- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- II-20-973/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00153-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė (pirm.)
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos PK
- Advokatai
- Jelena Pališaitienė
dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato atstovui Leonui Butkui,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau-pareiškėjui) A. M., jo atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-1948-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate 2020 m. spalio 28 d. A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį, už tai, kad A. M. 2020 m. liepos 13 d., 20.31 val., važiuodamas elektriniu paspirtuku (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio (pėsčiųjų taku dviračių vairuotojams privaloma važiuoti 3-7 km/h greičiu), nesugebėjo sustabdyti ir suvaldyti elektrinio paspirtuko ir atsitrenkė į pėsčiųjų taką bei jo važiavimo kryptį baigiančio kirsti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. Nuo smūgio elektrinio paspirtuko vairuotojas griuvo ir susižalojo, buvo apgadintas automobilis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 57, 126 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 28 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 50 Eur bauda.
Šalies argumentai
A. M. atstovė advokatė J. P. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame nurodė, kad bauda jam paskirta be pagrindo. Skunde nurodė, kad dėl įvykio metu patirto sužalojimo A. M. buvo pristatytas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Tą pačią dieną išleistas iš ligoninės jis nuvyko į Palangos miesto policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl eismo įvykio. Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams jis buvo pakviestas į policijos komisariatą kur jam visiškai netikėtai buvo surašytas nutarimas ir jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nors dėl įvykio jis kaltu neprisipažino. Nurodė, kad automobilis pėsčiųjų take pasirodė netikėtai ir nors A. M. stengėsi išvengti susidūrimo, tačiau nepaisant jo pastangų buvo partrenktas automobilio. A. M. paspirtuku važiavo negreitai, tačiau po atsitrenkimo į automobilio galinio bamperio dešinįjį kampą sužalojimų nepavyko išvengti. Teigė, kad policijos pareigūnai nesiėmė visų veiksmų įvykio aplinkybėms nustatyti, neapklausė įvykio liudytojų, neišsireikalavo filmuotos medžiagos, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atstovės skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad skunde neteisingai nurodoma, kad tyrimo metu nebuvo apklausti įvykio liudininkai. Tiriant eismo įvykį buvo apklausti eismo įvykio dalyviai, apžiūrėta įvykio vieta, o priimant sprendimą buvo vertinama visų aplinkybių visuma. Be to, tiek A. M. paaiškinime, tiek skunde nurodoma, kad jis buvo partrenktas automobilio, todėl tyrimo metu buvo nustatinėjama, ar A. M. buvo partrenktas, ar pats atsitrenkė į automobilį nesuvaldęs savo elektrinio paspirtuko. Pažymėjo, kad eismo įvykis įvyko automobiliui baigiant išvažiuoti iš pėsčiųjų tako ir A. M. pats atsitrenkė į automobilio galinę šoninę dalį. Kitokia situacija būtų jei A. M. būtų partrenktas automobilio priekine dalimi, kas rodytų, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio vairuotojas. Atsiliepime nurodoma, kad automobiliui nebuvo sąlygų greitai įsibėgėti, taip staiga įvažiuojant į pėsčiųjų taką ir staiga užkertant kelią paspirtuko vairuotojui. Mano, kad būtent A. M. buvo sąlygos greitai įsibėgėti važiuojant pėsčiųjų taku, nes elektrinis paspirtukas yra labai dinamiška ir manevringa transporto priemonė, su kuria galima per