- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-621-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- B. D., A. R.
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Evaldo Burzdiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-289-375/2008 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims B. D. ir A. R. dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu (b.l.3-5), teisme gautu 2007-03-27, vadovaudamasi CK 1.5 str., 1.138 str. 1 d. 1 p., LR Valstybinės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., prašė pripažinti jai teisę privatizuoti 2 kambarių 27,17 kv.m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja buto pirkimo – pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 1984 m. naudojasi dviem kambariais. 1997-12-31 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu leisti privatizuoti šį butą (įrašo registracijos Nr.83489), tačiau jai buvo paaiškinta, kad to ji padaryti negali, kadangi namas yra avarinės būklės, o tokiuose namuose privatizuoti butus neleistina. Be to, savivaldybės darbuotojai paaiškino, kad ruoš visus privatizavimui reikalingus dokumentus ir kai tik bus galimybė informuos ieškovę apie buto privatizavimo procedūrą. 2006-02-28 Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama Kauno miesto SĮ „Santakos butų ūkis“, išnuomojo ieškovei gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 27,17 kv.m, susidedančią iš dviejų kambarių (9,64 kv.m ir 12,68 kv.m) ir 4,85 kv.m virtuvės, be to, bendram naudojimui buvo išnuomotas sanitarinis mazgas ir bendro naudojimo patalpos: ,,d“ (1/6 nuo 6,06kv.m), ,,e“ (1/4 nuo 12,46 kv.m), ,,4-12“ (1/6 nuo 6,66 kv.m), ,,4-13“ (1/6 nuo 0,78 kv.m), ,,4-14“ (1/6 nuo 0,78 kv.m) ir ,,4-16“ (1/6 nuo 11,2 kv.m). 2007 metais ieškovė sužinojo, kad jos kaimynai yra privatizavę butus, esančius (duomenys neskelbtini) name, todėl ieškovė pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu paaiškinti, kodėl ji nebuvo informuota apie butų privatizaciją, vykstančią jos gyvenamajame name. Ieškovė mano, jog nėra praradusi galimybės privatizuoti butą, kuriame gyvena nuo 1984 metų. Nors ieškovė tuo metu buvo santuokoje, tačiau su sutuoktiniu kartu negyveno, todėl jo sutikimas nebuvo reikalingas, todėl dėl buto privatizavimo ji kreipėsi viena. Kitų asmenų, tame tarpe nepilnamečių vaikų, tuo metu gyvenusių su ja, nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 19 d. sprendimu (b.l.157-159) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad Kauno miesto Lenino rajono VK 1984-04-18 sprendimu ieškovei prie turimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas antras kambarys. 1997-12-31 ieškovė pateikė atsakovui pareiškimą privatizuoti butą. 1998-03-17 ieškovė pasirašė buto nuomos sutartį, o 2006-02-28 šią sutartį patikslino. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis A. R. nekilnojamojo turto pagal LR Butų privatizavimo įstatymą įsigiję neturi. 2006-03-14 ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu padalinti butą ir sudaryti su ja ir su jos mirusio brolio žmona B. D. atskiras buto nuomos sutartis. Teismas nurodė, kad ieškovei teisė privatizuoti butą atsirado LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu šis įstatymas negalioja, neturi reikšmės, kadangi įstatymas neveikia į ateitį (jis negalioja po jo panaikinimo atsiradusiems teisiniams santykiams), tačiau dėl to neišnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal šį įstatymą. Nustojus galioti įstatymui, galima realizuoti tik tą teisę, kuri buvo įgyta to įstatymo pagrindu ir kuri buvo pažeista. Šiuo metu galiojantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas sudaro teisinę galimybę užbaigti LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtą buto privatizavimo procedūrą ir realizuoti šio įstatymo pagrindu įgytas subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Sprendžiant ieškovės reikalavimų pagrįstumą būtina nustatyti, ar yra visos LR Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintos sąlygos: t.y. ar ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, ar ginčo butas yra tinkamas privatizavimo objektas, ar ieškovė pasinaudojo įstatymine teise į buto privatizavimą, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir ar tarp jos ir atsakovo susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama pagrindinė ginčo buto nuomininkė, nėra privatizavusi kitos gyvenamosios patalpos, šia teise nėra pasinaudojęs ir jos sutuoktinis A. R., todėl butas yra tinkamas privatizavimo