Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimo, kuriuo R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str. 1100 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nubaustas pagal ATPK 187² str. už tai, kad 2013 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teisme, esančiame Šiauliuose, Vilniaus g. 247, nagrinėjant D. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013 m. balandžio 16 d. nutarimo panaikinimo, teismo posėdyje būdamas įspėtas kaip liudytojas, jog už melagingų parodymų davimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, davė melagingus parodymus, kad D. B. 2013 balandžio 5 d., 22.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilį „Mercedes Benz C220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia chuliganiškai nevairavo, nes jis, važiavęs kartu su D. B. ir pamatęs, kad į juos iš kairės pusės šono čiuoždamas atvažiuoja E. T. vairuojamas automobilis, liepė D. B. spausti, nes matė, kad E. T. nespės sustabdyti savo automobilio, todėl D. B., siekdamas išvengti eismo įvykio, paspaudė greičio pedalą, o, kadangi buvo prie posūkio, paspaudęs greičio pedalą ir pasukęs vairą apsisuko.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. L. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 187² str. numatyta administracinė atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-20 nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-61-907/2013, užfiksuota, kad kaip liudytojas apklaustas R. L. nurodė, jog pažeidėją pažįsta, su pažeidėju yra geri draugai jau kokius 5 metus, 2013 m. balandžio mėnesį, dienos neprisimena, jis su D. važiavo iš prekybos centro „Saulės miestas“ į „Maximos“ aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), pasiimti D. sesės, važiavo D. mašina „Mercedez Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tas automobilis priklauso D. tėčiui, priešais važiavo pažįstamas E. T. automobiliu „Mercedez Benz“ Pats R. L. su D. važiavo jiems iš paskos, su E. kažkas važiavo, tačiau neprisimena, kiek žmonių buvo, jie važiavo paskui E. T., laikydamiesi atstumo, atstumas buvo 20–30 metrų. Edvinas, įvažiavęs į aikštelę, kažkur nusuko, ir jo nebematė, jie su D. truputį pavažiavę, pamatė, kaip link jų iš kairės pusės šono čiuoždamas atvažiuoja Edvinas, aikštelė nebuvo tuščia, išsigandęs D. pasakė, kad spaustų, matė, kad E. nespės sustabdyti, todėl ir pasakė spausti, tuo metu, kai D. paspaudė ,,gazą“, buvo prie tokio posūkio, D., pasukęs vairą ir paspaudęs pedalą, apsisuko, pažeidėjas važiavo 10 km per valandą greičiu, buvo slidi danga, tačiau sniego nebuvo. Jie sustojo, tada prie jų priėjo pareigūnas, kuris buvo be uniformos, be lazdelės, priėjęs pasakė, kad į aikštelę pastatytų mašiną ir ruoštų dokumentus (14–15 b. l.).

Apylinkės teismas, įvertinęs R. L. teismo posėdžio metu duotus parodymus, padarė išvadą, kad jo duoti parodymai, jog įvykio metu D. B. nevairavo chuliganiškai, o tik slydo siekdamas išvengti susidūrimo su E. T. automobiliu, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, juos įvertino kaip siekimą padėti D. B., kuris yra minėto liudytojo draugas, kad išvengtų administracinės atsakomybės (17 b. l. ).

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-61-907/2013 matyti, kad teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad D. B. 2013 m. balandžio 5 d., 22.40 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz C220“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų keldamas pavojų eismo, savo ir žmonių saugumui, t. y. pažeidė KET 9 p. (12–19 b. l.). Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, taip pat nustatė, kad R. L., būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 187² str., 2013-05-21 teismo posėdyje davė melagingus parodymus, kad D. B. 2013-04-05 tyčia chuliganiškai nevairavo.

Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad 2013-04-16 Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto nutarimas dėl D. B. nubaudimo pagal LR ATPK 124² str. 2 d. dėl chuliganiško vairavimo yra įsiteisėjęs, D. B. skundai dėl jo kaltės Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-20 nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2013-08-02 nutartimi buvo atmesti. Taigi, tai reiškia, kad faktinės įvykio aplinkybės dėl D. B. chuliganiško vairavimo yra nustatytos ir neginčytinos. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio administracinės bylos Nr. II-61-907/2013 teismo posėdžio protokolo kopijos matyti, kad R. L. buvo iškviestas į apklausą kaip liudytojas D. B. prašant, teismo posėdyje R. L. buvo išaiškinta, kad jis bus apklaustas kaip liudytojas, jo atsakomybė už žinomai melagingų parodymų davimą, melagingų parodymų davimo pasekmės, jis patvirtino žodžiu ir pasirašė savo pasižadėjimą duoti teismui teisingus parodymus (10 b. l.). Skundžiamu nutarimu nustatyta, kad R. L., būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė parodymus apie tai, kad D. B. chuliganiškai nevairavo, ir šie parodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra jokių abejonių, kad R. L. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., kadangi jo duoti parodymai, jog inkriminuotu laiku nurodytoje vietoje D. B. tyčia chuliganiškai nevairavo automobilio „Mercedes Benz C220“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai neteisingi, jis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą R. L. buvo patvirtinęs savo parašu teisme. Jis taip pat suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1682/2011).

Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai.

Dėl skunde nurodyto motyvo, jog R. L. nebuvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją pažymėtina, kad teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, kad R. L. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos LR ATPK 272 str., kuriame nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą (33 b. l.), todėl apelianto teiginys, jog jis nežinojo, kad gali naudotis advokato pagalba, atmetamas kaip nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-02 nutarimą R. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarimą nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.