Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja A. K., sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1) 2008 m. vasario 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.

2) 2009 m. liepos 14 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo 2m. 9 mėn. taikytas BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.

3) 2011 m. kovo 18 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį -3m. laisvės atėmimo.

4) 2011 m. liepos 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

5) 2015 m. liepos 8 d. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto.

6) 2016 m. vasario 29 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

7) 2016 m. gegužės 30 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto bausme, remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių ir 30 dienų laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 – 2 dalimis, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu (arba mokymusi), neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

8) 2017 m. rugpjūčio 9 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikaltimai), BK 180 straipsnio 2 dalį - laivės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams (BK 63 str. 1 ir 4 d.), vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atlikęs 2020 m. rugsėjo 14 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. L.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. birželio 19 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą stikliniu bokalu sudavė G. L. į veidą ir šešis kartus į dešinę ranką, padarydamas jam muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akiduobės lūžimą, kairės pusės kaktinio ančio impresinį lūžimą, dėl ko, dėl pastarųjų dviejų sužalojimų, remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl sužalojimo, kuris nesugyja per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, padarė nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. S. kaltu padaręs nusikaltimą pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. birželio 19 d., apie 20.30 val., nuėjo į kavinės „Medžiotojų užeiga“, esančią Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus g. 91K lauko terasą. Nusprendė atsigerti alaus, kol žmona 21 val. grįš iš darbo. Vienas sėdėjo prie stalo ir naršė savo telefone „Facebook?e“, žiūrėjo vaizdo įrašus. Prie jo priėjo nukentėjęs, kuris buvo gan nemažai išgėręs. Nerišliai kalbėdamas jo klausė pasakė, ką aš čia filmuojantis, ką čia darantis, pradėjo reikalauti jam duoti telefoną. Nurodė, kad jis nukentėjusiam atsakė, kad nieko nefilmuoja, tokiais dalykais neužsiima, prašė jo eiti nuo jo (nukentėjusio), nelįsti. Nurodė, kad jis pats buvo neseniai grįžęs iš įkalinimo vietos, todėl suprato, kad jam nereikia jokių problemų. Tuomet nukentėjęs nuėjo nuo jo, bet kaip ir matosi vaizdo įraše, vėl priėjo prie jo, pasikvietė kažkokį draugą. Nukentėjęs prisėdo prie jo, vėl reikalavo rodyti jam telefoną, sakė, ką tu čia prifilmavęs, įdėsi į „YouTube“, tuomet tau bus negerai. Jis matė, kad bus neišvengiamas konfliktas, norėjo atsistoti ir išeiti. Jis atsistojo, norėjo nuo stalo pasiimti cigarečių pakelį, žiebtuvėlį, ir norėjo nueiti nuo stalo. Tuomet nukentėjęs stvėrė jam už maikutės, pradėjo tempti link savęs ir nepaleido, sakė, kur tu čia eini, ką tu čia darai ir pan. Jis nukentėjusiam pasakė, kad nori išeiti. Nukentėjęs vis tiek jo nepaleido, todėl jis išsigando, nes nukentėjęs aukštas, stambus vyras, o jis tik 70 kg sveria. Išsigando, nenorėjo gauti į galvą, todėl stvėrė nuo stalo alaus bokalą ir gynėsi, trenkė juo nukentėjusiajam į veidą. Po to vis tiek nukentėjęs jo nepaleido, tai kad jį paleistų, jam su bokalu trenkė per ranką. Tuomet kaltinamasis jį paleido, o jis iš karto pasišalino iš baro, parūkė kitoje gatvės pusėje, apsiramino ir pats išsikvietė policiją, kad atvažiuotų. Nurodė, kad kaltinime teisingai nurodyta, kad nukentėjusiajam stikliniu bokalu sudavė vieną kartą į veido sritį, į kurią vietą tiksliai nematė, ir šešis kartus į dešinę ranką. Nurodė, kad tą vakarą