Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aistės Adomaitytės - Koroliovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, paskutinį kartą teistas 2014-01-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2017 m. vasario 18 d. apie 22.52 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.21 prom. girtumas), rankomis sugriebė mažamečiui G. N., gimusiam 2007 m., už marškinėlių ties kaklo sritimi ir metė jį į lovą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinės I. S. sūnui G. N..

Kaltinamojo A. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

A. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-02-18 vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, galėjo būti apie 22.00 val. ar 23.00 val., kartu su I. S. ir G. M. vartojo alkoholinius gėrimus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo atskirai nuo vaikų, t.y. jie buvo svetainės kambaryje, o posūnis G. N. ir G. M. vaikai D. ir D. buvo G. miegamojo kambaryje. Vartojant alkoholį vaikai bėgiojo po kambarius, atbėgdavo ir iki jų. Žaisdami vaikai garsiai triukšmavo, ne kartą teko raminti, nes nenorėjo, kad kaimynų rimtis būtų sutrikdyta. Vartojant alkoholį jis nuėjo į virtuvės kambarį gaminti valgį. Būnant virtuvėje pas jį vis atbėgdavo vaikai ir ką nors pasakydavo. Ką tiksliai pasakydavo nepamena, tačiau jie norėdavo atkreipti jo dėmesį. Taip pat jie norėjo, kad jis eitų žaisti su jais. Paskutinį kartą kažkuriam iš berniukų atbėgus jį paerzinti, jis nuėjo į jų kambarį. Nuėjus į vaikų kambarį, kiek pamena, mažiausias D. pasakė, kad jis nėra stiprus ir negali jų pakelti. Vaikai jį erzino norėdami, kad jis juos pakeltų. Taigi D., D. ir G. pakėlė po vieną (jie stovėjo netoli lovos) ir susodino visus ant lovos, gal kiek grubiau numetė, tiksliai nepamena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vaikų, juo labiau G., nuskriausti ar užgauti nenorėjo, kadangi su jais žaidė. Vaikus į lovą sumėtė dėl to, kad žaidė. Jų tikrai nemetė iš visų jėgų norėdamas užgauti. Viskas vyko žaidimo forma. Sumėčius vaikus ant lovos, jie buvo linksmi, nei vienas iš jų neverkė. Tai vaikams patiko, jie norėjo, kad jis dar eitų žaisti su jais ir juos pamėtytų. Gal būdamas girtas galėjo paimti G. stipriau ir sukelti jam fizinį skausmą, to neneigia, tačiau to tikrai nenorėjo. G. myli, sutaria gerai. Trumpai pažaidus su vaikais, nuėjo atgal virtuvę. Prieš eidamas į virtuvę vaikams pasakė, kad jie žaistų tyliau, nes kaimynai gali iškviesti policijos pareigūnus. Netrukus po jo žodžių į duris pasibeldė pareigūnai. Atidarius duris vienas pareigūnas nuėjo bendrauti su vaikais, o kitas kalbėjo su juo. Ką vaikai sakė pareigūnams nežino, nes negirdėjo. Po to suprato, kad posūnis pasakė, kad jis jį užgavo. Dėl ko G. taip pasakė, nežino. Posūnio tikrai neskriaudė. Niekada nėra pakėlęs rankos prieš G. G. labai nepatikdavo, kai jis ar mama vartodavo alkoholį. Jo manymu, G. norėdamas, kad jie nebevartotų alkoholio, pasakė, kad jis jį užgavo. Šiuo metu su G. susiskambina telefonu, kadangi šis gyvena pas seserį S. A.. Telefoninio pokalbio metu su G. bendrauja gražiai. Dėl fizinio skausmo sukėlimo G. atsiprašė. G. teigė, kad ant jo nepyksta. Papildomos apklausos metu duoti parodymai, kad 2017-02-18, apie 23.00 val., tikslaus laiko nepamena, išgertuvių metu, miegamojo kambaryje, rankomis suėmė G. N. už marškinėlių ir metė į lovą. Nežino, ar tuo metu G. N. skaudėjo, tačiau neneigia, kad galėjo skaudėti. Tuo metu, kai G. N. metė į lovą, jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nes namuose vartojo alkoholį. Taigi būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio galėjo stipriai mesti G. N. į lovą. G. M. vaikus D. ir D., kiek pamena, susodino į lovą, o ne metė. Taigi jiems fizinio skausmo sukelti negalėjo. Savo kaltę pripažįsta visiškai, kadangi iš tiesų suėmęs už marškinėlių G. N. metė jį į lovą. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, sugyventinės Ingos sūnaus G. N. atsiprašė, šis jam atleido. G. myli kaip savo sūnų ir ateityje pažada daugiau jo neskriausti ar kaip kitaip nenusikalsti (100-101, 105-106 b. l.);

