- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- 1-4076-1078/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- J. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti (individuali veikla), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2025 m. spalio 12 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2.53 promilių neblaivumą.
Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamoji J. G. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną patyrė didelį stresą, nes išėjo pasivaikščioti su šunimi, kurį užpuolė kitas šuo. Nors šuo nenukentėjo, tačiau tai jau buvo kelintas kartas, kai kiti šunys užpuola jos šunį ir tai ją labai sujaudino. Būdama namuose, išgėrė apie 200 ml viskio ir kažkiek dar vyno. Užsinorėjo parūkyti, todėl sėdo už automobilio vairo ir važiavo į parduotuvę. Supranta, kad elgėsi nepateisinamai ir pavojingai, tačiau tuo metu tiesiog dėl patirto streso nemąstė. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją jos motinos J. G. atsakomybėn. Nurodė, kad su mama ją sieja labai artimas santykis, jos daug bendrauja, mama jai yra autoritetas, todėl yra įsitikinusi, kad būtent mama gali jai padaryti teigiamą įtaką, jog toks įvykis ateityje nepasikartotų. Kaltinamoji taip pat nurodė suprantanti, kad galbūt jai reikia ir psichologinės pagalbos, tam jog išmoktų susidoroti su stresu. Tiki, kad jei vėl pasikartotų stresinė situacija, ji susisiektų su mama, kalbėtųsi su ja ir tai padėtų nusiraminti. Taip pat kaltinamoji nurodė, kad automobilį įgijo iš lėšų, kurias paskolino brolis, jai automobilis, taip pat ir teisė vairuoti yra būtina, siekiant tinkamai vykdyti darbines funkcijas bei rūpinantis artimaisiais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji J. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Vairuotojo teises turi, jos yra galiojančios. 2025 m. spalio 12 d. dienos metu jai vaikščiojant lauke, ją užpuolė šuo. Dėl šio incidento labai susinervavo, tad grįžusi namo nusprendė išgerti alkoholio. Išgėrė nepilną butelį vyno bei 0,2 litro talpos butelį brendžio. Apie 19:00 val., nusprendė nuvažiuoti iki artimiausios „Maxima“ parduotuvės nusipirkti cigarečių. Nuvažiavo automobiliu iki parduotuvės, apsipirko ir automobiliu važiavo namo. Važiuojant atgal namo (duomenys neskelbtini), neprasilenkė su iš priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu BMW. Jai sustojus iš minėto automobilio išlipo vyras, kuris pradėjo reikšti jai pretenzijas, kodėl ji nepraleidžia, po ko pasakė, kad iškvies policiją. Jokio eismo įvykio nebuvo. Galiausiai jiems prasilenkus, ji grįžo į daugiabučio kiemą, o jai iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai. Jie iš karto prie jos priėjo ir pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu buvo patikrinta du kartus, su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, tokio savo poelgio nepateisina (b. l. 7477, 78-80).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. nurodė, kad 2025 m. spalio 12 d., apie 19.08 val., jam vairuojant automobilį „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažinėjant iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu Vilniuje pastebėjo susiformavusią automobilių spūstį, tai nebuvo neįprasta, nes viena eismo juosta yra užimta priparkuotais automobiliais. Nejudant spūsčiai apie 3-5 minutes nusprendė išlipti iš savo automobilio ir pažiūrėti, kodėl taip atsitiko. Nuėjęs į priekį per du automobilius, pastebėjo, kad jo eismo juostoje priešpriešais stovi rudos spalvos automobilis „TOYOTA“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo buvo dar keli žmonės, kurie bandė gražiai patarti „TOYOTA“ vairuotojai, kaip atlaisvinti važiuojamąją eismo juostą. Moteris buvo apie 40 metų amžiaus, smulkių veido bruožų, tamsių plaukų, automobilyje už vairo sėdėjo viena, kitų asmenų nepastebėjo automobilyje. Priėjęs arčiau prie vairuotojos, kuri sėdėjo automobilyje, jos paprašė, kad patrauktų savo automobilį ir atlaisvintų eismo juostą. Moteris kalbėsena buvo neadekvati, vis kartojo, kad yra moteris ir toliau niekur nevažiavo, stovėjo vietoje. Buvo ir daugiau nepatenkintų vairuotojų, kurie negalėjo pravažiuoti. Vėliau po daugelio žmonių ir jo raginimų ir prašymų moteris su „TOYOTA“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu dalinai atlaisvino važiuojamosios dalies juostą, bet kelias liko užblokuotas. Dar kartą vairuotojos buvo paprašyta atlaisvinti eismo juostą, kad pravažiuotų automobiliai. Tada kilo įtarimas, kad vairuotoja gali būti neblaivi. Pro atidarytą moters vairuojamo automobilio langą, bandė užuosti alkoholio kvapą, bet alkoholio kvapo nepajuto. Nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir pranešti apie galimai neblaivią vairuotoją. Išgirdusi „TOYOTA“ vairuotoja, kad skambinama bendruoju pagalbos numeriu, su automobiliu pradėjo šalintis, važiuodama atbulomis, ir tada jis su savo automobiliu užblokavo jai išvažiavimą iš priekio ir pareikalavo palaukti policijos. Praėjus kelioms minutėms vairuotoja vis dėlto išvažiavo link (duomenys neskelbtini), po kurio laiko pasirodė policijos automobilis, pareigūnams nurodė pasišalinusios vairuotojos su „TOYOTA“ kryptį (b. l. 48-51)
Iš policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, jog 2025 m. spalio 12 d., 19.16 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), moteris su automobiliu „Toyota“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), rudos spalvos, sustojo vidury gatvės, elgiasi neadekvačiai už vairo. Papildomoje informacijoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) J. G., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore yra 2.53 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 15).
