- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- TS-43-1072/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 58-95.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, BK 147¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. sausio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. kovo 22 d., 1/2 bausmės atliko 2021 m. rugsėjo 21 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 1 metai 10 mėnesių 22 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 58-95 (toliau - Nutarimas) nutarė netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, įsitraukti į užimtumo veiklas.
Komisija atsižvelgė į tai, kad dabartinis nuteistojo nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra sunkesnis už ankstesnius, nes buvo pasikėsinta į žmogaus laisvę, naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, siekiant palaužti nukentėjusiuosius psichologiškai. Nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansines naudos) modelio dalis. Dabartinis teisės pažeidimas yra 2021 m. lapkričio 8 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 93-344 nutarta netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Komisijos rekomenduota: nedaryti teisės aktų pažeidimų, vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tęsti mokslus pataisos įstangoje, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Turimais duomenimis A. P. dalinai vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: nedarė naujų teisės pažeidimų, mokosi Vilniaus mokymo centre 2-oje gimnazijos klasėje, dalyvavo keliuose užsiėmimuose smurto prevencijos tema, Vilnius pataisos namuose nedirba, į administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Nuteistasis praeityje turėjo mokymosi sunkumų, pagrindinio išsilavinimo nėra įgijęs - 9 klasę baigė tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturi įgijęs jokios profesinės kvalifikacijos, tad pagrįstai darytina išvada, kad išsilavinimo ir užimtumo trūkumas yra susijęs su A. P. nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020 m. sausio 15 d. 2021 m. lapkričio 12 d. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (antrojo sektoriaus) 1 Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais gauta nebuvo. 2020 m. rugsėjo 2 d. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu paskirtas į lengvąją grupę. 2022 m. balandžio 4 d. Vilnius pataisos namuose, atliekant pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas 1 resocializacijos procesą be pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Komisijos konstatuota, kad nepasiekta reikšminga pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. P. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą nurodė priežastis, dėl kurių nusprendė netenkinti šio prašymo: 1. nuteistas už nusikaltimą prieš žmogaus laisvę, naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, siekiant palaužti nukentėjusiuosius psichologiškai. Remiantis šiuo motyvu darytina išvada, jog nuteistajam A. P. niekada nebus galima taikyti lygtinio paleidimo procedūros, o tai prasilenkia su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kurios apibrėžia sąlygas lygtiniam paleidimui, tarp kurių nėra apribojimo padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas A. P. 2. nuteistasis A. P. nedirba ir dėl darbo nesikreipė į Vilniaus pataisos namų administraciją. Pastebėtina, jog niekur nenurodoma, jog nuteistajam A. P. privaloma dirbti. Nesiekimas dirbti nėra tarp sąlygų, kuriai esant yra teisinis pagrindas netenkinti prašymo dėl lygtinio paleidimo procedūros taikymo nuteistajam. Vadinasi, minėtas motyvas yra teisiškai nereikšmingas. Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistasis mokosi bei padarė išvadą, jog jo nusikalstamumą lėmė išsilavinimo stoka, tačiau taip pat nurodė, jog nepakankama mokymosi pažanga. Tokia išvada suponuoja neteisėtą sąlygą, jog nuteistajam nebus taikoma lygtinio paleidimo procedūra vien dėl to, jog nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, o tai reiškia, jog jo atžvilgiu bus taikomos neteisėtos situacijos, nes mokyklą jis baigs po pilnos bausmės atlikimo. Tokiu būdu susidaro situacija, kuomet asmeniui dirbtinai ir be teisinio pagrindo apribojamos įstatymo numatytos sąlygos, nors tokių sąlygų įstatymas ir nenumato. Be to, komisija niekaip nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio tarp išsilavinimo stokos ir nuteistojo nusikalstamumo. Iš šios komisijos išvados galima daryti pagrindinę išvadą, jog išsilavinimo neturintys asmenys yra nusikaltėliai arba potencialūs nusikaltėliai. Jokie moksliniai tyrimai šios komisijos išvados nepagrindžia, todėl toks komisijos motyvas nepagrįstas ir neteisėtas. 