iš 2017-02-09 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo V. L. ir tyrėjo V. A. tarnybinių pranešimų matyti, kad juose nurodytos aplinkybės, kurias nustatė policijos pareigūnai, nuvykę pagal gautą pranešimą dėl girdėto triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2, 5-6 b. l.);

iš 2017-02-18 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (7-16 b. l.);

iš 2017-02-19 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta - (duomenys neskelbtini) (7-20 b. l.);

iš 2017-04-10 VšĮ „Pakruojo ligoninė“ rašto Nr. S-140 matyti, kad 2017-02-19 00.50 val. į ligoninę buvo pristatytas G. N.. Išorinių aiškių smurto požymių nesimatė, tačiau vaikas teigė, kad patėvis paėmęs už kaklo jį pastūmė į lovą (27 b. l.);

mažametis nukentėjusysis G. N. parodė, kad patėvis jį užgavo ir metė jį į lovą. Tada mama parėjo iš draugės ir patėvis ją pradėjo pulti. Atvažiavo policija. Patėvis tada norėjo, kad mama nebegertų. Jį patėvis paėmė už drabužių ir metė į lovą. Šis jį suėmė už „maikės“ iš priekio. Po to jam truputį skaudėjo kaklą, nedaug. Neliko po to nei mėlynių, nei paraudimų. Patėvio vardas yra A. Tai vyko šeštadienį. Mėnesio nežino. Mama grįžo iš kaimynės. A. užerzino kaimynės vaikai. Jie turėjo slėptis. A. jautėsi įžeistas. Jis galvojo, kad jis kitiems vaikams liepė ant jo negražiai pasakyti. Kaip jis jį metė, niekas nematė. Kiti tuo metu buvo „salione“. Apie tai, kad A. jį metė, pasakė sesei, policijai, mokykloje. Policiją iškvietė kaimynė, kuri gyvena apačioje, nes buvo triukšmas. A. anksčiau su juo nėra taip daręs. A. ant lovos paskui sumėtė ir kitus vaikus. Juos jis tik pastūmė. A. jo anksčiau neskriausdavo. Jis tą kartą nebuvo blaivus, buvo išgėręs, nes matė, kaip gėrė alų, sidrą namuose. Mama su jais irgi kartu gėrė. Mama su patėviu gerdavo nedažnai. Nori dabar grįžti namo. A. jo atsiprašė, paspaudė ranką. Jis jam atleido. Dabar jaučiasi gerai. Patėvis juo rūpinasi. Kiek laiko būna pas S. nepamena (36-37 b. l.);

specialistė V. Š. parodė, kad, peržiūrėjusi G. N. apklausą, jai iš karto užkliuvo, kad vaikas dar nieko nepaklaustas jau pasakė žodį „netyčia“. Tai reiškia, kad vaikas gina savo skriaudėją. Jo neverbalinė kalba reiškia, kad jis jaudinasi. Jo rankų judesiai rodo, kad jam nepatogu kalbėti. Balsas tylus, kuris reiškia, kad vaikas vengia kalbėti apie šeimą ir joje esančias problemas. Jis jautriai išgyvena dėl to, kad šeimoje girtaujama. Iš berniuko matyti, kad jis patyrė smurtą, jam skaudėjo, kai patėvis jį metė į lovą, tačiau dėl to neišgyvena. Berniukui natūralu, kad ant jo buvo išlietas pyktis (41-43 b. l.);

liudytoja S. A. parodė, kad 2017-02-21 apie 11.30 val., jai paskambino Pakruojo vaikų teisių apsaugos vedėja E. Koskutė ir pasiteiravo, ar pažįsta G. N.. Tai išgirdusi, atsakė, kad jis yra jos brolis. E. Koskutė pasakė atvykti į VTAS skyrių. Nuvykusiai į vaikų teises, jai buvo paaiškinta apie užfiksuotą smurtą artimoje aplinkoje, t.y. kad sugyventinis A. rankomis sugriebė G. už kaklo ir numetė ant lovos. Pasak E. Koskutės, taip jiems pasakojo pats G. Sužinojus šią informaciją, ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl G. N. laikinos globos. Globa jai paskirta nuo 2017-02-21. Nuo to laiko G. gyvena jos namuose. Kiek yra kalbėjusi su G., jis nei karto nuosekliai nepapasakojo, kas įvyko iš tikrųjų. Vieną dieną G. pasakojo, kad jį A. žaidimo forma sugriebė už kaklo ir metė ant lovos. Pasiteiravus, ar jam skaudėjo, G. teigė, kad jam gal skaudėjo, o gal ne, nežinojo nei pats. G. savo pasakojimą vis keisdavo, t.y. vieną dieną pasakodavo, kad jam skaudėjo, kai A. jį sugriebė už kaklo, kitą dieną pasakodamas teigia, kad neskaudėjo. G. kiekvieną dieną kalba apie mamą I. S.. Jie kiekvieną vakarą bendrauja telefonu. Vieną dieną nugirdo, kaip G. kalbėdamas telefonu su mama sakė, kad labai jos pasiilgo, taip pat pasiilgo A. (45-46 b. l.);

