžio, jo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad antstolės I. B. vykdomas 2017 m. liepos 3 d. vykdomasis raštas būtų ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, jog šiuo metu būtų inicijuotas teisminis procesas dėl sandorių, kurių pagrindu išieškotojui M. S. buvo perleistas kreditorinis reikalavimas į skolininką J. K..
6. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad išieškotojas geranoriškai buvo pasirengęs savo kreditorinį reikalavimą sumažinti iki 13 000 Eur, neturi esminės reikšmės skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumui vertinti, nes šalys laisva valia priima sprendimus dėl taikių susitarimų sudarymo jiems priimtinomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kuomet vykdomoji byla nutraukiama. Pažymėjo, kad nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas, nurodytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, yra baigtinis, todėl teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja nutraukti jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą.
7. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, atmetusi pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus ir nutraukti vykdomosios bylos vykdymą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; iš esmės peržiūrėti 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3522-852/2017; panaikinti Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3522-852/2017; įpareigoti antstolę I. B. nutraukti vykdomąją bylą; sumažinti M. S. kreditorinį reikalavimą iki 13 000 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad išieškojimas ir antstolio veiksmai neteisėti iš esmės. Kreditoriaus reikalavimai nuo pat pradžių grįsti abejotinais ir galimai neteisėtais veiksmais, kuriais teismui klaidingai pripažinus įmonės UAB „Altiplanas“ bankrotą tyčiniu, įmonės įsipareigojimai kreditoriams tesiekė 8 310,88 Eur, o bankroto administratorius UAB „Kirkiliavas“ pasinaudodamas sunkia apelianto kaip buvusio UAB „Altiplanas“ vadovo materialine padėtimi, vykstant valdytos įmonės žlugimui ir neturint galimybės gintis, prisiteisė 122 904,01 Eur žalą, kurią nesinaudodamas viešų varžytynių būdu, už 2 000 Eur sumą pardavė suinteresuotam asmeniui M. S.. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad kreditorinių reikalavimų dydis neproporcingas sandorio vertei, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl kelia abejonių, sandorio teisėtumas, kreditoriaus sąžiningumas, o kartu ir keliamų reikalavimų pagrįstumas bei teisėtumas.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad M. S. nei su apeliantu kaip fiziniu asmeniu, nei su įmonės UAB „Altiplanas“ veikla, nei su finansiniais įsipareigojimais niekaip nebuvo susijęs jokiu metu, o teisę į reikalavimą įgijo tik nedidelės vertės abejotinu sandoriu. Apelianto nuomone, teismas prieš vertindamas antstolės I. B. vykdomą išieškojimo procesą, visų pirma turi įvertinti įsipareigojimų atsiradimo pagrįstumą.
8.3. Apeliantas nurodo, kad teismas formaliai pasisako, kad iš pareiškėjo jo vadovaujamai bendrovei UAB „Altiplanas“ buvo priteistas 122 904,01 Eur žalos atlyginimas, tačiau nevertina, kad šios žalos atlyginimas nukreiptas nesusijusiam su įmonės buvusia veikla fiziniam asmeniui, taip pat nevertina aplinkybių, kad ginčytinas kreditorinis reikalavimas atsirado kuomet buvo klaidingai pripažinta, kad J. K. pardavė bendrovei UAB „Altiplanas“ priklausantį turtą šešis kartus mažesne nei rinkos kaina, tuo būdu laikant, kad UAB „Altiplanas“ bankrotas tyčinis, neatsižvelgia į tai, kad UAB „Altiplanas“ kartu su tuometiniu verslo partneriu UAB „Asketa“ vykdė miškininkystės veiklą, todėl buvo įsigyjami tik tie miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose nedelsiant buvo galimybė vykdyti miško kirtimus, o šiuos įgyvendinus, realizuoti pagamintą produkciją (apvalią medieną).