3. Komisija išvadoje nurodo, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, ankstesnėje įkalinimo įstaigoje perkeltas į lengvąją grupę, todėl ši aplinkybė prieštarauja anksčiau aptartoms išvadoms, kurios paneigia jas nes kaip matyti iš teigiamo pokyčio, pažanga yra akivaizdi ir linkusi tik gerėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, gali teikti prašymus atlikę pusę paskirtos bausmės.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, sprendžia, kad Komisija teisingai konstatavo, jog nėra pasiekta reikšminga pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl A. P. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų. Nors jis jau atliko pusę paskirtos bausmės, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir pažanga ją mažinant nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors A. P. savo skunde nurodo, jog pažanga yra akivaizdi ir linkusi tik gerėti, teismas su tokia išvada nesutinka. Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis dalinai vykdė 2021 m. lapkričio 8 d. Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos Komisijos rekomendacijas, nedarė naujų teisės pažeidimų, mokosi, dalyvavo keliuose užsiėmimuose smurto prevencijos tema, buvo perkeltas į lengvąją grupę. Iš nuteistojo asmens bylos taip pat matyti, jog A. P. nėra linkės pažeisti įstaigoje nustatytos tvarkos, bausmės atlikimo metu jis tik vieną kartą nesilaikė nustatytos tvarkos, už ką buvo svarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuobauda skirta nebuvo. Per bausmės atlikimo laikotarpį jis tris kartus buvo skatintas – 2021 m. sausio 22 d., 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. liepos 28 d.
Nors yra faktų ir aplinkybių teigiamai charakterizuojančių A. P., daugelis jų jau buvo įvertinta 2021 m. lapkričio 8 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos nutarime netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto nuteistajam A. P.. Nuo 2021 m. liepos mėn. daugiau paskatinimų asmuo negavo, nuo 2020 m. sausio 24 d. iki 2021 m. spalio 11 d. sąlyginai aktyviai dalyvavęs socialinės reabilitacijos priemonėse, aptariamu laikotarpiu dalyvavo tik keliuose užsiėmimuose smurto prevencijos tema. Sumažėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui įtakos turinčių apsauginių veiksnių: dar 2021 m. spalio 20 d. Socialinio tyrimo išvadoje tarp daugybės kriminogenini veiksnių buvo išskirti trys apsauginiai: patvirtinta gyv. vieta, palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, motyvacija darbinei veiklai – siekis užsiimti darbine veikla. 2022 m. balandžio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje apsauginis veiksnys likęs tik vienas – formaliai patvirtintos gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo galimybės laisvėje. Asmuo yra pateikęs patvirtinimus dėl galimybės ateityje įsidarbinti, taip pat yra duomenų, jog asmuo turi nuosavą nekilnojamą turtą – būstą, tačiau pats nurodo jog abejoja, kad ten gyventų, nes pastatui reikia kapitalinio remonto. Socialiniai ryšiai nelaikomi apsauginiu veiksniu, kadangi nuteistasis savo sugyventinę taip pat buvo įtraukęs į nusikalstamą veiką, todėl besąlygiškas šeimos palaikymas negali būti laikomas galinčiu daryti teigiamą įtaką A. P. išėjus į laisvę. Motyvacija darbinei veiklai buvo vertinta kaip apsauginis veiksnys, kadangi darbas įkalinimo įstaigoje taip pat laikomas resocializacijos dalimi, įgaunant darbinės patirties, gebėjimų lengviau įsilieti į darbo rinką ir taip integruotis į visuomenę. Šiuo metu asmuo nerodo motyvacijos dirbti, netgi pažymi savo skunde, jog neprivalo to daryti, todėl vertinti to kaip pažangos yra neįmanoma.
Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019). Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 59-95 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. P. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, šio instituto taikymas yra negalimas, o nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. P., gim. (duomenys neskelbtini)., skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 58-95, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.