labai trumpą laiką bei atstumą išvystyti didelį greitį. Be to, už kelių metrų lygiagrečiai jo judėjimo krypčiai Vytauto gatve yra dviračių juosta, todėl jis turėjo važiuoti ja. Taigi būtent A. M. nesiėmė visų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į tai, kad važiuoja pėsčiųjų taku, kur pėstysis gali atsirasti žymiai greičiau ir netikėčiau, pėstįjį pastebėti sunkiau nei automobilį, nesilaikė dviračių vairuotojams taikomų taisyklių, nevažiavo šalia esančiu dviračių taku, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nesureagavo į susidariusią situaciją ir dėl to nesugebėjo suvaldyti elektrinio paspirtuko. Mano, kad eismo įvykio kilimui, gebėjimui laiku sureaguoti į situaciją turėjo ir iš karto po įvykio A. M. nustatytas 0,35 promilių neblaivumas. A. M. eismo įvykio metu padarytas sveikatos sutrikdymo mastas nebuvo nustatinėjamas, nes dėl įvykio kaltu pripažintas pats A. M..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. M. parodė, kad tą dieną išgėrė bokalą alaus bare, kuriame dirba, užkando ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)važiavo nedideliu greičiu iki 10 km/h, prasilenkdamas su žmonėmis. Iš šalutinio kelio staiga pamatė išvažiavusi automobilį, merginos veidą ir stabdydamas trenkėsi į automobilio galą. Automobilį pamatė likus keliems metrams iki susidūrimo, kažkur tako viduryje. Buvo per arti automobilio, kad spėtų sustabdyti ir išvengti kliūties. Mašina tapo matoma tik jai išvažiavus į pėsčiųjų taką, nes matomumą užstojo krūmai. Mašina baigė pravažiuoti pėsčiųjų taką ir sustojo. Jis po smūgio parkrito ant žemės, pajuto skausmą. Iš automobilio išlipęs keleivis jį apšaukė, kodėl jis greitai laksto su paspirtuku. Girdėjo kaip keleivis sakė vairuotojui, kad reikia su juo susitarti. Jis automobilio vairuotoją įspėjo, kad kvies policiją ir pats išsikvietė tiek policiją, tiek greitąją pagalbą. Iš kart po įvykio policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir nustatė normos neviršijantį girtumą. Tą kelią žino, juo dažnai važiuoja, žino, kad ten mašinos negali važiuoti, nesitikėjo, kad mašina iš ten išvažiuos. Pareigūnams braižant įvykio schemą jis buvo ligoninėje, todėl nedalyvavo tame procese.
A. M. atstovė advokatė J. P. nurodė, kad pagrindinė įvykio kilimo priežastis buvo automobilio vairuotojo padarytas eismo taisyklių pažeidimas, kai jis važiavo neleistinoje vietoje ir sudarė netikėtą kliūtį paspirtuko vairuotojui. Jei automobilio vairuotojas ten nebūtų važiavęs, įvykis nebūtų įvykęs. E. M. negalėjo būti surašytas protokolas pagal ANK 428 str. 3 d., nes jis važiavo leistinoje vietoje ir jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Liudytojas Kauno AVPK Dainavos PK tyrėjas K. B. apklausiamas nuotoliniu būdu teisme parodė, kad atvykus į įvykio vietą pamatė automobilio ir paspirtuko vairuotojus. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad išvažiavo iš šalutinio kelio ir jam bebaigiant kirsti taką į automobilio galą atsitrenkė paspirtuko vairuotojas. Įvykio vieta buvo nufotografuota, nubraižyta įvykio schema, kurią braižyti padėjo Palangos policijos komisariato pareigūnai, nes jis su kolega neturi patirties braižant tokias schemas. Automobilio vairuotojas neturėjo teisės įvažiuoti į tą kelią, nes ten stovėjo tai draudžiantis kelio ženklas.
Liudytojas Kauno AVPK Dainavos PK tyrėjas V. Š. apklausiamas nuotoliniu būdu teisme parodė, kad atvykus į vietą visi įvykio dalyviai iš pažiūros atrodė sveiki, medikai buvo atvykę į vietą. Tarp eismo įvykio dalyvių kilo nesutarimas dėl kaltės. Įvykio vietos schemą braižė pirmą kartą. Schemą nubraižė atspindint tai ką rado atvykę. Vairuotojas gailėjosi dėl įvykusio įvykio.