liudytoja E. K. parodė, kad apie 2017-02-18 įvykusį konfliktą su mažamečiu G. N. ir jo patėviu A. M. sužinojo iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo tą pačią naktį, kad galimai yra smurtaujama prieš mažametį vaiką. 2017-02-20 nuvyko į Pakruojo rajono ligoninę, kur laikinai buvo apgyvendintas mažametis, ir pokalbiu metu G. paaiškino, kad jo mama, kaimynė G. M. ir jo patėvis girtavo nuo ankstaus ryto, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 12.00 val. nakties, visi suaugusieji pradėjo konfliktuoti tarpusavyje. Kartu su G. buvo ir jo draugai, t.y. kaimynės vaikai. Konflikto metu vaikai pašaukė A. M. ateiti į jų kambarį, o jie patys pasislėpė po baldais (stalu, kėde ir lova). A. M. įpykęs atėjo į kambarį ir visus vaikus, kurie buvo pasislėpę, ištraukė po vieną ir suėmęs už kaklo, po vieną numesdavo ant lovos. G. patikslino, kad jis pats išlindo iš po kėdės ir jam stovint šalia kėdės, paėmė su abiem rankom už kaklo, pakėlė nuo grindų ir numetė ant lovos, taip sukeldamas fizinį skausmą, kuris pasireiškė kaklo srityje (55-57 b. l.);

liudytoja S. K. parodė, kad 2017-02-18 apie 23.30 val., į mobilaus ryšio telefoną paskambino dukra G. M. ir pasakė, kad ateitų pasiimti jos vaikų. Po dukros skambučio suprato, kad ji su I. S. vartojo alkoholį ir kažkas iškvietė policijos pareigūnus, kurie liepė perduoti vaikus blaiviam asmeniui. Po skambučio greitai nuėjo į I. S. namus, kur jos laukė policijos pareigūnai. Atėjus pasiimti dukros vaikų, policijos pareigūnai užsirašė jos duomenis ir ji su vaikais išėjo į G. namus. Tą vakarą matė, kad dukra G., I. S. ir jos sugyventinis yra girti. Dukros pasiteiravus, dėl ko atvyko policijos pareigūnai, G. pasakojo, kad policijos pareigūnai atvažiavo dėl to, kad kažkas mušė G. ir jie buvo girti. Kas ir kaip tiksliai vyko, nesuprato. Pasiėmusi anūkus matė, kaip greitoji medicinos pagalba išvežė G. N. į ligoninę. Kitą dieną anūkas pasakojo, kad A. M. panaudojo fizinį smurtą G. N. atžvilgiu. D. pasakojo, kad A. atėjęs į vaikų kambarį, kuriame jie žaidė, pastūmė G. į lovą. Kaip stūmė, dėl ko stūmė, D. nepaaiškino. D. pasakojant kas buvo, ji pasiteiravo, ar jiems su broliu nieko nepadarė. D. sakė, kad jiems su broliu D. A. nieko nedarė, jų neskriaudė (63-64 b. l.).

Kaltinamojo A. M. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis smurtaudama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui G. N.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, kaltinamąjį A. M. siūlė nubausti 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamasis A. M. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su bausmės rūšimi ir dydžiu taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. M. teistas, teistumas neišnykęs (81-85 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (86-88 b. l.), niekur nedirba (89 b. l.), registruotas darbo biržoje (90 b. l.), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (96 b. l.), seniūnija nėra gavusi nusiskundimų jo elgesiu (94 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinančios aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti baudą, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, prokurorės prašomą paskirti 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą (BK 47 straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (107-108 b. l.) kaltinamajam A. M. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

DVD diskas (1 vnt.) su mažamečio G. N. apklausos garso ir vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 9 (devynių) MGL (338,94 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

DVD diską (1 vnt.) su mažamečio G. N. apklausos garso ir vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.