Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 7 d. 18 val. 00 min. jis atvykęs į J. P. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau gyveno ir yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, iš prieškambario baldų išsuko 8 kabyklas – kabliukus, iš virtuvės išsuko sieninę lentyną, iš vonios išsuko 3 kabliukus, taip pat sugadino pagal užsakymą darytą barą, išsukinėdamas 4 komplektus taurių laikiklių. Protokole taip pat nurodyta, kad šiais veiksmais A. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str.

Apklaustas teismo posėdžio metu A. P. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad nusisuko sau priklausančius daiktus, t.y. prie baro prikabintus taurių laikiklius, kabyklas - kabliukus, kampainius, jis pats juos pirko ir už juos sumokėjo, turi pirkimo kvitus. Jis pats pirko lentyną, kabliukus, o sesuo jam jokių pinigų nesumokėjo už tai. Su seseria gyveno viename bute, kuris anksčiau priklausė tėvams, o po jų mirties dabar priklauso seseriai, jis sutiko, kad sesuo butą persirašytų savo vardu. Tame bute jis gyveno su seseria ir vaikais. Tačiau kilus konfliktams su seseria, teko iš buto išsikraustyti.

Liudytoja J. P. parodė, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Brolis A. P. buvo priimtas su vaikais gyventi į šį butą. Vėliau jis išsikraustydamas pradėjo išsinešti iš jos buto vertingesnius daiktus. Jis išsuko iš prieškambario baldų 8 kabliukus, vonioje 3 kabliukus ir iš virtuvės sieninę lentyną. Kadangi ji yra neįgali, todėl brolio paprašydavo atlikti tam tikrus darbus. Jam už visus darbus buvo sumokėta. Visi išsukti daiktai buvo prieškambaryje ir jos kambaryje. Bute esantis baras taip pat priklauso jai. Brolis įsuko kabliukus į jai priklausantį barą. Laikikliai įsukti bare priklauso jam. Jis išsisukdamas tuos laikiklius paliko skyles bare.

Liudytojas V. J. parodė, kad surinkėjo prieškambario baldus adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar į pagamintus baldus įsuko kabliukus, daug laiko jau praėjo. Taip pat jis virtuvėje padarė sieninę lentyną. Užsakymą davė Jolanta. Jis nupirkdavo prekes, o paskui pagal čekį jam atiduodavo pinigus. Ar Jolanta A. P. už nupirktas prekes sumokėdavo, nežino. Nematė, kad A. P. tyčia būtų kažką sugadinęs.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Kaltinimas A. P., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., grindžiamas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (3 b.l.), J. P. pareiškimu (4 b.l.), J. P. paaiškinimu (5 b.l.), susitarimo kopija (6 b.l.), fotonuotraukomis (14-16 b.l.), PVM sąskaita – faktūra (17 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str. įtvirtintas tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padarytas tik tyčia. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjamu atveju A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis tyčia sugadino turtą, tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. P. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t.y. tyčia sunaikinęs ar sužalojęs turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis nieko tyčia negadino, jis tik išsisuko jam priklausančius daiktus, kuriuos jis pats ir nusipirko, jam už šiuos daiktus pinigai nebuvo sumokėti (22-23, 33 b.l.). Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis. Taip pat pažymėtina, kad šalys – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir J. P. - yra konfliktuojančios, tarp jų kilęs ginčas dėl po tėvų mirties likusio buto, kuris šiuo metu priklauso seseriai, šis ginčas buvo nagrinėjamas teisme, todėl šalių santykiai įtempti. Tą patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. P.. Nors nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė, kad ji broliui sumokėjo už visus jo išsuktus ir išsineštus daiktus, tačiau tai nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. A. P. nurodė, kad jis išsisuko jam priklausiusius daiktus, jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad A. P. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis tyčia sugadino ar sugadino turtą, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str.,

nutaria:

administracinę teiseną A. P. atžvilgiu nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.