Liudytojas T. V. apklausiamas nuotoliniu būdu teisme parodė, kad automobilio vairuotojo jis asmeniškai nepažįsta, tačiau jie tą dieną dirbo vietoje ir vairuotojas pasisiūlė jį parvežti į Klaipėdą. Jis sėdėjo automobilio gale, dešinėje. Jiems iš dešinės pusės stovėjo tvora ir augo tujos, tačiau vairuotojui tai netrukdė pamatyti tako. Prieš kertant pėsčiųjų taką vairuotojas sustojo, jie apsižiūrėjo ir nieko nematė. Pėsčiųjų taku vaikščiojo žmonės, tačiau vairuotojui kirsti tako jie netrukdė. Paspirtuko vairuotojo taip pat nematė. Jiems baigiant kirsti taką jis pajuto smūgį. Pačio susidūrimo momento jis nematė. Išlipęs pamatė paspirtuko vairuotoją parkritusį. Vaikino paklausė kaip jis jaučiasi. Taip pat paklausė paspirtuko vairuotojo kokiu greičiu jis važiavo, kad nepamatė automobilio. Į renginio teritoriją jis įvažiavo savo automobiliu per vienintelį galimą įvažiavimą į tą teritoriją.
Liudytojas E. B. apklausiamas nuotoliniu būdu teisme parodė, kad įvykio dieną vykdė savanorišką veiklą- pristatinėjo projektą, teritorijoje šalia batutų parko. Įvažiavimas į tą teritoriją buvo galimas tik kertant pėsčiųjų taką. Tako pradžioje matė kelio ženklą, kad eismas draudžiamas. Teritorijos prižiūrėtojas jam paaiškino, kad įvažiuoti į tą teritoriją reikia tuo keliu. Baigus pristatyti projektą jis su savo mergina ir vaikinu, kuris paprašė jį pavežti, išvažinėjo iš teritorijos. Privažiavęs prie pėsčiųjų tako jis sustojo, apsižiūrėjo. Iš kairės pusės matomumas buvo geras, iš dešinės pusės stovėjo tvora, kuri iš dalies trukdė matomumui, tačiau taką matė pakankamai ir išvažiavo į jį įsitikinęs, kad tai daryti saugu. Paspirtuko vairuotojo take nematė. Baigus pravažiuoti pėsčiųjų taką į automobilio galą atsitrenkė paspirtuko vairuotojas. Iš smūgio garso suprato, kad greitis buvo didelis. Jie sustojo, išlipo iš mašinos, paklausė kaip paspirtuko vairuotojas jaučiasi. Jis buvo labai supykęs, tačiau pasiūlė susitarti, kaip suprato, pinigine kompensacija paspirtuko vairuotojui. Jis nesutiko ir pasiūlė kviesti policiją. Mašina įvykio metu buvo apibraižyta, apgadinimų netvarkė, nes automobilis yra ne naujas.
Liudytoja S. S. apklausiama nuotoliniu būdu teisme parodė, kad yra automobilio vairuotojo draugė. Į teritoriją jie įvažiavo pravažiuodami pėsčiųjų taką. Ten važiuoti jiems nurodė asmuo, kuris dirbo toje teritorijoje. Pabaigę darbą iš teritorijos jie išvažinėjo tuo pačiu keliu. Prieš pėsčiųjų taką vairuotojas sustojo, apsižvalgė. Apsižvalgė ir ji, tačiau kliūties važiuoti nematė, nors taku vaikščiojo žmonės, tačiau kliūties važiuoti jie nesudarė. Vairuotojas pėsčiųjų taku važiavo lėtai. Smūgį į automobilį išgirdo jau baigiant kirsti pėsčiųjų taką. Pusė automobilio jau buvo išvažiavusi iš tako, kita pusė dar buvo take. Paspirtuko vairuotojo nematė. Išlipę iš automobilio pamatė paspirtuko vairuotoją, jo paklausė kaip jis jaučiasi. Vairuotojas buvo piktas, tvirtino, kad automobilio vairuotojas jį partrenkė. Iš pokalbio konteksto suprato, kad paspirtuko vairuotojas norėjo piniginės kompensacijos, tačiau jos draugas nesutiko. Paspirtuko vairuotojas iškvietė policiją. Pareigūnai, braižę įvykio schemą, viską užfiksavo taip kaip matė, ji padėjo braižant prilaikyti matavimo ruletę.
