Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Sandrai Kel, dalyvaujant atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos atstovui Gintautui Tamošaičiui, trečiojo asmens UAB „CCM Baltic“ atstovei advokato padėjėjai Julijai Kliukienei,

parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pakilimo takas“ ieškinį atsakovui Centrinei hipotekos įstaigai dėl juridinių faktų registracijos nuginčijimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „CCM Baltic“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad tiek priverstinė hipoteka, tiek priverstinis įkeitimas atsakovo įstaigos Utenos filiale buvo įregistruoti remiantis Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-29 lydraščiu Nr. SH-495 (priverstinė hipoteka) ir 2011-12-02 lydraščiu Nr. SH-503 (priverstinis įkeitimas), tačiau tokio pobūdžio dokumentai teisės aktuose nenumatyti kaip juridinių faktų įregistravimo pagrindas, todėl atsakovo Centrinės hipotekos įstaigos darbuotojai neturėjo teisės registruoti priverstinės hipotekos ir įkeitimo. Pagal CK 4.255 straipsnio 2 punktą juridiniai faktai registruojami viešame registre teismo sprendimo, nutarties, nutarimo, nuosprendžio pagrindu. Ieškovo teigimu, hipotekos teisėjo sprendimas tenkinti pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo turėjo būti išreikštas procesiniu dokumentu – teismo nutartimi (CPK 544 straipsnis), ir būtent tokia forma išreikštas hipotekos teisėjo sprendimas būtų tinkamas pagrindas įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą (CPK 550 straipsnio 1 dalis, 552 straipsnio 1 dalis). Pasak ieškovo, atsakovo filialo darbuotojai neturėjo tinkamo dokumento, įrodančio, kad hipotekos teisėjas atliko Hipotekos registro nuostatų 37, 41 punktuose nurodytus veiksmus (t. y. patikrino, ar trečiojo asmens prašymas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pridėti visi priedai, ir priėmė sprendimą patvirtinti registre įrašytus duomenis). Neturėdami duomenų, kad trečiojo asmens prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir įkeitimą hipotekos teisėjas išnagrinėjo įstatymų nustatyta tvarka, atsakovo darbuotojai neteisėtai įregistravo nurodytus juridinius faktus, todėl jų registracija panaikintina. Ieškovo teigimu, tinkamu priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo pagrindu negali būti pripažinta Panevėžio apygardos teismo 2011-11-17 nutartis, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011-09-23 nutartis atsisakyti įregistruoti privertinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą. Pagal Hipotekos registro nuostatų 40 punktą tuo atveju, jeigu hipotekos teisėjo nutartis dėl prašymo įregistruoti hipoteką atmetimo buvo panaikinta apeliacine ar kasacine tvarka, hipoteka registruojama tik tada, kai priimama teismo nutartis, įpareigojanti hipotekos skyrių įregistruoti hipoteką. Narinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2011-11-17 nutartyje tokio pobūdžio įpareigojimas nebuvo suformuluotas; priešingai, apeliacinės instancijos teismas nurodė hipotekos teisėjui pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir priverstinio įkeitimo įregistravimo nagrinėti iš naujo. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovo įstaigos darbuotojai neturėjo jokio teismo procesinio dokumento, įrodančio Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjo valią tenkinti trečiojo asmens pareiškimą dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo įregistravimo, kuris būtų pakankamas pagrindas įregistravimui atlikti.