- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- A-143-671-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-65-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4–6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, apeliantas) viršininko 2010 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 20-TE-8, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tai, jog nesiėmė jokių veiksmų atliekant Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko A. M. pavestų dviejų ikiteisminio tyrimo medžiagų tyrimą, be to, praleido Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nurodytus baudžiamųjų bylų tyrimo terminus. 2009 m. rugsėjo 23 d. jam buvo pavesta toliau tęsti tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagose Nr. 24-1-00186-09 ir Nr. 63-1-00770-08. Apie tai jis raštu informavo jį kuruojantį prokurorą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 24-1-00186-09 2009 m. spalio 19 d. buvo apklaustas G. K., paimti trūkstami originalūs dokumentai, paaiškėjo nauji faktai, todėl 2009 m. spalio 21 d. buvo išsiųsti du atskiri pavedimai į kitų miestų policijos komisariatus. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 63-1-00770-08 taip pat trūko originalių dokumentų, kuriuos turėjo pateikti pareiškėjas D. M. (D. M.), todėl į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą buvo išsiųstas atskiras pavedimas apklausti pareiškėją ir gauti trūkstamus dokumentus. Tai patvirtina, kad jis atliko reikiamus veiksmus ir nepažeidė BPK 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be šių dviejų ikiteisminio tyrimo medžiagų tuo laikotarpiu jis turėjo ne mažiau kaip 60 ikiteisminio tyrimo medžiagų. Dėl didelio darbo krūvio tam tikrų bylų tyrimas galėjo užsitęsti. Vertinant jo tarnybą 2009 m. gruodžio mėn. vertinimo komisijai pateiktoje išvadoje tiesioginis viršininkas tarnybą įvertino labai gerai, komisija jo žinias irgi vertino labai gerai, jam suteikta trečia kvalifikacinė kategorija. Skyriaus viršininkas pastoviai kontroliuoja jo veiksmus ir jam yra žinoma, kad dėl didelio darbo krūvio kai kurių bylų tyrimas gali užsitęsti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 25–28) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui buvo pavesta tęsti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00770-08 ir jis jokių veiksmų nesiėmė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 24-1-00186-09 taip pat iki 2009 m. spalio 19 d. jokių veiksmų nevykdė. Tarnybinio patikrinimo metu patikrinus baudžiamosios bylos Nr. 63-1-00770-08 dokumentus, nustatyta, kad iki 2009 m. spalio 22 d., t. y. iki bylos pateikimo prokurorui, pareiškėjas byloje neatliko nė vieno procesinio veiksmo, nesiėmė priemonių per kuo trumpiausius terminus atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, tuo vilkino tyrimą. Tyrimo metu patikrinus baudžiamosios bylos Nr. 24-1-00186-09 dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo veiksmų iki 2009 m. spalio 19 d. nevykdė ir nesiėmė priemonių per kuo trumpiausius terminus atlikti ikiteisminį tyrimą, tuo vilkino tyrimą byloje. Tik 2009 m. spalio 19 d. prokurorui pareikalavus pateikti minėtą bylą patikrinti, pareiškėjas 2009 m. spalio 19 d. byloje papildomai apklausė liudytoją G. K., iš jo daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paėmė bylai reikšmingus dokumentus bei 2009 m. spalio 21 d. surašė ir išsiuntė du pavedimus Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2009 m. spalio 22 d. pareiškėjas pateikė bylą kuruojančiam prokurorui patikrinti. Vilkindamas ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus, aplaidžiai vykdė pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, dėl to nebuvo per kuo trumpiausius terminus atlikti ikiteisminiai tyrimai paminėtose baudžiamosiose bylose. Pareiškėjas nenurodė, kokios kliūtys jam trukdė atlikti tam tikrus veiksmus ir kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas pašalinti iškilusias kliūtis, trukdančias jam tinkamai atlikti pareigas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu (b. l. 104–107) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 20-TE-8.
Teismas nurodė, kad pareiškėjui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 20-TE-8 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už BPK 2 straipsnio ir 176 straipsnio reikalavimų pažeidimus. Teismas nustatė, jog 2009 m. lapkričio 10 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro A. P. 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimas – iškelti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnams A. M., A. K. ir G. J. drausmės bylą už BPK reikalavimų pažeidimus, atliekant tyrimą bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09. Komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnų A. M., A. K. ir G. J. BPK normų pažeidimo, atliekant ikiteisminius tyrimus baudžiamosiose bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09. 2009 m. gruodžio 14 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-434 „Dėl nutarimo iškelti drausmės bylą“ konstatuota, kad pareiškėjas iki 2009 m. spalio 22 d., iki bylos pateikimo prokurorui, byloje Nr. 63-1-00770-08 neatliko nė vieno procesinio veiksmo, nesiėmė priemonių per kuo trumpiausius terminus atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, tuo vilkino tyrimą. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu buvo konstatuota, kad ir byloje Nr. 24-1-00186-09, vilkindamas ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnio ir 172 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės ginčija kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, jog savo veiksmais, t. y. neveikimu, nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nepažeidė norminių aktų reikalavimų, nes neturėjo objektyvios galimybės laiku atlikti ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09. Teismas atsižvelgė į Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 straipsnio 6 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 4.2 punkto nuostatas. Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuotas kaltinimas pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, grindžiama tik faktinių aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo eiga baudžiamosiose bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09, konstatavimu, visiškai nevertinant pareiškėjo kaltės, neveikimo metu buvusių faktinių aplinkybių, objektyviai sąlygojusių neveikimą ar galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjo procesiniai veiksmai dviejose ikiteisminio tyrimo bylose, neatsižvelgiant ir nevertinant pareiškėjo darbo apimties ir pobūdžio kitose bylose. Liudytojas A. M. patvirtino, jog pareiškėjas 2009 m. tyrė 169 ikiteisminio tyrimo medžiagas, tuo tarpu kiti tyrėjai turėjo ne daugiau kaip 70 bylų. Remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, šio tyrimo metu kompleksiškai nebuvo tirti visi pareiškėjo procesiniai veiksmai, atlikti visose baudžiamosiose bylose, todėl negalima buvo konstatuoti, kad pareiškėjas procesinius veiksmus, kurių jis neatliko arba atliko praleidęs terminus, pagal tuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją objektyviai galėjo atlikti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas turėjo realią galimybę veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, t. y. atlikti konkrečius procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09, ir neprivalėjo atlikti neatidėliotinų procesinių veiksmų kitose tiriamose bylose. Tam, kad už šiuos pažeidimus kiltų drausminė atsakomybė, būtina nustatyti, kad iš tikrųjų pareiškėjas, tirdamas kitas bylas, kuriose tyrimo metu BPK reikalavimai nebuvo pažeisti, minėtose bylose galėjo nustatytais terminais atlikti veiksmus, o ne privalėjo, tarkime, kitose baudžiamosiose bylose atlikti kitus neatidėliotinus procesinius veiksmus. Taigi dėl šių argumentų, teismo nuomone, tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvia ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties (Tvarkos 3 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, kad, taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktų numatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neįvertintos faktinės aplinkybės, objektyviai egzistavusios priežastys, kurios trukdė ir nepriklausė nuo pareiškėjo valios pastangų, veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Jokių kitų objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių pareiškėjo kaltę, tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta. Šios išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 109–110) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, remiantis liudytojo A. M. parodymais, Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 20-V-200 patvirtinto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 6.5.2 punktu, faktinė aplinkybė, jog pareiškėjas baudžiamosiose bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09 nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. iki 2009 m. spalio 19 (22) d. neatliko jokio procesinio veiksmo (šio fakto iš esmės neginčija nei pareiškėjas, nei teismas), yra pakankamas pagrindas daryti kitokią išvadą, nei padarė teismas, kad pareiškėjas nevykdė Pareigybės aprašyme nustatyto specialaus reikalavimo. Pabrėžia, jog negalėjimą veikti, kaip to reikalauja įstatymas, turėjo įrodinėti pareiškėjas, bet ne atsakovas. Be to, pareiškėjas taip pat nenurodė jokių kliūčių, kurios jam trukdė tinkamai atlikti pareigas, ir kokių jis ėmėsi priemonių joms pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismo priimtas sprendimas – panaikinti atsakovo pareiškėjui paskirtą nuobaudą – yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114–117) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, dėl ko jis negalėjo atlikti tam tikrų baudžiamojo proceso veiksmų ikiteisminėse tyrimo medžiagose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovas nepagrįstai remiasi liudytojo A. M., kuris yra jo tiesioginis vadovas ir kuriam taip pat buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, parodymais. Būtent tiesioginis viršininkas A. M. netinkamai paskirsto ikiteismines tyrimo medžiagas. Teismo posėdžio metu nurodė visas iškilusias problemas, atliekant nurodytose ikiteisminio tyrimo medžiagose procesinius veiksmus. Iškilusias kliūtis bandė spręsti su tiesioginiu vadovu ne raštu, o žodžiu. Tikslinga apklausti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorą A. P., kuris gali pateikti daug vertingos informacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. sausio 5 d. įsakymo bei 2009 m. gruodžio 14 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados (kuri laikytina motyvuojamąja skundžiamo įsakymo dalimi) matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už BPK 2 ir 176 straipsnių reikalavimų (per trumpiausią laiką ir nustatytais ikiteisminio tyrimo terminais) pažeidimus, (pagal nurodytą išvadą) padarytus baudžiamosiose bylose Nr. 63-1-00770-08 ir Nr. 24-1-00186-09. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas ginčija šios tarnybinės nuobaudos pagrįstumą tuo aspektu, kad dėl nurodytų (BPK nustatytų) terminų pažeidimo nėra jo kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas šio tarnybinio ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad Statuto 2 straipsnio 6 dalies bei Tvarkos 3 ir 4.2 punktų taikymo požiūriu (šiose teisės normose yra nustatyta, kad viena iš būtinų sąlygų patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn yra jo kalti veiksmai ar neveikimas) nagrinėjamai bylai yra reikšminga nustatyti (išaiškinti) faktines bylos aplinkybes dėl pareiškėjo, kaip ikiteisminio tyrimo tyrėjo, kaltės buvimo (ar jos nebuvimo). Tai reiškia, kad nagrinėjamai bylai iš esmės yra aktualus fakto nustatymo klausimas.
Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad faktinės administracinės bylos aplinkybės yra nustatinėjamos pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje.
ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).
Taigi byloje esantys duomenys apie pareiškėjo darbo krūvį tuo laikotarpiu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas paminėtose baudžiamosiose bylose, pačios šių tyrimų aplinkybės bei kiti aptariamai aplinkybei nustatyti reikšmingi duomenys laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal šią straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir jiems pritardama, daro išvadą, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi prielaidų pobūdį ir nepaneigia pareiškėjo duotų paaiškinimų dėl jo kaltės nebuvimo. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami daryti kitokias, negu pirmosios instancijos teismo padarytas, byloje esančių įrodymų vertinimo išvadas.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.