- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-12-15
- Bylos Nr.
- 2-678
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Vincas Verseckas (pran.), Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Senoji vaistinė”
- Kategorijos
- 116.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Senoji vaistinė” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pastarojo prieštaravimus dėl ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Farmakonas“ ieškinio ir teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2488-41/2005.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Farmakonas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Senoji vaistinė“ 14 065,20 Lt skolą bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad 2005 m. kovo 1 d. ieškovas pardavė atsakovui vaistų už 14 465,20 Lt sumą. Atsakovas už vaistus sumokėjo 400 Lt ir liko skolingas ieškovui 14 065,20 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 13 d. preliminariu sprendimu BUAB ,,Farmakonas“ ieškinį tenkino - priteisė iš atsakovo UAB ,,Senoji vaistinė“ 14 065,20 Lt įsiskolinimą ir 1 100 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.
Atsakovas UAB ,,Senoji vaistinė“ pateikė teismui prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, elgėsi nesąžiningai, nes atsakovui pardavė netinkamos kokybės prekes. Sandorio tarp ieškovo ir atsakovo sudarymo metu didžiosios dalies parduodamų prekių galiojimo terminas buvo pasibaigęs, o likusi dalis prekių buvo tinkamos vartoti vos vieną ar du mėnesius, todėl ieškinio reikalavimai negalėjo būti tenkinami.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo UAB ,,Senoji vaistinė“ prieštaravimus dėl ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Farmakonas“ ieškinio ir teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. preliminaraus sprendimo, motyvuodamas tuo, jog atsakovo prieštaravimai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, nes jie nėra pagrįsti įrodymais. Teismas atsakovo nurodytus argumentus, kad ieškovas pateikė atsakovui netinkamos kokybės prekes, laikė nepagrįstais. Teismas teigė, jog atsakovo atstovo parašas ant 2005 m. kovo 1 d. PVM sąskaitos faktūros FAR Nr.002 patvirtina aplinkybę, kad atsakovas prekes gavo, bei aplinkybę, kad jokių pretenzijų dėl pateiktų prekių kokybės ieškovui neturėjo. Atsakovas dėl pateiktų prekių kokybės trūkumų neužsiminė ir po penkių mėnesių nuo prekių perdavimo dienos tarp šalių pasirašytame tarpusavio skolų suderinimo akte (2005 m. rugpjūčio 1 d.). Be to atsakovas nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškovo veiksmų nesąžiningumą ar kitas atsakovo prieštaravimuose nurodytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Senoji vaistinė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nutartyje neaptarė, kokių konkrečių bendrųjų reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, neatitiko apelianto pareikšti prieštaravimai.
2. Nepagrįsta skundžiamos teismo nutarties išvada, kad prieštaravimai nėra pagrįsti ir motyvuoti. Apeliantas teigia, jog prieštaravimuose nurodė, kad ieškovas jam pardavė netinkamos kokybės prekes. Sandorio sudarymo metu, t.y. 2005 m. kovo 1 d. didžiosios dalies parduotų prekių galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, o likusi dalis prekių buvo tinkamos vartoti vos vieną ar du mėnesius. Sudarant sandorį apeliantas pasitikėjo ieškovu, todėl neatkreipė dėmesio į parduodamų prekių galiojimo terminų pasibaigimą. Ieškovas pažeidė savo, kaip pardavėjo, pareigą perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitiktų daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, numatytus CK 6.333 str. 1 d.
3. Teismo išvada, jog ieškovas, pasirašydamas PVM sąskaitą - faktūrą, patvirtino prekių kokybiškumą, neatitinka faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, pasirašydamas PVM sąskaitą – faktūrą jis patvirtino tik atitinkamo prekių kiekio gavimą.
4. Teismas, nagrinėdamas atsakovo prieštaravimus, neturėjo apsiriboti tik formaliu ieškovo pateiktų dokumentų įvertinimu. Apelianto manymu, ieškovo teismui pateikti įrodymai apie prekes turėjo sukelti pagrįstą abejonę dėl jo reikalavimų (jų dalies) pagrįstumo ir teismas privalėjo prieiti išvados, kad pagal pateiktus įrodymus ieškinys negali būti tenkinamas.