objektas. Tačiau, teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog ji atliko visus būtinus veiksmus savo teisei įgyti ir ją realizuoti (CPK 178, 185 str.). Teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti yra reikalinga vadinamųjų juridinių faktų sudėtis t.y. sistema, susidedanti iš kelių tarpusavyje susijusių veiksmų ir sandorių. Privatizuojant butą susiklostydavo du sandoriai: tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps buto savininku, bei tarp to subjekto, įvardinto susitarime ir savivaldybės. Tai reiškia, jog ieškovė privalėjo įrodyti, jog 1997-12-31, pateikdama pareiškimą atsakovui, pateikė visus reikalingus dokumentus, tame tarpe ir šeimos narių susitarimą (CPK 178 str.). Ieškinyje ieškovė teigia, jog užpildžiusi ir pasirašiusi pareiškimą ji pateikė ir visus dokumentus. Tačiau 1997-12-31 pareiškimo turinys rodo, kad jame šeimos nariais iš viso neįvardinti, nors ieškovė buvo susituokusi su A. R.. Jų dukra Vilma, gimusi 1975-03-06, jau buvo pilnametė ir dar gyveno su ieškove ginčo bute. Ieškovė teigė, kad visi reikiami dokumentai buvo pateikti su 1997-12-31 pareiškimu, tačiau tretysis asmuo A. R. teigė, jog pas notarą jie kartu su pilnamete jų dukra lankėsi po prašymo padavimo. Ieškinyje teigiama, kad dėl buto privatizavimo ieškovė kreipėsi viena, nes, nors ir buvo susituokusi, su sutuoktiniu kartu negyveno, dėl to jo sutikimo jai nereikėjo. Šis ieškovės argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, būtinas ne tik sutuoktinio, bet ir jų pilnametės dukters sutikimas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, jog kreipimosi dėl buto privatizacijos metu, bute ji gyveno su savo vyru bei dukra, kas visiškai prieštarauja ieškinyje nurodytoms aplinkybėms (CPK 186 str.). Tretysis asmuo A. R. patvirtino, kad ginčo bute su žmona gyvena nuo 1983 m., kad kartu su ja ėjo į savivaldybę bei pas notarą patvirtinti susitarimo. Ši teisiškai svarbi aplinkybė, jog ieškovės vyras ir dukra pasirašė ir notariškai patvirtino susitarimą, jį pateikė atsakovui nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus (CPK 178 str.). Įvertinęs tai, jog ginčo bute nuo 1976-06-07 yra registruota ir gyvena ieškovės mirusio brolio Č. D. sutuoktinė B. D., teismas manė, jog privatizuojant butą buvo reikalingas ne tik ieškovės sutuoktinio ir pilnametės dukters, bet ir B. D. notariškai pavirtintas sutikimas (LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str., CK 5.688 str. 4, 5 d.), apie kurios sutikimo davimą byloje nėra jokių įrodymų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji atliko visus reikalingus veiksmus, būtinus privatizuojant butą. Kadangi byloje nėra notariškai patvirtintų susitarimų tarp ieškovės ir ginčo bute gyvenančių šeimos narių, dėl to negalėjo būti sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.166-171) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
Teismas neteisingai rėmėsi CK 6.588 str. 4 ir 5 d. bei LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. ir pripažino B. D. nuomininku. LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. nurodyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkais). Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. CK 6.588 str. 4 d. numatyta, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka. CK 3.135 str. nurodyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Nei vienai iš aukščiau nurodytai sąvokų, t.y. nei šeimos nario, nei artimo giminaičio, tretysis asmuo B. D. nepriskirtina, su ja nebuvo vedamas bendras šeimos ūkis, todėl ji negali būti laikoma nuomininku, turinčiu teises pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Tretysis asmuo neturėjo teisėto pagrindo tame bute apsigyventi, kadangi orderis į šį kambarį buvo išduotas ieškovės šeimai ir tuo metu kartu gyvenusiam kitam broliui. Be to, B. D. nurodė, kad kambaryje ji apsigyveno savavališkai, niekada nemokėjo mokesčių, dėl ko jai kambaryje atjungtas vanduo.