8.4. Teismas nevertino faktų, kad egzistuoja pagrįsti motyvai peržiūrėti ar sumažinti kreditorinių reikalavimų dydį, nes skolos dydis ir jos atsiradimo aplinkybės akivaizdžiai neatitinka šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Nesutinka su teismu, jog aplinkybės dėl apelianto pasiūlymo skolininkui, derybų dėl taikos sutarties sudarymo, neturi esminės reikšmės skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumui vertinti, nes šalys laisva valia priima sprendimus dėl taikių susitarimų sudarymo jiems priimtinomis sąlygomis, tačiau apelianto nuomone, nevertinama aplinkybė, kad skolininkas stumiamas link fizinio asmens bankroto proceso atnaujinimo vietoj to, kad būtų pasiekta visų kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma nutraukti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0011/22/00673. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad išieškojimas ir antstolio veiksmai neteisėti iš esmės.
12. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškėjui buvo iškelta bankroto byla Nr. e2FB-2320-465/2021. 2021 m. liepos 29 d. antstolė D. P. sustabdė visas vykdomąsias bylas, kuriose išieškojimai buvo vykdomi iš pareiškėjo, o vykdomuosius dokumentus persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi pareiškėjo bankroto bylą nutraukė, nutartis įsiteisėjo 2022 sausio 20 d. 2022 m. vasario 14 d. teismas grąžino antstolės D. P. kontorai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3522-852/2017. Antstolė D. P. 2022 m. vasario 28 d. patvarkymu Nr. S-22-68-2453 persiuntė vykdomąjį raštą išieškotojui ir pasiūlė priimti sprendimą dėl vykdomojo dokumento pateikimo tolimesniam išieškojimui. Išieškotojas Antstolių rūmams pateikė prašymą ir vykdomąjį dokumentą tolimesniam išieškojimui iš skolininko J. K.. Įsiskolinimo išieškojimas buvo perduotas antstolei I. B.. Antstolė I. B. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-3522-852/2017 dėl 122 904,01 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininko J. K. ieškovės UAB „Altiplanas“ naudai. Ieškovė bankrutavusi UAB „Altiplanas“, atstovaujama UAB „Kirkiliavas“, 2018 m. sausio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimo teisę perleido išieškotojui M. S..
13. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kuomet vykdomoji byla nutraukiama ir šis sąrašas yra baigtinis. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su civilinės ir vykdomosios bylos medžiaga bei atskirojo skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje neegzistuoja nei vienas iš minėtame straipsnyje įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja nutraukti jo atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą.
14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-3522-852/2017 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu už akių iš pareiškėjo J. K. UAB „Altiplanas“ buvo priteista 122 904,01 Eur žalos atlyginimas. Sprendimas už akių 2017 m. birželio 15 d. įsiteisėjo. Teismas 2017 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį raštą BUAB „Altiplanas“ bankroto administratoriui. Ieškovė BUAB „Altiplanas“, atstovaujama UAB „Kirkiliavas“, 2018 m. sausio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi savo reikalavimo teisę perleido išieškotojui M. S.. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad antstolės I. B. vykdomas 2017 m. liepos 3 d. vykdomasis raštas būtų ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka, kad šiuo metu būtų inicijuotas teisminis procesas dėl sandorių, kurių pagrindu išieškotojui M. S. buvo perleistas kreditorinis reikalavimas į skolininką J. K.. Taigi atsižvelgus į tai, kad sprendimas už akių nėra nuginčytas, vykdomasis raštas yra išduotas ir turi būti vykdomas, nėra pagrindo išvadai, kad išieškojimas pagal minėtą vykdomąjį raštą ir antstolio veiksmai yra neteisėti. Taip pat ir apelianto reikalavimai iš esmės peržiūrėti 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą už akių, atmestini kaip nepagrįsti.
15. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad išieškotojas geranoriškai buvo pasirengęs savo kreditorinį reikalavimą sumažinti iki 13 000 Eur, neturi esminės reikšmės skundžiamų antstolės veiksmų teisėtumui vertinti, nes šalys laisva valia priima sprendimus dėl taikių susitarimų sudarymo jiems priimtinomis sąlygomis. Pareiškėjui paaiškintina, kad vykdymo metu skolininkas ir išieškotojas, remiantis CPK 595 straipsniu, turi teisę sudaryti taikos sutartį.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad antstolė, atmetusi pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus ir nutraukti vykdomosios bylos vykdymą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.