- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-04
- Bylos Nr.
- AS-525-726-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Z. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. 2.3-6384-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtinto Vilniaus rajono Nemėžio seniūnijoje Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjai terminą iki 2009 m. spalio 30 d. pateikti teismui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 3B-(9.5)-G-521-910 gavimo datą įrodantį dokumentą.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 1 dalį ir nurodė, jog prie skundo turi būti pridėtas skundžiamas aktas ir tam tikslui, kad būtų galima spręsti dėl skundo padavimo terminų, tokio akto įteikimo suinteresuotam asmeniui datą patvirtinantys įrodymai.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nagrinėti pareiškėjos teismui pateiktą skundą.
Nurodė, kad ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas praleistas dėl svarbios priežasties, nes, vykstant šalių ginčui, pareiškėja dėl savo klausimo sprendimo siekė asmeninio susitikimo su Vilniaus apskrities viršininku. Telefonu buvo susisiekta su priimamuoju, tačiau dėl didelio interesantų skaičiaus susitikimas paskirtas tik 2009 m. spalio 6 d. Tarnyba atsakyme nurodė Vilniaus apskrities viršininkui pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos klausimą, todėl su pareiškėja 2009 m. spalio 5 d. telefonu susisiekė žemėtvarkos skyriaus darbuotoja ir paaiškino, kad klausimas bus svarstomas iš naujo, o suderinimui pareiškėja turi atvykti 2009 m. spalio 16 d. į Vilniaus rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių. Pažymėjo, jog dėl garbingo amžiaus ir nepakankamų lietuvių kalbos žinių pareiškėja pilnai nesuprato jai pateiktos informacijos ir manė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija pati panaikins Įsakymą, o su skundu kreiptis į teismą nereikės. Pareiškėja, ruošdamasi numatytam susitikimui, 2009 m. spalio 15 d. paskambino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir suprato, jog Tarnybos nurodymas Vilniaus apskrities viršininkui pakartotinai apsvarstyti pareiškėjos klausimą nėra vykdomas, tik vilkinamas, todėl pareiškėja tik tada galėjo pateikti skundą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakyti priimti pareiškėjos skundą.
Atsižvelgė į ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, į tai, kad Tarnybos 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą pareiškėja paštu gavo 2009 m. rugsėjo 15 d. ir padarė išvadą, jog skundas teismui galėjo būti pateiktas iki 2009 m. spalio 5 d. Tarnyba sprendime pareiškėjai išaiškino, kad Įsakymas nėra sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įgijimo, todėl jo panaikinimas turi būti inicijuojamas ABTĮ nustatyta tvarka. Konstatavo, jog pareiškėja neturėjo objektyvaus pagrindo iki 2009 m. spalio 15 d. delsti tikintis, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija savo iniciatyva panaikins Įsakymą.
II.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundas pirmosios instancijos teismui turėjo būti paduotas iki 2009 m. spalio 5 d. Skundas teismui pateiktas 2009 m. spalio 15 d., todėl padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėja praleido nustatytą skundo padavimo teismui terminą.
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai buvo žinoma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, ji teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, o vėliau – į Tarnybą. Tarnyba 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 3B-(9.5)-G-521-910 (b.l. 26 – 28) išaiškino pareiškėjai, jog dėl Įsakymo panaikinimo turi būti ABTĮ nustatyta tvarka kreipiamasi į teismą. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjai buvo žinoma teisės aktų nustatyta tvarka galimai pažeistoms jos teisėms ginti. Kaip nurodo pareiškėja, gavusi tokį Tarnybos sprendimą, ji ėmėsi veiksmų, siekdama susitikti su Vilniaus apskrities viršininku. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokie pareiškėjos veiksmai vertintini kaip jos pačios pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali turėti įtakos termino skundui teismui paduoti skaičiavimui ar tokio termino atnaujinimui.
Taip pat pabrėžtina, jog tokios aplinkybės kaip garbingas pareiškėjos amžius ar lietuvių kalbos žinių trūkumas negali būti vertinamos kaip svarbios ir objektyvios priežastys terminui atnaujinti. Pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, operatyviai susipažinti su dokumentais arba įgalioti kitus asmenis atlikti tokius veiksmus. Pareiškėjai tinkamai nepasirūpinus teisių gynimu, praleidus terminą skundui paduoti ir nenurodžius objektyvių priežasčių termino atnaujinimui, atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino bylos aplinkybes, taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos Z. G. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.