Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2452-784/2013, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šios bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 6 mėnesiams. Šis nuosprendis pakeistas 2014-03-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, sumažinant pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą bausmę iki 3 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 140 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. K. prašymas dėl bausmės, paskirtos 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, peržiūrėjimo. Nuteistasis prašymą grindžia tuo, jog nuo 2015-03-25 įsigaliojus BK 75 str. pakeitimui, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis R. K. prašo teismo peržiūrėti jam skirtą bausmę ir ją sušvelninti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 (įsigaliojo nuo 2015-03-24) buvo pakeista BK 75 str. 1 d. išaiškinant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, pagal nuo 2015-03-24 įsigaliojusią BK 75 str. 1 d. redakciją, įstatymų leidėjas įtvirtino, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmenims, kurie nuteisti ne didesne nei 4 metų laisvės atėmimo bausme ir už sunkius nusikaltimus (ankstesnė įstatymo redakcija, nurodė, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmenims, nuteistiems ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme tik už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus).

Pagal BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, taikydamas BK 75 str., baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-04 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-2452-784/2013, skirdamas bausmę R. K. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi BK 27 str. 1 d. prasme kaltinamasis yra recidyvistas, būdamas laisvėje nedirbo), nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes bei nusprendė, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik R. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų poziciją, nustatytas šiek tiek mažesnis bausmės dydis, nei sankcijos vidurkis.

Vilniaus apygardos teismas 2014-03-14 nuosprendyje pasisakydamas dėl bausmės R. K. atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinius sunkų ir nesunkų nusikaltimus, anksčiau teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, nedirba, serga cukriniu diabetu, pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, R. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 97 str., 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas R. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas BK 135 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkiams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys. Įvertinusi nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgiama į visas nusikaltimų padarymo aplinkybes, kolegija padarė išvadą, kad R. K. paskirta aiškiai per griežta bausmė, todėl jam paskirta bausmė pagal BK 135 str. 1 d. sumažinta, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismas nusprendė, jog taikyti BK 62 str., t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nėra pagrindo, nes nėra nustatyta būtinų sąlygų taikant šį straipsnį visumos, o taikyti BK 54 str. 3 d. ir skirti kitos rūšies bausmę nėra pagrindo, nes paskirta laisvės atėmimo bausmė neprieštarauja teisingumo principui.

Minėtos aplinkybės, į kurias atsižvelgė Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, skirdami R. K. laisvės atėmimo bausmę rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir jam skirtos bausmės tikslai nebūtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Atsižvelgiant į tai nuteistojo R. K. prašymas dėl bausmės peržiūrėjimo pagal BK 75 str. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl 2013-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir 2014-03-14 Vilniaus apygardos teismo pakeistos bausmės sušvelninimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.