stipriai apsvaigęs nebuvo, jam nustatė rodos 1,47 prom. girtumą. Prieš ateidamas į kavinę, buvo išgėręs kelias skardines alaus, o kavinėje iki konflikto išgėrė gal pusę bokalo alaus, gal buvo likę bokale trečdalis neišgerto alaus. Nurodė, kad nežino ar jo neblaivumas turėjo įtakos veiksmams, jis tiesiog išsigando, todėl taip ir pasielgė. Nurodė, kad jis išgėręs būna ramus, prie žmonių nesikabinėja. Nurodė, kad nukentėjusiojo tą pačią dieną atsiprašė prie policijos komisariato. Nurodė, kad negali pasakyti, nežino kodėl nukentėjusiajam sudavė į veidą su bokalu. Pripažįsta, kad suklydo, padarė klaidą. Daugiau į tą barą nebevaikšto, kad daugiau konfliktų nebūtų. Nurodė, kad jis gyvena su antrąja žmona, su ja vaikų neturi. Turi (duomenys neskelbtini) dukrą iš pirmos santuokos, padeda ją išlaikyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl savo veiksmų. Dirba, padeda išlaikyti vaiką, padeda savo mamai. Netrukus su žmona išeis iš mamos buto gyventi į išsinuomotą butą. Tikrai negyvena seno gyvenimo. Kaltinamasis dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo veiksmų. Nurodė, kad jeigu nukentėjęs turėjo kokių išlaidų dėl gydymosi, vaistų, patyrė moralinę žalą, tai jis pasiruošęs tas išlaidas atlyginti, nors jis ir nepareiškė civilinio ieškinio byloje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs G. L. parodė, kad kaltinamojo nepažinojo, jį matė pirmą kartą įvykio dieną. 2021 m. birželio 19 d. buvo kavinėje (duomenys neskelbtini). Prie staliuko sėdėjo su sugėrovais, kurių nepažįsta. Sėdėjo prie staliuko keturiese ir išgėrinėjo. Iki įvykio buvo išgėręs gal pusę butelio konjako ir bokalą alaus. Nurodė, kad jis nuėjo į tualetą, o grįžęs iš jo, matė kaip kaltinamasis buvo pasidėjęs telefoną. Dabar labai daug žmonių filmuoja ir deda vaizdo įrašus į „YouTube“. Todėl jo paklausė, ar jis filmuoja juos, ar ne. Kaltinamasis pasakė jam, kad atsiknistų. Tuomet jis kaltinamajam pasakė, kad jis taip nedarytų, yra labai negražu. Jam paėmė už maikutės ir pasakė – baik. O daugiau jis nieko neprisimena, tik pamena, kad atsirado baro viduje, ar pats ten nuėjo, ar buvo nuvestas, ir jau buvo iškviesti paramedikai. Nurodė, kad jis pats buvo išgėręs įvykio metu, bet gali viską atkartoti, prisimena. Nurodė, kad kaltinamasis prie stalo sėdėjo vienas. Jis priėjo prie kaltinamojo, bet prie jo neatsisėdo, kiek pamena, o gal galėjo ir atsisėsti. Jis kaltinamojo paklausė, ar jis juos filmuoja. Jis atsakė kažką panašaus – atsiknisk, ar eik iš čia, tiksliai neprisimena. Niekas iš sugėrovų prie kaltinamojo staliuko nepriėjo, visi išsivaikščiojo, kai pradėjo jį daužyti. O prieš pradedant jį daužyti, ar kas iš sugėrovų buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, neprisimena, nes viskas labai greitai įvyko. Kai kaltinamasis atsistojo, jam suėmė už maikutės, o kodėl buvo suėmęs jam už maikutės, nežino. O po to laikėsi jam už maikutės, kadangi nukentėjęs jį bokalu daužė. Jeigu būtų nesilaikęs, tai galbūt dar didesnę traumą būtų patyręs, būtų nukritęs, susižeidęs. Laikėsi už maikutės, kad neprarastų pusiausvyros. Kaltinamasis stikliniu bokalu sudavė jam vieną kartą į veido sritį ir šešis kartus į dešinę ranką. Nurodė, kad jis pats nebuvo agresyviai nusiteikęs, tiesiog paklausė žmogaus, ar jis filmuoja, ar ne. Jis tik įtarė, kad kaltinamasis tai gali daryti, gali filmuoti, nes dabar tokia mada, filmuoja išgėrusius asmenis ir deda į „YouTube“. Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis pats gal ir išprovokavo kaltinamojo veiksmus, dėl to nesiginčija. Nurodė, kad jeigu būtų buvęs blaivus, aišku būtų sureagavęs kitaip. Mano, kad nors ir buvo konfliktinė situacija, kaltinamasis irgi neadekvačiai sureagavo į jo užduotą jam klausimą. Jis pats nebuvo agresyviai nusiteikęs, paklausė normaliai kaltinamojo, ar jis juos filmuojantis, ką jis čia darantis. Kaltinamojo tikrai neprašė atiduoti jam telefoną. Kaltinamasis prie policijos jo neatsiprašė, kaip jis teigia. Tiesiog praeidamas pasakė gal susitarsime. Nurodė, kad dėl sužalojimo jis patyrė išlaidų.

