- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-21
- Bylos Nr.
- 1S-1335-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas V. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 6 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2008 m. vasario 15 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2007 m. kovo 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 2 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2015 m. gegužės 6 d. – 3 metai 9 mėnesiai 26 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. gegužės 6 d. priimtu nutarimu Nr. 94-213 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos“ šešiems Komisijos nariams balsavus „prieš“ ir tik vienam balsavus „už“, nutarta V. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija tokį sprendimą priėmė įvertinusi tai, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, daromi nusikaltimai sunkėja, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos (nužudytas žmogus). Be to, nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis toliau darė nusikaltimus, todėl teismo buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Pataisos namuose nedirba, nesimoko. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis laisvėje laisvalaikiu vartojo alkoholį, dėl to ir kildavo konfliktai, buvo daromi nusikaltimai, tačiau turėdamas alkoholio vartojimo problemą, nuteistasis jos pataisos namuose konstruktyviai nesprendžia. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje esantys dokumentai patvirtina jo emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimą, kad jis yra gana impulsyvus, agresyvus, ypač būdamas neblaivus. Ir, nors problemas atpažįsta, tačiau ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms spręsti. Dažnai konkrečiomis aplinkybėmis supyksta, arba yra tikimybė, kad pavartojus alkoholio ar narkotikų, išreikš savo pyktį. Nuteistasis savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau gana vienpusiškai, kartais stokoja savikritikos, stebimas polinkis save kiek pateisinti, turi savus tvirtus įsitikinimus, kurių keisti nelinkęs. Pripažįsta priežiūros būtinumą, tačiau anksčiau yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Ankstesnės Lygtinio paleidimo komisijos, kuri buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones vykdo tik iš dalies, t. y. nelanko elgesio korekcijos programos „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nors tokia galimybė pataisos namuose yra. Nuteistojo vardu yra gauta vykdomųjų raštų, kurių nuteistasis nėra atlyginęs. Pakartotinio nusikalstamo elgesio ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizikos vidutinės. Kita vertus, Komisijos nuomone, neatliktos bausmės dalis taip pat neadekvati padaryto nusikaltimo sunkumui. Komisija, įvertinusi visas šias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi, iš esmės sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, nutarė atmesti V. G. gynėjo skundą.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis V. G. skunde Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą bei paskiriant kitus apribojimus teismo nuožiūra. Nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatą didžiąja dalimi įtakojo ankstesni teistumai, todėl realiai jo nusikalstamo elgesio rizika yra mažesnė nei pateikiama. Be to, abejotina, ar teismams tikslinga vertinti ankstesnius teistumus pakartotinai. Kita vertus, nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai vertino jo padarytos veikos sunkumą, pavojingumą, nes toks vertinimas nesusijęs su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo vietoje. Taip pat nuteistasis nurodo, kad pagal teismų praktiką teismas neturėtų atsižvelgti ir į likusį neatliktos bausmės laiką, kadangi toks išplėstinis įstatymo turinio taikymas neatitinka lytinį paleidimą nustatančiuose įstatymuose nustatytų principų įgyvendinimo. Anot V. G., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą prioritetas turi būti teikiamas ne BK, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui (toliau – BVK), kuriame akcentuojami bausmės vykdymo principai ir lygtinio paleidimo tikslai. Jo teigimu, per atliktą 8 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo laiką jis įrodė, kad gali laikytis įstatymų ir kontroliuoti savo veiksmus. Nurodo, kad jis nėra baustas už tvarkos pažeidimus, skatintas 10 kartų, be to, kai kurios psichologų išvados nurašytos iš senų laikų, nes per šios bausmės atlikimo laiką jis apskritai su psichologu bendravo tik 3 kartus po 5 minutes. Pasisakydamas dėl rekomendacijų lankyti elgesio korekcijos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, nuteistasis pažymi, kad, kuomet jis kreipėsi į administraciją dėl šios programos lankymo, jam buvo atsakyta, jog šiuo metu psichologų tarnyba tokių galimybių suteikti negali. Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad nors nusikaltimą padarė neblaivus, tačiau problemų su alkoholio vartojimu neturi, be to alkoholio vartoti negali dėl sveikatos problemų. V. G. skunde deklaruoja, kad nori likusį gyvenimą praleisti laisvėje ir prisiekia daugiau nebenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. G. skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Apkaltinamaisiais nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Nors V. G. skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo teistumų skaičių bei padarytos veikos pavojingumą, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Nėra objektyvaus pagrindo sutikti su nuteistojo V. G. aukštesniajam teismui pateiktais skundo argumentais. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo nutartis nepagrįsta.