5. Vadovaujantis CPK 428 str. 7 d., byla turėjo būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir apeliantui turėjo būti suteikta teisė ginčyti ieškovo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Farmakonas“ ginčija atskirojo skundo argumentus ir prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog apeliantas atskirajame skunde nepateikė argumentų ir įrodymų, dėl kurių galėtų būti panaikinta ginčijama nutartis. Apelianto teiginys, jog teismas nutartyje turėjo nurodyti, kokių konkrečių bendrųjų reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, neatitiko pareikšti reikalavimai, nepagrįstas. Civilinio proceso kodeksas įtvirtina teismo nešališkumą. Teismui patarus atsakovui, kaip pagrįsti prieštaravimus, kokius įrodymus pateikti, nešališkumo principas būtų pažeistas. Ieškovas teigia, jog kiti atskirojo skundo teiginiai susiję su teismo preliminariu sprendimu, o ne su skundžiama nutartimi bei neatitinka bylos aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, jog pateikti prieštaravimai atitinka reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui bei formai ir yra motyvuoti, tačiau nepagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl, aptaręs ir įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, priėjo išvados, kad prieštaravimų motyvai nepagrįsti. To pasėkoje prieštaravimus pripažino nepagrįstais, nepriimtinais ir grąžintinais atsakovui.
Dokumentinį procesą reglamentuojančios normos (CPK 424, 425 ir kt. str.) numato kai kurių kategorijų bylų supaprastintą ir paspartintą nagrinėjimą, kuris sutaupo dalyvaujančių byloje asmenų išlaidas ir laiką. Teismas, nagrinėdamas bylą šia tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 str. 1 d.). Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas. Jis įsiteisėja, jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 str. 8 d., 430 str. 1 d.). Jeigu atsakovas praleidžia terminą paduoti prieštaravimus arba jie neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, nemotyvuoti ir nepagrįsti įrodymais, teismas juos priimti atsisako (CPK 430 str. 1 d. ir 5 d.). Taigi dokumentinis procesas užtikrina bylos proceso koncentraciją ir ekonomiškumą (CPK 7 str.), tačiau teismas, šia tvarka išnagrinėjęs bylą ir spręsdamas prieštaravimų priėmimo klausimą, neturi pažeisti kitų bendrųjų (šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi) proceso principų (CPK 12, 13, 17 str.).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad pateikti atsakovo UAB ,,Senoji vaistinė“ prieštaravimai neatitinka CPK 430 straipsnio pirmos dalies reikalavimų, tai yra nepagrįsti įrodymais, įvertino ieškovo pateiktus įrodymus ir priėjo išvados, kad prieštaravimai nepagrįsti bei grąžino juos atsakovui. Kolegija pastebi, kad dokumentinio proceso normos nenumato teismui teisės, sprendžiant prieštaravimų priėmimo klausimą, tirti, vertinti byloje surinktus įrodymus ir galutinai išspręsti ginčą. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai įprasta CPK normų nustatyta tvarka, griežtai laikantis minėtų ir kitų civilinio proceso principų išnagrinėjama byla ir išaiškintos bei įvertintos visos bylos aplinkybės (CPK 260 str.). CPK 427 str. 1 d. numato, kad dokumentinis procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame skyriuje nurodytas išimtis. Taigi, sistemiškai aiškinant šią teisės normą su CPK 430 str. 1 d. ir 5 d. nuostatomis, darytina išvada, jog atsakovo prieštaravimams, kaip vienam iš dokumentinio bylos nagrinėjimo procesinių dokumentų, taip pat taikomos bendrosios nuostatos dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo (CPK 115 str.). Jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas pateikė prieštaravimus, neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų, privalėjo, kaip numato procesinių dokumentų paruošimo, pateikimo ir priėmimo tvarką reglamentuojančios normos, priimti nutartį ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Proceso nuostata dėl dokumentų trūkumų šalinimo dokumentiniame procese pateikiant prieštaravimus itin svarbi, nes, kaip minėta, nepateikus ar teismui nepriėmus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisėja ir apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas. Pagal CPK 430 str. 5 d. teismas gražina prieštaravimus ir laiko juos nepaduotais tik, kai per teismo nustatytą terminą atsakovas procesinių dokumentų trūkumų nepašalina (CPK 115 str. 3 d.).
Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo UAB ,,Senoji vaistinė“ prieštaravimų priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimą bei dokumentinį procesą reglamentuojančias normas ir nepagrįstai prieštaravimus grąžino. Nutartis naikintina ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti atsakovo UAB ,,Senoji vaistinė“ prieštaravimų dėl ieškinio bei Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo tam pačiam teismui.