Iš 2025 m. spalio 12 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti šio procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16-25).
Iš AB „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Toyota C-HR“, VIN (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra J. G. (b. l. 34).
Iš VšĮ Emprekis pažymos nustatyta, jog vidutinė transporto priemonės - automobilio „Toyota CH-R“ vertė Lietuvoje 2025 m. spalio mėn. – 17240 Eur (b. l. 35).
Iš 2025 m. spalio 12 d. Neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio rodmenų nustatyta, jog J. G. 2025 m. spalio 12 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali. Atlikus tikrinimą prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB 7510 pirmu pūtimu 2025 m. spalio 12 d., 19.29 val. nustatytas 2.69 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2025 m. spalio 12 d., 19.52 val., nustatytas 2.53 prom. neblaivumas. (b. l. 26-28).
Iš Patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB 7510 patikros sertifikatas Nr. 2359773 galioja iki 2025 m. lapkričio 21 d. (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme J. G. kalta prisipažino visiškai, nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną prieš vairuojant automobilį vartojo viskį, vyną, po ko vairavo automobilį. Kaltinamosios kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad jis betarpiškai matė J. G. vairuojančią automobilį, jam dėl J. G. elgesio kilo įtarimų, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus, Draeger Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 2359773) rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog J. G. 2025 m. spalio 12 d., 19.29 val., nustatyta 2.68 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 19.52 val. – 2.53 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenis, kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad J. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. G. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teista nebuvo, bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimu, paskirtas baudas už administracinius nusižengimus susimokėjusi laiku, kas rodo, jog ji nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, J. G. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, J. G. anksčiau neteista. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau, kaip minėta, ne už šiurkščius KET pažeidimus, visas jai paskirtas baudas sumokėdavo laiku. Teismo posėdyje J. G. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. J. G. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamosios J. G. laiduotoja prašo būti paskirta jos motina J. G. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes ją ir kaltinamąjį sieji artimi ir glaudūs santykiai, ji savo dukrai yra autoritetas, jos daug bendrauja. Ji pati niekaip negali pateisinti dukters poelgio, su ja kalbėjo apie tai, kas įvyko, yra įsitikinusi, kad jos dukra supranta, kad nederamai pasielgė, nes tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir išgyveno dėl to, kas įvyko.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su J. G. (laiduotojos) asmenybe, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja J. G. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, neteista. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti savo dukters J. G. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant laiduotojos J. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos motinos J. G. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios ir laiduotojos itin ilgalaikius ir glaudžius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Kaltinamajai J. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. G. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas neblaivumas (2.53 prom.), t. y. sunkus girtumas, tokios būsenos, ji vairavo automobilį vakaro metu mieste, apgyvendintoje teritorijoje, kuomet eismas dar yra pakankamai intensyvus, tokiu savo elgesiu keldama itin didelį pavojų tiek kitų eismo dalyvių, tiek savo gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad J. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Termino pradžia skaičiuotina nuo nutarimo, kuriuo kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y., nuo 2025 m. spalio 13 d. ( b. l. 85-88).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Toyota C-HR“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajai J. G. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamosios J. G. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką J. G. įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai, vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant J. G. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį.
Prokurorė 2025 m. spalio 13 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. spalio 13 d. iki 2026 m. vasario 13 d. Kadangi automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 13 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui J. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ar kursuose, įpareigojant J. G. šį įpareigojimą įvykdyti per vienų metų laikotarpį.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 13 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. G. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir J. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotajai J. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.