Iš pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos matyti, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja „Meno būrelio veikloje“, drožinėja iš medžio (b. l. 15, 16). Nors nuteistasis yra baigęs tik vidurinę mokyklą (11 klasių), tačiau socialinės tyrimo išvados duomenimis, taip pat turi įgijęs kalvio kvalifikaciją, laisvėje dirbo įvairius darbus, tačiau dažniausiai užsiėmė kalvystės darbais. Bausmės atlikimo pradžioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbo sanitaru, pervežtas į Alytaus pataisos namus taip pat nedelsdamas kreipėsi dėl įdarbinimo. Kadangi nuteistasis praktiškai visą bausmės atlikimo laiką dirba, todėl yra nemažai lėšų sukaupęs neliečiamoje sąskaitoje, iš kurios 2015 m. balandžio 7 d. pagal jo prašymą 1000 Eur buvo išsiųsta jo žmonai. Nuteistasis šią piniginę perlaidą motyvavo tuo, kad dukrai bus atliekama operacija ir tai patvirtinantys dokumentai yra nuteistojo asmens byloje (b. l. 15). Be to, būtina paminėti ir pakankamai gerą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, t. y., kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, o už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą buvo dešimt kartų skatintas (paskutinį kartą – 2014 m. lapkričio 7 d.; b. l. 15-16). Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, jis bendrauja su žmona ir keturiais vaikais. Nuteistasis pats savo santykius su artimaisiais apibūdina kaip labai gerus, teigia, kad jaučia artimųjų palaikymą ir tikisi jų pagalbos išėjus į laisvę bei integruojantis visuomenėje. Išėjęs į laisvę planuoja gyventi su žmona nuosavuose namuose (b. l. 14, 15). Vertinant V. G. asmenines charakterio savybes, pažymėtina, kad jos yra daugiau ekstravertiškos (b. l. 17). Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos tik patvirtina tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar elgesys bausmės atlikimo metu buvo geras, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
V. G. apygardos teismui pateikto skundo argumentų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad jis teistas net septynis kartus už įvairių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir smurtinių, padarymą. Pirmą kartą teisiamas buvo vos 19 metų. Išėjęs į laisvę vėl darydavo naujus nusikaltimus, kurie vis sunkėjo. Pažymėtina, kad pastarąjį labai sunkų nusikaltimą padarė praėjus vos penkiems mėnesiams nuo paskutinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pritaikius lygtinio paleidimo institutą. Be to, vieną kartą jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas (b. l. 19-25). Taigi, šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad jam yra nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, jis yra gana impulsyvus, agresyvus (ypač neblaivus), kas gali įtakoti nuteistojo nusikalstamą elgesį ir ateityje (b. l. 15, 16, 17). V. G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, naudojant „OASys“ metodiką, parodė, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 50 balai (b. l. 16), pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika pagal „PCL:SV“ ir „HCR-20“ schemas vertinama taip pat kaip vidutinė (b. l. 17). Taigi šie vertinimai yra gana aukšti, o tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasitaisęs, kad galėtų atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės. Ir, nors nuteistasis skunde nurodo, kad didžiąją dalį tokio įvertinimo lemia jo elgesys iki bausmės atlikimo, tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis, turėdamas alkoholio vartojimo problemą, kuri ypatingai susijusi su jo nusikalstamu elgesiu ir yra viena iš kriminogeninių veiksnių, jos konstruktyviai pataisos namuose nesprendžia. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, tikėti, jog alkoholio vartojimo problema bus išspręsta teigiamai ir be specialistų pagalbos, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad nors, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi sutaupęs nemažai lėšų, kurių dalį (1000 Eur) neseniai pervedė savo žmonai, tačiau jis iki šiol nėra padengęs viso įsiskolinimo pagal pataisos namuose gautą vykdomąjį raštą (nepadengta suma – 65,88 Eur), kas rodo atsainų jo požiūrį į įsipareigojimus.
Nepaisant visų aukščiau nurodytų aplinkybių, aukštesniojo teismo nuomone, sprendžiant V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – tyčinį asmens gyvybės atėmimą (nužudymą), padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs tik 2/3 paskirtosios bausmės, likusi bausmės dalis (2015 m. gegužės 6 d. – 3 metai 9 mėnesiai 26 dienos), palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog V. G. dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo praeitį, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tikrai atspindėtų jo elgesio pokyčius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.