Iš liudytojos D. D. apklausos protokolų matyti, kad 2021 m. birželio 19 d., apie 7.50 val., atėjo į darbo vietą, (duomenys neskelbtini), ir pradėjo darbą nuo 8.00 val. iki 22.00 val. kartu su barmene R. U.. Apie 18.30 val., būnant jai prie baro, išgirdo kavinės terasoje triukšmą. Išėjus pažiūrėti, pamatė kaip vienam vyrui kraujavo galva, o kitas vyras išeidinėjo iš kavinės. Vyrai nesakė dėl ko kilo konfliktas. Grįžus prie baro ir atsisukus vaizdo stebėjimo kameros įrašą, pamatė, kad kaip jaunesnis vyras sėdi prie stalo vienas, vėliau kitas vyras pakilęs nuo kito stalo, priėjo prie to jaunesnio ir prisėdo, matėsi, kad vyrai kažką kalbasi, jaunesnis vyras tada atsistojo, vyresnis vyras sugriebė jam už marškinėlių ir nepaleido. Tada jaunas vyras trenkė bokalu tam kitam per galvą. Po konflikto vyrai išsiskyrė, jaunas vyras išėjo iš kavinės, o vyresnis vyras grįžo prie savo stalo kur buvo likę pastarojo draugai. Abu vyrai matyti tik iš matymo, vardų ir pavardžių nežino. Jos pateiktame vaizdo įraše yra netikslus laikas. Vaizdo įrašas, pagal realų laiką atsilieka 1 valandą 10 minučių. Prie vaizdo įraše rodomo laiko reikia pridėti 1 valandą 10 minučių. Ji paties įvykio nematė, kadangi dirbo prie baro. Kas įvyko kavinės lauko terasoje pamatė peržiūrėjus vaizdo įrašą (1 t., b. l. 72-77, 80-82).

2021 m. birželio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate buvo padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-20050-21 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, gavus policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 19 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), lauko terasoje, kilo konfliktas tarp neblaivių asmenų G. L., (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,97 promilių girtumas, ir E. S., (duomenys neskelbtini). G. L. sugriebė už marškinėlių E. S., o pastarasis stikliniu bokalu sudavė vieną kartą G. L. per galvą. Šiam nepaleidus jo marškinėlių, sudavė tuo pačiu bokalu dar keletą kartų per dešinę ranką. G. L. dėl praskelto antakio išvežtas GMP automobiliu (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Terasa yra filmuojama. Buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad G. L. kabinėjasi prie E. S., kuris atskirai vienas sėdi už staliuko, po to, prie jo prisėda ir griebia jam už marškinėlių, tuomet E. S. galimai gindamasis suduoda jam vieną kartą bokalu per galvą. Pastarajam vis tiek nepaleidus jo marškinėlių, tuo pačiu bokalu keletą kartų suduoda per dešinę ranką, kol G. L. paleidžia jo marškinėlius. Tada E. S. iš terasos išeina, padėdamas bokalą ant kito stalo. Bokalas nesudužo. Buvo kalbėtasi su užeigos darbuotoja D. D., kuri teigė, kad pati įvykio nematė, darbas sutrikdytas nebuvo, užeiga jokių nuostolių nepatyrė. G. L. nustatytas kairės akies akiduobės lūžis ir jis išsiųstas į Kauno LSMUL neurochirurgo konsultacijai (1 t., b. l. 1-7, 11-14, 110-111).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) lauko terasa. Lauko terasoje, nei ant stalo, nei ant grindų jokių dėmių panašių į kraują nerasta. Apžiūrėjus terasos prieigas, jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 15-20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skaitmeninis garso įrašas, kuriame girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir vyro. Garso įraše vyras operatorei paaiškina, kad (duomenys neskelbtini), prie autobusų stoties esančiame bare, kitas vyriškis pagriebė jį už marškinėlių ir nepaleido, todėl jis su bokalu trenkė per galvą, o vėliau ir per ranką. Prašo atvykti policijos pareigūnus (1 t., b. l. 25-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1156/2021 (02) nurodyta, kad G. L. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairės akiduobės lūžimas, kairės pusės kaktinio ančio impresinis lūžimas. Kairės akiduobės lūžimas, kairės pusės kaktinio ančio impresinis lūžimas atitinką nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl keturių ar daugiau trauminių poveikių. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 52-55).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad D. D. pateikė stiklinį bokalą, kuris buvo apžiūrėtas, nufotografuotas (1 t., b. l. 85-91, 92-97) ir pakvitavimu grąžintas D. D. (1 t., b. l. 98).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus skaitmeninėje laikmenoje esantį vaizdo įrašą, jame matoma, kaip vienas vyras ranka sugriebęs už marškinėlių laiko kitą vyrą, o šis vieną kartą bokalu suduoda pirmajam vyrui į galvą ir šešis kartus per dešinę ranką (1 t., b. l. 103-106).

