- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-367-159/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Atsakovas
- S. T., S.
- Ieškovas
- UAB „Šilutės INFO–TEC“
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis, Andrius Norkūnas
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-367-159/2009
21.4.2.7.; 24.4.; 35.4.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. birželio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. T. atstovo advokato Sauliaus Tamošaičio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-589-204/2008 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės INFO–TEC“ atstovo advokato Andriaus Norkūno ieškinį atsakovui S. T. dėl skolos išieškojimo ir atsakovo S. T. atstovo advokato Sauliaus Tamošaičio priešieškinį ieškovei UAB „Šilutės INFO–TEC“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės UAB „Šilutės INFO–TEC“ atstovas adv. A. Norkūnas 2008-02-07 pateikė teismui ieškinį dėl skolos išieškojimo. Juo teismą prašė priteisti iš atsakovo S. T. 10 000 Lt skolą, 2 463,32 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 12 463,28 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 374 Lt žyminį mokestį ir 177 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad atsakovas S. T. pagal tarp šalių 2004-03-02 sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 100 paprastųjų vardinių UAB „Silutekas“ akcijų, kurių kaina sudarė 10 000 Lt. Pagal 2004-03-02 akcijų apmokėjimo sutartį, atsakovas įsipareigojo už įsigyjamas akcijas sumokėti per 12 mėnesių lygiomis dalimis po 833,33 Lt kas mėnesį. Atsakovas S. T. sutartinės prievolės neįvykdė, už įsigytas akcijas ieškovei nesumokėjo, todėl ieškovei skolingas 10 000 Lt. Remiantis akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6 p. ir 2004-03-02 akcijų apmokėjimo sutarties Nr. 20040302 4 p., pirkėjas privalo mokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Už atsiskaitymo termino pradelsimą atsakovui apskaičiuota 2 463,32 Lt delspinigių (b. l. 3–4).
Atsakovo S. T. atstovas adv. S. Tamošaitis 2008-04-23 į bylą pateikė priešieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Juo prašė teismą: 1) pripažinti negaliojančia 2004-03-02 UAB „Silutekas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; 2) pripažinti negaliojančia 2004-03-02 UAB „Silutekas“ akcijų apmokėjimo sutartį bei 3) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarant 2004-03-02 UAB „Silutekas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas patikino atsakovą S. T., kad UAB „Silutekas“ jokių skolų ir įsipareigojimų neturi, tačiau po kurio laiko atsakovui buhalteris pranešė, kad įmonė turi senų skolų, viršijančių akcijų įsigijimo kainą. Skolų tiekėjams žiniaraštis patvirtina, kad įmonė prieš akcijų pardavimą turėjo 23 494 Lt įsiskolinimą tiekėjams. Sužinojęs tokį faktą, atsakovas nusprendė neapmokėti įsigytų akcijų ir mano, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Atsakovas S. T. už 10 000 Lt galėjo įgyti bet kurios naujai įsteigtos, bet nepradėjusios veiklos įmonės akcijas ir galėjo pats įsteigti įmonę. Siekdamas išvengti laiko sąnaudų, reikalingų naujai įmonei įsteigti, pardavėjui pasiūlius pirkti akcijas ir patvirtinus, kad UAB „Silutekas“ skolų neturi, sutiko įsigyti akcijas už jų nominalią vertę. Esant tokiai situacijai, kad UAB „Silutekas“ skolos viršijo akcijų pardavimo kainą, ne atsakovas S. T. pardavėjui, tačiau pardavėjas jam turėjo sumokėti pinigų sumą, reikalingą įmonės įsipareigojimams padengti. Sandoriai buvo sudaryti dėl apgaulės ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Pripažinus sandorius negaliojančiais taikytina restitucija – UAB „Silutekas“ 100 akcijų grąžintinos ieškovei (b. l. 32–33).
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-11-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš S. T. 10 000 Lt skolą, 366 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 10 366 Lt sumos nuo 2008-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 220,83 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Šilutės INFO-TEC“ naudai bei 26,02 Lt pašto išlaidų valstybei. Likusią ieškinį dalį atmetė. Iš UAB „Šilutės INFO-TEC“ priteisė 340 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti S. T.. Nurodė, kad sandorių sudarymo metu galiojančio CK 1.91 str. 5 d. reglamentavo, kad apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką apgaulė gali pasireikšti tik tyčia ir tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais.