Liudytojas Palangos PK Regavimo skyriaus vyriausiasis patrulis S. M. apklaustas teisme parodė, kad minėto įvykio visiškai nepamena, tačiau prisimena, kad juos pasikvietė į pagalbą kolegos iš Kauno. Ką jiems patarė ir kuo padėjo, neprisimena. Papildomai parodė, kad braižant fiksuoja tą ką mato atvykę į vietą: kokia važiavimo kryptis, oro sąlygos, kelio ženklai, kelio juostos, išmėtytos detalės, jei tokių yra, kraujo dėmės. Jei yra galimybė pažymima ir susidūrimo vieta, tačiau ne visada tai galima nustatyti. Byloje esanti įvykio schema atitinka visus reikalavimus.
Institucijos atstovas Leonas Butkus teisme paaiškino, kad automobilio vairuotojas į tą teritoriją negalėjo važiuoti, nes ten stovi tai draudžiantis kelio ženklas. Vairuotojas buvo nubaustas už šį pažeidimą, jam surašytas nutarimas. Pažymėjo, kad paspirtuko vairuotojas pasirinkdamas važiuoti pėsčiųju taku, nors šalia ir buvo dviračių takas, turėjo pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti savo transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį. Pėsčiųjų take vasarą yra daug pėsčiųjų, vaikų, dviračių, paspirtukų vairuotojų, todėl take yra intensyvus judėjimas ir netikėta kliūtis gali atsirasti bet kada. Tvora su augančiomis tujomkis neauga visai šalia tako, todėl automobilis buvo matomas jau aksčiau nei tik įvažiavus į pėsčiųjų taką, todėl A. M. turėjo galimybę anksčiau pastebėti atsiradusią kliūtį. Po įvykio A. M. nustatytas 0,35 promilių neblaivumas neabejotinai turėjo įtakos jo reakcijai. Mano, kad nustatant įvykio kaltininką yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veiksmų ir pasekmių. Nurodė, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo būtent A. M. neatsargus elgesys kelyje nepasirenkant saugaus greičio. Tai, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis patvirtino pats automobilio vairuotojas bei įvykio foto nuotraukos.
Byloje taip pat surinkti kiti duomenys, susiję su ginčijamu nutarimu:
- 2018 m. liepos 13 d., 20.31 val. sudaryta eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota Tiškevičių alėjos atkarpa ir J. S. g. sankirta, kurioje įvyko eismo įvykis, automobilio ir elektrinio paspirtuko išsidėstymas po įvykio;
-A. M. ir E. B. paaiškinimai, S. S. parodymai.
- kompaktinis diskas su fotonuotraukomis ir filmuota medžiaga, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis;
- VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės išrašas dėl A. M. 2020-07-13 patirtų sužalojimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjo atstovė pateikė skundą dėl nutarimo Nr. 60-ANR_N-1948-2020, kuriuo A. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje. ANK 428 straipsnis numato administracinę atsakomybę už pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą: 1 dalis numato administracinę nuobaudą už važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymą; o 3 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas.
Konkrečiai apibrėžiant nusižengimo esmę, nurodyta, kad: A. M., važiuodamas elektriniu paspirtuku (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio (pėsčiųjų taku dviračių vairuotojams privaloma važiuoti 3-7 km/h greičiu), nesugebėjo sustabdyti ir suvaldyti elektrinio paspirtuko ir atsitrenkė į pėsčiųjų taką bei jo važiavimo kryptį baigiančio kirsti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. Nuo smūgio elektrinio paspirtuko vairuotojas griuvo ir susižalojo, buvo apgadintas automobilis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 57, 126 punkto reikalavimus.
Kaip matyti, A. M. nesutinka su Institucijos nutarime pateiktu jo veiksmų vertinimu. O būtent, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad transporto priemonių susidūrimą lėmė būtent E. B. veiksmai – padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kadangi jis nurodytoje vietoje neturėjo teisės važiuoti, todėl A. M. negalėjo numanyti, jog jam priešais atsidurs kliūtis (priešpriešiais, pažeisdamas KET reikalavimus, važiuos E. B. vairuojamas automobilis). Visgi su tokiu susiklosčiusios situacijos vertinimu teismas nesutinka.
Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Teismų praktikoje tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.
Įvertinus byloje esančius dokumentus ir išklausus teismo posėdžiu metu visus liudytojus nustatyta, ir dėl to ginčas nekyla, kad A. M. atsitrenkė į E. B. vairuojamo automobilio galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. Nustatyta ir tai, kad po susidūrimo A. M. krito ir susižalojo (b. l. 18), o E. B. vairuotas automobilis buvo apgadintas (faktą patvirtina, kompaktiniame diske esančios fotonuotraukos ir E. B. teisme duoti parodymai). Taip pat neginčijamai nustatyta, kad E. B., įvažiuodamas į teritoriją, kurioje tą dieną dirbo, pažeidė kelio ženklo Nr. 301 reikalavimus ir dėl to buvo nubaustas pagal ANK 417str. 1 d. 30 eurų bauda, kurią sumokėjo (išrašas iš administracinių nusižengimų registro).
Byloje apklausus eismo įvykio vietos schemą braižiusius policijos pareigūnus V. Š. bei K. B., taip pat kitus eismo įvykio dalyvius ir liudytojus, nustatyta, kad eismo įvykio schemoje užfiksuota transporto priemonių buvimo vieta nėra tikroji jų susidūrimo vieta, nes transporto priemonės buvo patrauktos nuo tako. Eismo įvykio vietos schema informatyvi tik tiek, kiek tai susiję su pažymėta transporto priemonių judėjimo kryptimi, kelio ženklais, pėsčiųjų tako, kur įvyko susidūrimas pločiu. Todėl nustatant eismo įvykio mechanizmą didelę reikšmę turi eismo įvykio dalyvių ir jį mačiusių asmenų parodymai. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuota kaip E. B. pildo savo paaiškinimus, ir garsiai šalia buvusiam pareigūnui sako, kad jau buvo bebaigiantis kirsti pėsčiųjų taką. Tuos pačius paaiškinimus jis davė ir teisme, kur nurodė, kad jau buvo bebaigiantis kirsti taką. Tą patį apklausti teisme patvirtino ir kartu su E. B. važiavę S. S. bei T. V., kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Tai, kad transporto priemonė buvo visiškai išvažiavusi į Tiškevičių alėją patvirtino ir pats A. M. apklaustas teisme, bei nustatyta faktinė aplinkybė, kad A. M. atsitrenkė į galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. A. M. teisme tvirtino, kad automobilį pamatė jau jam esant kažkur per vidurį tako ir jam prie jo esant tiek arti, kad jis nebegalėjo išvengti susidūrimo. Liudytoja S. S. parodė, kad smūgį pajuto automobiliui iki pusės išvažiavus iš Tiškevičių alėjos. Įvertinus šiuos parodymus galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. M. automobilį pamatė jam esant pilnai išvažiavus iš šalutinio kelio ir susidūrimas įvyko automobiliui bebaigiant kirsti alėją, kai dalis automobilio dar buvo alėjoje, tačiau kita dalis jau už jos ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams).
Minėta, kad A. M. pripažintas pažeidęs KET 9, 57 ir 126 punktų reikalavimus, kurie nustato:
Aprašomoji dalis
„9. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
57. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
126. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Šalies argumentai
A. M. ir jo atstovė teigia, kad jis jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo lėtai, nes take buvo pėsčiųjų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais.