Iš byloje esančios alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2021 m. birželio 29 d., 21 val. 34 min., E. S. buvo nustatytas 1,59 promilių neblaivumas. Tą pačią dieną G. L. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 112-113).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos A. T. praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. birželio 19 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą stikliniu bokalu sudavė G. L. į veidą ir šešis kartus į dešinę ranką, padarydamas jam muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akiduobės lūžimą, kairės pusės kaktinio ančio impresinį lūžimą, dėl ko, dėl pastarųjų dviejų sužalojimų, remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl sužalojimo, kuris nesugyja per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, padarė nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį, panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad būtinosios ginties situacijos (BK 28 str.) bei būtino reikalingumo (BK 31str.), nebuvo. Kaltinamasis suduodamas stikliniu bokalu G. L. į veidą ir šešis kartus į dešinę ranką, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusio sveikatai, nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau privalėjo numatyti, kad tokios pasekmės gali kilti. Jis veikė neapibrėžta tyčia. Teismas teisiamojo posėdžio metu nenustatė, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusį staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio elgesio, ar dėl neatsargumo. Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo nukentėjusio atžvilgiu ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui. Kaltinamasis būdamas neblaivus, nesugebėjo tinkamai įvertinti tarpusavio susidariusios situacijos, kurios pasėkoje sveikata buvo sutrikdyta nukentėjusiam. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiam stikliniu bokalu 7 kartus, 1-ną kartą į veidą ir 6 kartus į ranką. Nukentėjusiam padarė muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akiduobės lūžimą, kairės pusės kaktinio ančio impresinį lūžimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad išanalizavus įrodymus matyti, kad minėtoje situacijoje nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio elgesys. Nukentėjęs pats būdamas neblaivus (nustatyta 1,97 promilės girtumas) priėjo prie kaltinamojo staliuko, kur kaltinamasis sėdėjo vienas jis taip pat buvo neblaivus, nustatyta 1,59 promilės girtumas), buvo suėmęs kaltinamąjį už rankos, už marškinėlių, kurių nepaleido kaltinamajam atsistojus ir norėjus pasišalinti. Nors nukentėjęs įvykio metu savo elgesio nevertino kaip rizikingo, tačiau turėjo numatyti, kad toks elgesys paskatins kaltinamojo nusikalstamą veiką prieš jį ( BK 59 str. 1 d. 6 p.). Nukentėjęs teisiamojo posėdžio metu patvirtino jog įvykio metu elgėsi rizikingai.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei, kad kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys – BK 59 str. 1 d.1 p. 6 p. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas kaltinamajam turint neišnykusį teistumą, t. y. būnant recidyvistu, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l.60).

Kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė. Jis teistas 8 kartus, paskutinį kartą 2017 m. rugpjūčio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikaltimai), BK 180 straipsnio 2 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 5-13). Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 48-51), (duomenys neskelbtini). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, jis pats pranešė apie padarytą nusikaltimą į BPC (1 t., b. l. 25-30). Nustatyta, kad kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys; kaltinamasis gailisi, atsiprašė nukentėjusio, jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko dukrą, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87-88), t. y. kaltinamasis keičia gyvenimo būdą, šiuo metu formuojasi teigiami socialiniai ryšiai. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Teismas atsižvelgęs į paminėtas mano, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė – kiek didesnė už sankcijos vidurkį. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas.

Civilinių ieškinių nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 24, 102), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

2021 m. birželio 22 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas su įpareigojimu, kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (1 t., b. l. 140-142).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 302-303 straipsniais, teismas,

nusprendė:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį – vienų (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23,00 val. iki 06,00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ( tame tarpe ir alkoholį).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir E. S. paskirti galutinę dešimt (10) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo 23,00 val. iki 06,00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 24, 102), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.