CK 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą, kai šalys turi teisę nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra. Todėl, jei atsakovas laikė esmine sutarties sąlyga įmonės, kurios akcijas ketino įsigyti, finansinę situaciją, jis turėjo teisę sudaryti tokią sutartį, kurioje būtų nurodyta informacija apie įmonės finansinę situaciją. Atsakovo, perkančio tokį kiekį akcijų, pareikalavimas įmonės finansinių dokumentų bei jų patikrinimas Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 4 d. numatytas įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas registrui) atitiktų apdairaus, protingo pirkėjo elgesio kriterijus. Šalys akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė 2004-03-02, tą pačią dieną pasirašė ir akcijų apmokėjimo sutartį. Atsakovas S. T. 2004-03-03 paskyrė save UAB „Silutekas“ vadovu, 2004-03-04 pateikė prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti jį kaip vienintelį akcininką ir vadovą. Atsakovas teigia, kad po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo jis sužinojo, kad įmonė turi skolų, kurios viršija akcijų įsigijimo vertę, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad iki atsakovo priešieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pateikimo 2008 m. balandžio 23 d., t. y. per ketverius metus po sandorių sudarymo, atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas ieškovei dėl akcijų įsigijimo ar įmonės finansinės situacijos. Tokį atsakovo S. T. elgesį pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos CK normų, įpareigojančių šalis elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Atsakovo atstovo minimas akcininko sprendimas Nr. 10, kuriame nurodyta, kad ketinama parduoti 1 000 akcijų neatitiko realios padėties ir pirmosios instancijos teismas įvertino sprendime nurodytas parduodamas 1 000 vardines paprastąsias akcijas kaip rašymo apsirikimą, nes ir UAB „Silutekas“ įstatuose ir VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išraše nurodytas šios bendrovės akcijų skaičius – 100 vardinių paprastųjų akcijų.
Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo S. T. 2 463,32 Lt delspinigių bylą nagrinėjęs teismas tenkintino iš dalies. Atsižvelgė į atsakovo reikalavimą, delspinigių išieškojimui taikė sutrumpintą šešių mėnesio ieškinio senaties terminą, priteisė iš atsakovo ieškovei 366 Lt delspinigių (0,02 proc. x 183 d.) (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d.) (b. l. 104–108).
Šalies argumentai
Atsakovo S. T. atstovas adv. S. Tamošaitis 2008-12-01 pateikė teismui apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-11-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-589-204/2008 dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas, o atsakovo priešieškinis atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2004-03-02 akcininko sprendime Nr. 10 padarytas rašymo apsirikimas, nes šis sprendimas buvo pagrindas sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir minėtame akcininko sprendime yra ir skaitmenimis ir žodžiais nurodytas vienas ir tas pats akcijų kiekis – 1000 vienetų. Sprendimo ir sandorių dokumentus rengė pati ieškovė, kuri buvo juridinis asmuo, ir jai keliami padidinti atidumo, rūpestingumo reikalavimai, taip pat CK 6.256 str. 4 d. įtvirtina juridinio asmens kaltės prezumpciją. Kadangi akcininko (juridinio asmens) sprendimas priimtas dėl akcijų, kurių tas juridinis asmuo tiek neturėjo, todėl ir prašė teismą pripažinti tokį akcininko sprendimą niekiniu (CK 1.80 str.), o pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes pati ieškovė pripažino, kad akcininko sprendimas sandoriui sudaryti buvo būtinas (CK 1.80 str., Akcinių bendrovių įstatymo 34 str., 37 str. 8 d.).
Ieškovė prieš sandorio sudarymą patikino atsakovą S. T., kad įmonė įsiskolinimų neturi, ir, apelianto nuomone, ši aplinkybė buvo visiškai įrodyta CK 6.317 str. 2 d. pagrindu, kur nustatyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta ar ne (garantija pagal Įstatymą), todėl atsakovas neturėjo pareigos tikrinti, ar įmonė turi skolų, ar reikalauti kokių nors finansinių dokumentų. Esant įstatymų numatytai garantijai ir net akcijų pardavėjo atstovo žodiniam patvirtinimui, apeliantas neturėjo pagrindo abejoti akcijų kokybe ir neturėjo pareigos tikrinti, ar įmonė turi skolų, ar reikalauti kokių nors finansinių dokumentų, nes kokybė buvo garantuota tiek ieškovo, tiek įstatymu.
Esant įstatymo numatytai garantijai, įrodinėjimo pareigą turi ne daikto pirkėjas, o daikto pardavėjas ir daikto pardavėjas prieš parduodamas daiktą privalo patikrinti, ar daiktas pardavėjui priklauso, ar disponavimas tuo daiktu nėra apsunkintas, ar daiktas tinkamos kokybės ir pan. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, kaip ieškovė šią įstatymų nustatytą pareigą įvykdė ir ar ją įvykdė, tačiau to nepadarė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo galima įsiskolinimą patikrinti per Juridinių asmenų registrą, nes finansinė atskaitomybė už ginčo laikotarpį, kuriuo susidarė skolos, dar nebuvo pateikta viešam registrui ir šį faktą teismo posėdyje patvirtino ieškovė.