Natūralu, kad pėsčiųjų ir dviračių take, kuriuo pasirinko važiuoti A. M., nors netoliese buvo dviračių juosta, irgi vyksta pėsčiųjų, dviratininkų judėjimas, atitinkamai dalyviai turi ir pareigą laikytis atitinkamų KET taisyklių nuostatų dėl transporto priemonių valdymo, pareigų kitiems eismo dalyviams (kitoms transporto priemonėms, pėstiesiems ir pan.). Važiuodamas su elektriniu paspirtuku pėsčiųjų taku A. M. turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, atsižvelgti eismo sąlygas ir pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti elektrinį paspirtuką iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir, netikėtai atsiradus kliūčiai (jei ją objektyviai galėjo pastebėti) sulėtinti greitį, kad galėtų apvažiuoti kliūtį, ar sustabdyti paspirtuką. A. M. tvirtina, kad kelyje jam atsiradusi kliūtis buvo visiškai netikėta, tačiau byloje nustatyta, kad A. M. automobilį pastebėjo jam jau esant visiškai išvažiavus į taką, taip pat nustatyta, kad susidūrimas įvyko automobiliui bebaigiant pravažiuoti alėją. Be to, būtina pažymėti, kad A. M. važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku, kur, kaip pats nurodė, buvo pėsčiųjų, todėl, remiantis Kelių eismo taisyklių 57 punktu, turėjo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h). Nors nei automobilio, nei elektrinio paspirtuko greičio nebuvo galimybės nustatyti, tačiau Kelių eismo taisyklės taip pat reikalauja vairuotoją pasirinkti saugų greitį, kad galėtų suvaldyti vairuojamą transporto priemonę. Be to, A. M. patvirtino, kad alėja važiuoja labai dažnai ir esantį šalutinį kelią- J. S. gatvėje, žinojo. Iš vaizdo diske esančių fotonuotraukų matyti, kad šalutinis kelias, iš kurio išvažiavo automobilis, skirtas pėstiesiems ir dviratininkas, todėl, teismo vertinimu, nepaisant to, kad ten negalėjo važiuoti automobilis, tačiau tiek piestieji, tiek dviračių ir paspirtukų vairuotojai ten galėjo važiuoti. Todėl A. M. negalėjo nesitikėti, kad iš tos vietos, iš kurios išvažiavo automobilis, negali atsirasti jokia kliūtis (pėstysis, dviratininkas, paspirtuko vairuotojas). Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad automobilio vairuotojas jau buvo bebaigiantis kirsti pėsčiųjų taką, todėl tokia kliūtis negali būti vertinama kaip netikėta, kurios pakankamai atidus eismo dalyvis negalėtų pastebėti. Taip pat svarbu pažymėti, kad buvo šviesu, kad tamsios spalvos automobilis prieš kirsdamas pėsčiųjų taką sustojo, ir buvo matomas dar neišvažiavęs į pėsčiųjų taką. Tvora ir augančios tujos nebuvo tiek arti pėsčiųjų tako, kad prie tako sustojęs automobilis nebūtų matomas kitiems eismo dalyviams.
Nors E. B. veiksmai – važiavimas neleistinoje vietoje ir sudarius kliūtį paspirtuko vairuotojui, taip pat buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (eismo įvykiu, dėl kurio apgadinta transporto priemonė), tačiau jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei paspirtuko vairuotojas A. M. būtų pasirinkęs saugų greitį ir būtų atidus. Taigi E. B. veiksmai nebuvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo A. M. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklėms, nes jeigu jis būtų jų laikęsis, jis būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir jo metu kilusių padarinių – transporto priemonės apgadinimo ir savo sveikatos sutrikdymo. Todėl teismas konstatuoja, jog A. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Be to, teismo vertinimu, tai, kad tuo metu pėsčiųjų take atsidūrė automobilis, o ne kitas dviratininkas ar pėstysis, turėjo reikšmės atsiradusių pasekmių mastui, o ne pačiam įvykio kilimui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog A. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas elektrinį paspirtuką, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nebuvo pakankamai atidus ir atsitrenkė į bebaigiančio taką kirsti automobilio galinį dešinės pusės sparną ir galinio bamperio dešinįjį kampą. Tokiais veiksmais E. M. pažeidė KET 9 ir 57 reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Nors A. M. buvo inkriminuotas ir Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas, tačiau kaip šio punkto reikalavimai buvo pažeisti nei protokole, nei nutarime neatsispinti. Be to, teismo vertinimu, šis punktas taikomas, kai kalbama apie priekyje ar šone važiuojančią transporto priemonę, kuri yra matoma ir važiuoja viena kryptimi su kita transporto priemone, todėl šio punkto pažeidimas šioje situacijoje netaikytinas ir šalintinas iš nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti dalyje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 60-ANR_N-1948-2020 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl A. M. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 60-ANR_N-1948-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.