- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- ATP-1167-348/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities VPK viršininko apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimo E. P. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. E. P. surašytas už tai, kad jis 2014-06-23, apie 22.40 val., būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šventės metu, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjo A. B., einančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu elgėsi agresyviai, įžeidžiančiai, kibo, trukdė eiti jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Perspėtas policijos pareigūnų liautis pažeidinėti viešąją tvarką, įžeidė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjo A. B. garbę ir orumą, vadindamas įžeidžiančiais žodžiais.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimu E. P. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d., bylos teisena nutraukta.
Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (toliau – Institucija) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti administracinę nuobaudą. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes. Priimtame nutarime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas A. Č. buvo automobilyje, kurio langai buvo uždaryti. Pagal medžiagoje esančius duomenis matyti, jog tarnybiniam automobilyje, ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje sėdėjo atsakomybėn traukiamo asmens sūnus. Prie automobilio priėjus minėto asmens tėvui, galinių dešinėje pusėje esančių durelių stiklas buvo uždarytas. Pareigūnas A. Č. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje, jo durys (stiklas) nebuvo uždarytos, todėl turėjo galimybę girdėti E. P. žodžius. Tai yra patvirtina tik po įvykio pareigūno A. Č. surašytame tarnybiniame pranešime. Taip pat, Institucija mano, kad teismas neteisingai įvertino E. P. elgesį, kuriuo jis įžūliai trukdė dirbti, reikalavo policijos imuniteto tarnybos, bei viršininko telefono numerių, kartu vartodamas frazes, jog pareigūnai bus atleisti iš darbo. Teismas neįvertino kokiomis aplinkybėmis E. P. kalbėjo apie pareigūnų atleidimą iš darbo, bei nesirėmė policijos pareigūnų parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą E. P. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-09-25 nutarimą.
(Duomenys neskelbtini) VPK viršininko apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad neįrodyta, jog E. P. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Įvertinęs byloje surinktus duomenis ir apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog 2014-06-23, apie 22.40 val., būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šventės metu, (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjo A. B., einančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu elgėsi agresyviai, įžeidžiančiai, kibo, trukdė eiti jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Perspėtas policijos pareigūnų liautis pažeidinėti viešąją tvarką, įžeidė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėjo A. B. garbę ir orumą, vadindamas įžeidžiančiais žodžiais.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad E. P. neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), A. B. tarnybiniu pranešimu (2 b. l.), A. Č. tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), B. G. tarnybiniu pranešimu (4 b. l.), V. S. tarnybiniu pranešimu (5 b. l.), A. B. (31-32 b. l.), V. S. (36 b. l.), A. Č. (36 b. l.) parodymais teisme bei kita rašytine bylos medžiaga.
Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK VTS miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėju. Jis paaiškino, jog stovėjo prie tarnybinio automobilio, pareigūnas Č. su E. P. sūnumi buvo tarnybiniame automobilyje, kur buvo forminami dokumentai. Priėjęs E. P. klausė, už ką sūnų sulaikė, liepė sūnui neskaičius nepasirašinėti dokumentų. Jis E. P. liepė netrukdyti, po ko E. P. pradėjo rėkti, sakė, kad atleis iš darbo, jį vadino chamu. Vėliau girdėjo, kaip pareigūnui V. S. reiškė nepasitenkinimą juo, t.y. A. B. bei vadino jį chamu. A. B. parodymus visiškai patvirtina liudytojas A. Č. Šis liudytojas parodė, kad taip pat dirba (duomenys neskelbtini) AVPK VTS miesto policijos nuovados prevencijos grupės tyrėju. A. Č. paaiškino, jog su E. P. sūnumi buvo tarnybiniame automobilyje, kur nustatinėjo sūnui girtumą. E. P., priėjęs prie tarnybinio automobilio, klausė, už ką sūnus sulaikytas, liepė sūnui nieko neskaičius nepasirašinėti. Jis perspėjo E. P., kad šis netrukdytų ir uždarė tarnybinio automobilio langą. Būdamas automobilio viduje, girdėjo, kaip E. P. A. B. vadino „chamu“, minėjo G. pavardę, sakė, jog ilgai A. B. nedirbs. Kaip matyti iš A. B. ir A. Č. parodymų turinio, E. P. A. B. pavadino „chamu“. Nors apylinkės teismas šio E. P. teiginio nevertino kaip pareigūno garbės ir orumo įžeidimo, apygardos teismas, įvertinęs įvykio situaciją bei visas reikšmingas aplinkybes, daro priešingą išvadą. Remiantis Tarptautinių žodžių žodynu, žodžio chamas reikšmė yra storžievis, įžūlus, neišauklėtas žmogus, todėl laikytina, kad E. P. įžeidė A. B. garbę ir orumą, vadindamas jį įžeidžiančiais žodžiais.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti. Nagrinėjamu atveju, E. P. sūnui padarius administracinį teisės pažeidimą ir jį forminant, E. P. pradėjo kibti prie pareigūno A. B., jį vadinti chamu, trukdyti vykdyti funkcijas. Nors E. P. neigė atlikęs tokius veiksmus, tačiau liudytojai (A. B., A. Č., B. G., V. S.), tiesiogiai stebėję įvykį, tiek savo tarnybiniuose pranešimuose, tiek duodami parodymus teisme nurodė, kad E. P. rodė nepasitenkinimą pareigūnų darbu, grasino atleisti iš darbo ir kitokiais būdais trukdė dirbti. Priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, apygardos teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl reikėtų pareigūnų parodymus laikyti nepatikimais. Byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnas A. B. ir E. P. būtų asmeniniuose konfliktiškuose santykiuose ir dėl to kerštautų jo atžvilgiu. Vien ta aplinkybė, kad A. B. yra bendravęs darbo reikalais su E. P. neduoda pagrindo teigti, kad A. B. duoda nepatikimus ir šališkus parodymus.
Tuo tarpu kritiškai vertintini liudytojos V. P. ir pažeidėjo E. P. parodymai. V. P. buvo apklausta atsakomybėn traukiamo asmens prašymu, be to, yra E. P. žmona. E. P. ir V. P. versiją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad policijos pareigūnų parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms esminėms įvykio aplinkybėms.
ATPK 30 straipsnyje nurodyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad E. P. yra charakterizuojamas itin teigiamai, yra pensininkas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl skirtina minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Lt (trijų šimtų litų) (86 EUR) baudą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.