Bylos įrodymais yra nustatyta, kad tą pačią dieną (tuo pačiu metu) – 2004-03-02 buvo pasirašytos ginčijamos akcijų pirkimo–pardavimo ir akcijų apmokėjimo sutartys, kad kitą dieną atsakovas buvo paskirtas direktoriumi ir dar kitą dieną buvo pateiktas pranešimas registro tvarkytojui ir kad atsakovas yra įmonės akcininkas bei vadovas. Apelianto nuomone, šios aplinkybės ginčui neturi teisinės reikšmės, nes tuo metu jis kitaip pasielgti negalėjo, nes nieko nežinojo apie įmonės skolas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas netiksliai sprendime nurodė, kad atsakovas S. T. apie įmonės skolas sužinojo ne prieš sandorių sudarymą, o po sandorių sudarymo. Tačiau teismas sprendime nenurodė, kad atsakovas apie įmonės skolas sužinojo ne iš karto po sandorių sudarymo. Po akcijų perleidimo sandorio ieškovės vadovas R. P. ir buhalterė labai delsė perduoti įmonės dokumentus, vilkino dokumentų perdavimą ir perdavė ne viską iš karto, o tik dalimis. Kurį laiką ieškovės buhalterė dar tebetvarkė įmonės, kurios akcijas apeliantas įsigijo, finansinės atskaitomybės dokumentus ir apie skolas nepranešė. Tik iš pasamdytos kitos buhalterės, supažindinusios su įmonės balansu, apeliantas S. T. sužinojo apie buvusį įmonės įsiskolinimą prieš akcijų įsigijimą. Sužinojęs apie ieškovės įsiskolinimus, atsakovas iš karto susisiekė su akcijų pardavėjo atstovu R. P. ir jam žodžiu pareiškė pretenziją dėl minėtų įmonės skolų bei pranešė, kad nepadengus skolų, apeliantas atsisakys akcijų ir už jas nemokės. R. P. pažadėjo, kad skolas padengs akcijų pardavėjo sąskaita, tačiau įmonės skolos nebuvo dengiamos, nors apeliantas ne kartą reikalavo skolų padengimo. Apeliantui vadovaujant įmonė veiklą vykdė tik apie 4–5 mėnesius, įmonė veiklos nebevykdė apeliantui išvykus į užsienį. Ankstesnioji ieškovės vadovybė iš apelianto nereikalavo sumokėti už akcijas. Ieškinį dėl pinigų už parduotas akcijas priteisimo pateikė naujoji įmonės vadovybė, nežinodama ikiteisminės ginčo sprendimo eigos.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad į teismą kreipėsi per vėlai, nes CK 1.125 str. l d. nustatytas 10 metų terminas ginčyti sandorius, todėl tokia teismo išvada, jog turėjo anksčiau pateikti ieškinį, varžo apelianto teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 29 str., 30 str., CK 1.125 str. l d.). Bylą nagrinėjęs teismas vertino tik tai, kad apeliantas vėliau kreipėsi į teismą, tačiau neįvertino pačios ieškovės, kad ji po vadovybės pasikeitimo ir taip pat tik dabar kreipėsi į teismą, todėl teismas, padaręs išvadą, kad apeliantas privalėjo greičiau kreiptis į teismą, o ieškovė – ne, esant nevaržomai teisei neperžengiant ieškinio senaties termino ribų reikšti ieškinį ir priešieškinį, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 str., 143 str.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pagal CK 1.91 str. nebuvo nustatyta ieškovės tyčia kaip sandorių negaliojimo pagrindas. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada neteisinga, nes ieškovės tyčia buvo: 1) buvo priimtas tikrovės neatitinkantis akcininko sprendimas dėl 1000 vienetų akcijų perleidimo; 2) akcijų pardavėjas buvo juridinis asmuo, kuriam taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Remiantis protingumo kriterijumi, juridinis asmuo, parduodamas kito juridinio asmens, kurį valdo, visas akcijas, neabejotinai patikrino juridinio asmens, kurio akcijas parduoda, finansinę būklę, nes nustatė akcijų pardavimo kainą (CK 1.5 str.). Akivaizdu, kad akcijų pardavėjas – juridinis asmuo patikrino UAB „Silutekas“ finansinę būklę, žinojo apie įmonės skolas, todėl akcijas pardavė tik už nominalią jų vertę, o kad sandoris vyktų tyčia, nutylėjo apie skolų faktą. Sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl apgaulės, nes apeliantas jį sudarė dėl apgaulės iš esmės sau nenaudingomis sąlygomis, nukentėjo dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. Patenkinus apelianto priešieškinį, atmestinas ieškovės ieškinio reikalavimas (b. l. 110–112).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos, ieškovo bei atsakovo atstovų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nustatė, kad 2004-03-02 tarp šalių buvo sudaryta UAB „Silutekas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pardavėjas pardavė atsakovui 100 paprastųjų vardinių UAB „Silutekas“ akcijų, iš viso 100 proc. 100 Lt vertės akcijų, visų parduodamų akcijų vertė – 10 000 Lt (b. l. 73). Pirkėjas įsipareigojo už įsigyjamas akcijas sumokėti per 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos. 2004-03-02 akcijų apmokėjimo sutartimi Nr. 20040302 šalys susitarė, kad pirkėjas S. T. už įsigytas akcijas pradeda mokėti nuo 2004-03-02 ir 10 000 Lt sumoka per 12 mėnesių, kas mėnesį mokėdamas po 833,33 Lt. Pirkėjui uždelsus sumokėti daugiau kaip 30 dienų, skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 6 p., akcijų apmokėjimo sutarties 4 p.) (b. l. 84).