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė notarinį sutikimą padavė kartu su pareiškimu. Ši teismo nurodyta aplinkybė prieštarauja ieškovės parodymams. Ieškovė nenurodė, kada pateikė dokumentus, kadangi praėjęs didelis laiko tarpas, be to, ieškinyje nurodė, kad pareiškimo iš jos nė karto nepriėmė. Tik 2007-12-31 priėmus pareiškimą, buvo išaiškinta kokius dokumentus reikia pateikti, t.y. tik tuomet buvo paaiškinta, kad reikalingas notarinis sutikimas, kurį vėliau ieškovė ir pateikė. Ieškovė neneigia, kad dėl buto privatizavimo kreipėsi viena, tačiau savivaldybės darbuotojams išaiškinus, kokius reikia pateikti dokumentus, ji nedelsdama juos pateikė, tame tarpe ir notarinį šeimos narių susitarimą dėl buto privatizavimo.LR Butų įprivatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01. Kadangi šeimos narių susitarimo kopijos ieškovė sau nepasiliko, dabar ji negali nurodyti jo surašymo datos, tačiau tvirtina, kad tai buvo padaryta per įstatymo galiojimo terminą. Ieškovė yra kreipusis į VĮ "Registrų centrą", kur 1998-04-01 butas buvo inventorizuotas, t.y. buvo parengta buto technines apskaitos byla, kuri buvo privaloma prieš sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tai rodo, kad ieškovė atliko visus privalomus LR Butų privatizavimo įstatyme numatytus veiksmus, t.y. tinkamai realizavau savo subjektines teises, o atsakovo darbuotojams netinkamai vykdant savo pareigas, ieškovė negalėjo jomis pasinaudoti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 175-177) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad ieškovė 1997-12-31 pateikė Kauno miesto savivaldybei prašymą leisti privatizuoti ginčo butą. Ieškovės prašymas buvo užregistruotas (registracijos Nr.83489). LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. numatyta teismo teisė sprendimu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, tačiau nurodyta teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros. Ja siekiama sudaryti galimybę LR Butų privatizavimo įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras užbaigti. LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. buvo numatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2002 yra išaiškinęs, jog privatizavimo procese būdavo sudaromi du sandoriai. Pirmas sandoris - rašytinis susitarimas - buvo sudaromas tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Toliau asmuo ar asmenys, nurodyti šiame susitarime, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, numatytu LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 5 str. prasmę susitarimo tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių sudarymas buvo būtina buto privatizavimo sąlyga. Nesant tokio susitarimo sutartis negalėjo būti sudaryta. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atliko visus būtinus veiksmus savo teisei įgyti ir ją realizuoti (CPK 178, 185 str.). Teismas pagrįstai laikė teisiškai svarbiomis aplinkybėmis ieškovės vyro ir dukros pasirašytą ir notariškai patvirtintą susitarimą bei įrodymus, patvirtinančius jų pateikimą Kauno miesto savivaldybei. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti, todėl teismas padarė tinkamą išvadą, kad šios aplinkybės nebuvo pagrįstos jokiais įrodymais, išskyrus pačios ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus. Apeliantė teigia, kad B. D. nebuvo šeimos nariu, niekada su ja nevedė bendro ūkio, todėl nurodo, jog ji negalėjo būti laikoma nuomininku, turinčiu teises pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Su šiais argumentais atsakovė nesutinka, kadangi LR Butų privatizavimo įstatymo komentare buvo nurodyta, kad pirkti gyvenamąjį butą pagal LR Butų privatizavimo įstatymą turėjo teisę buto nuomininkas ir jo šeimos nariai. Jeigu asmenys nustoja būti šeimos nariais, bet ir toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Jie buto pirkimo procedūroje dalyvauja kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Kartu gyvenantys nuomininkas ir jo šeimos nariai teisę į gyvenamąją patalpą, o kartu ir teisę ją pirkti, įgyja kai jie yra įregistruoti gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai laikė, kad privatizuojant butą buvo reikalingas ne tik ieškovės sutuoktinio ir pilnametės dukters notariškai patvirtintas sutikimas, bet toks pat ir B. D. sutikimas, kadangi ji ginčo bute nuo 1976-06-07 yra registruota ir gyvena. Įrodymų, jog B. D. tokį sutikimą davė, nėra, nes ieškovė paaiškino, kad jai tokio sutikimo nereikėjo. Teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog atliko visus reikalingus veiksmus realizuoti savo teisei į ginčo butą. Nesant notariškai patvirtintų susitarimų tarp ieškovės ir ginčo bute gyvenančių šeimos narių su ieškove negalėjo būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, laikytina, kad ieškovė LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu subjektinės teisės privatizuoti ginčo patalpas neįgijo, kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ginčo bute gyvenančių pilnamečių šeimos narių susitarimo, kieno vardu bus sudaroma ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis.