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atstovo adv. S. Tamošaičio apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad apeliantas S. T. neturėjo pagrindo abejoti dėl akcijų kokybės ir neturėjo pareigos tikrinti, ar įmonė turi skolų, ar reikalauti kokių nors finansinių dokumentų, nes akcijų kokybę garantavo ieškovės atstovas UAB „Silutekas“ akcininkas R. P., taip pat CK 6.317 str. 2 d. yra nustatyta garantija, nes apelianto atstovas apeliaciniame skunde vadovaujasi tik CK 6.317 str. 2 d. nuostatomis ir nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms sistemiškai netaiko CK 6.91 str., nustatančio, kad garantija turi būti rašytinė, ir šio reikalavimo nesilaikymas garantiją daro negaliojančią, ir kad CK 6.337str. 2 d. nustato kai įstatymai ar pirkimo–pardavimo sutartis nenustato kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Nagrinėjamos bylos atveju akcijų pirkėjui – apeliantui S. T. akcijų pardavėja – UAB „Silutekas“ rašytinės garantijos nepateikė (CK 6.91 str.), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovo, pirkusio 100 paprastųjų vardinių UAB „Silutekas“ akcijų, pareikalavimas įmonės finansinių dokumentų bei jų patikrinimas Juridinių asmenų registre (CK 2.66 str. 4 d. numatytas įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas registrui) būtų atitikęs apdairaus, protingo pirkėjo elgesio kriterijus.
Apelianto atstovas adv. S. Tamošaitis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pagal CK 1.91 str. nebuvo nustatyta ieškovės tyčia kaip sandorių negaliojimo pagrindas, nes ieškovės tyčia buvo: 1) buvo priimtas tikrovės neatitinkantis akcininko sprendimas dėl 1 000 vienetų akcijų perleidimo; 2) akcijų pardavėjas buvo juridinis asmuo, kuriam taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Juridinis asmuo UAB „Silutekas“ patikrino finansinę būklę, žinojo apie įmonės skolas, todėl akcijas pardavė tik už nominalią jų vertę, o kad sandoris vyktų tyčia, nutylėjo apie skolų faktą, todėl apelianto priešieškinis turėjo būti patenkintas ir sandoriai turėjo būti pripažinti negaliojančiais dėl apgaulės, UAB „Silutekas“ ieškinys – atmestas.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino 2004-03-02 UAB „Silutekas“ akcininko sprendimo Nr. 10 2 punktą – parduoti 1 000 paprastųjų vardinių UAB „Silutekas“ akcijų – kaip rašymo apsirikimą, nes VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas minėtos bendrovės 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pardavimas S. T. (b. l. 46–48, 76).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas ir atsižvelgė į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2001, 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002, 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-760/2003). Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad apgaulė gali pasireikšti tik tyčia, ir tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl apgaulės, būtina nustatyti tyčinius veiksmus, kurie gali pasireikšti tiek tylėjimu, tiek aktyviais veiksmais (CPK 4 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, bylą nagrinėjusiam teismui priešieškinyje nurodytais pagrindais, kad buvo priimtas tikrovės neatitinkantis akcininko sprendimas dėl 1 000 vienetų akcijų perleidimo, kad akcijų pardavėjas buvo juridinis asmuo, kuriam taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir kad juridinis asmuo UAB „Silutekas“ patikrino finansinę būklę, tyčia nutylėjo apie įmonės skolas, nebuvo pagrindo patenkinti atsakovo S. T. priešieškinio, nes, kaip jau buvo anksčiau minėta nutartyje, ir atsakovas S. T., neturėdamas akcijų pardavėjos rašytinės garantijos, privalėjo būti atidus ir apdairus. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad vadovaujantis CK 6.156 str. įtvirtintu sutarties laisvės principu, atsakovas, laikydamas esmine sutarties sąlyga įmonės, kurios akcijas ketino įsigyti, finansinę būklę, turėjo teisę sudaryti tokią sutartį, kurioje būtų nurodyta informacija apie įmonės finansinę būklę.
Esant tokiems įrodymas bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neanalizuotini kaip teisiškai nereikšmingi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.