Tretysis asmuo B. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.181) prašo apeliacinį skundą atmesti. B. D. nurodo, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su ieškovės broliu Č. D. apsigyveno 1974 metais. 1976 metais B. D. buvo šiame bute įregistruota, kaip Č. D. žmona, t.y. kaip šeimos narė. 1978-11-18 Č. D. mirė, o B. D. liko šiame bute gyventi. 1984 metais ji įsikėlė į atsilaisvinusį (17,19 kv.m) kambarį, kuriame iki šiol gyvena su sūnaus E. D. šeima. Šis kambarys ieškovei buvo paskirtas 1984-04-13 Lenino raj. LDT VK sprendimu Nr.142. Ieškovė savo gyvenamąją vietą šiame bute deklaravo 1986-04-17. Nuomos sutartis su ja buvo sudaryta 1998-03-17. Ieškovė savo valią privatizuoti butą turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1992-12-01 (LR Butų privatizavimo įstatymo 2 str.). 1993-04-01 Įstatymu Nr. 1-116 LR Butų privatizavimo įstatymas buvo papildytas ir asmenims buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti vėliau, tačiau su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami LR Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997-12-31. Ieškovė tokio leidimo neturėjo. B. D. manymu, jos sutikimas privatizuoti butą buvo reikalingas, nes ji šiame bute buvo apsigyvenusi šeimos nario teisėmis. Faktą, kad ieškovė neturėjo reikiamų dokumentų privatizuojant butą, rodo aplinkybė, kad 2006-03-14 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama padalinti butą ir sudaryti su ja ir su B. D. atskiras buto nuomos sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 punktu, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Kolegijos nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, kadangi teismas nusprendė dėl teisių ir pareigų neįtraukto į bylą asmens –ieškovės dukters V., gimusios 1975-03-06, kuri ieškovės kreipimosi dėl buto privatizavimo metu gyveno su ieškove ginčo bute ir buvo pilnametė, dėl ko, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 str., su ja, kaip šeimos nariu, ieškovė turėjo pas notarą susitarti dėl ginčo patalpų pirkimo (t.y. kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais)).
Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl pripažinimo ieškovei teisės privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas, kurių dalyje, kaip nustatyta bylos medžiaga (b.l.48), gyvena ne tik tretysis asmuo B. D., 1976-06-07 deklaravusi ginčo patalpose savo gyvenamąją vietą, bet ir jos sūnus E. D., gimęs 1976-01-18, įrašytas į ginčo buto kortelę (b.l.94), su nepilnamečiais vaikais S. D., gimusia 2001-07-19 (b.l.53), ir M. D., gimusiu 2002-08-19 (b.l.54), sprendė klausimą ir dėl šių neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, tuo pažeidžiant CPK 266 str. nuostatą.
Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį dėl pripažinimo teisės privatizuoti ginčo patalpas, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas besąlygiškai turi būti panaikintas. Šio procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl privalo naikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje (2000 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-522/2000; 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-1227/2002; 2003 m. sausio 8 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-5/2003; 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-458/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006) yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t.y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Teismui įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, pagal CPK 47 str. 2 dalį ji įgytų šalies procesines teises ir pareigas, kuriomis visa apimtimi galėtų pasinaudoti tik pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 239 str. 2 d. 2 p.) ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Kadangi dėl nurodyto pažeidimo teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, todėl dėl kitų apeliacinio skundų argumentų, kaip teisiškai nebereikšmintų šios apeliacijos rezultatui, kolegija nepasisako.
Be to, pažymėtina, jog pagal į bylą pateiktus Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1998-04-01 duomenis (b.l.64-70), ieškovės patalpų plotai sudarė 15,98 kv.m (14-1 kambarys), 17,19 kv.m (14-2 kambarys), 3,12 kv.m (1/4 ,,e“ dalis bendro naudojimo virtuvės) ir 1,01 kv.m (1/6 ,,d“ bendro naudojimo koridoriaus). Kokios inventorizacijos duomenimis remiantis patikslinta 2006-02-28 nuomos sutartimi (b.l.15-18) ieškovei ir jos šeimos nariams (2 asmenys) buvo suteikta naudoti 27,17 kv.m bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), Kaune, susidedanti iš 9,64 kv.m kambario, 12,68 kv.m kambario ir 4,85 kv.m virtuvės, byloje duomenų nėra, todėl šie duomenys išreikalautini bylą nagrinėjant iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.