Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, susipažinusi su pareiškėjo A. T. privataus kaltinimo pareiškimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą, prašydama patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnį. Nurodė, kad 2012 05 09 apie 17:30 val. automobiliu parvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nespėjus nuleisti bagažinės dangčio prie jo prišoko V. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir ėmė jį plūsti, pravardžiuoti bei stumdyti. Jis neturėjo galimybių priešintis, nes abi rankos buvo užimtos pirkiniais. Negana to, jis iš nugaros pusės rankomis apspaudė jo kaklą ir ėmė grasinti, kad nužudys. Iš nerišlių V. J. kalbos fragmentų buvo galima suprasti, kad taip jam bus atkeršyta už neva padarytą žalą jo gėlių darželiui prie namo. Pareiškėjas mano, jog nusavinti bendro naudojimo zoną jis apskritai neturi teisės. Tačiau dėl to mažiausiai 10 pastarųjų metų pareiškėjas jam nėra pareiškęs jokių pretenzijų, todėl šis p. V. J. išpuolis jam buvo visiškai netikėtas. Neteisėtai nusavindamas bendro naudojimo žemės sklypą ties daugiabučiu namu, V. J. įvykdė administracinės teisės pažeidimo kodekso 45 straipsnyje numatytą pažeidimą, nes jo sodinti želdiniai yra savavališkai pasodinti. Mano, kad incidentą galėjo matyti ir namo kaimynai, nes buvo saulėtas pavakarys ir daugelio butų langai buvo atverti, o kai kas iš žmonių vaikštinėjo kieme. Dėl stresinės situacijos neįsidėmėjo nė vieno tik pastebėjo, kad visą sceną stebėjo žmogus su kuriuo V. J. dažnai atvažiuoja į kiemą darbo valandomis, mano, kad tai V. J. bendradarbis. Praėjus parai po išpuolio jis pasiūlė V. J. susitaikyti, tačiau pastarasis taikytis nepanoro ir papildomai pradėjo skleisti tarp kaimynų šmeižikiškas kalbas apie pareiškėja, neva jis naktimis slankioja ir naikina jo kuriamą grožį. Dėl tokio neišprovokuoto V. J. išpuolio jis pasijuto pažemintas ir išgąsdintas. Dėl patirto streso jam sutriko sveikata, negalėjo nei normaliai miegoti, nei dirbti protinio darbo, todėl 2012 05 14 kreipėsi į Achemos polikliniką. Jam buvo paskirtas gydymo vaistais kursas, kuris tęsiamas. Minimali gydymo trukmė gali tęstis 6 mėn. ir daugiau. Mano, jog nepriklausomai nuo to a, ar V. J. pretenzijos teisingos ar ne, jis savo veiksmais pažeidė pareiškėjo asmens neliečiamumą, kurį garantuoja LR Konstitucijos 21 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 7 str.) bei teisė į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10 str.). Tai reiškia, kad nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Kaltinimas turi būti suformuotas tinkamai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs ir aiškūs bylos duomenys. Be to, pažymėtina, kad teismas nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus ir jis negali būti įpareigojamas pats savo iniciatyva rinkti įrodymus.

Pateiktame teismui pareiškimo aprašomojoje dalyje A. T. aprašo du įvykius, kurių metu neva V. J. pareiškėją plūdo, pravardžiavo, stumdė, rankomis apspaudė pareiškėjo kaklą ir grasino, kad nužudys. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad V. J. padarė ir administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnyje. Pareiškėjas skunde teigia, jog po tokio V. J. išpuolio pasijuto pažemintas ir išgąsdintas. Pareiškėjas prašo patraukti V. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 dalį ir BK 155 str.

Susipažinus su pareiškimu, darytina išvada, kad pateiktas teismui privataus kaltinimo pareiškimas neatitinka esminių BPK 412 str. numatytų reikalavimų.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Iš pateikto pareiškimo neaišku, ar 2012-05-09 įvykusio konflikto metu pareiškėjui buvo sukeltas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat skunde nenurodyta, ar dėl 2012-05-09 įvykusio konflikto metu padarytų kūno sužalojimų pareiškėjas kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, prašydama nustatyti jam padarytų kūno sužalojimų laipsnius.

BK 155 straipsnis įžeidimą apibrėžia kaip žmogaus užgaulų pažeminimą veiksmu, žodžiu ar raštu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005).

A. T. pareiškime nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, t.y. V. J. pareiškėją plūdo, pravardžiavo). Teismas pažymi, kad abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, jie turėtų būti nurodomi taip, kaip jie buvo pasakyti ir tie, kurie, pareiškėjo manymu, jį įžeidžia, t.y. įžeidimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Išdėstant faktines aplinkybes, neturi būti nurodoma pašalinių veiksmų, frazių, sakinių ir savo nuomonės, nes nuomonė nėra faktinės aplinkybės. Nagrinėjant bylas dėl įžeidimo, teismas turi įvertinti, ar kaltininko išsakyti žodžiai turėjo neigiamą, nepadorų, žmogų žeminantį pobūdį, todėl privataus kaltinimo skunde būtinai turi būti nurodyta kokie žodžiai buvo pavartoti. Tačiau iš A. T. pareiškimo turinio visiškai neaišku kokiu būdu 2012-05-09 ir kokiais konkrečiais įžeidžiančiais žodžiais V. J. įžeidė, žemino pareiškėją. A. T. savo pareiškime nenurodžius, kokius V. J. neva išsakytus žodžius jis laiko užgauliais ir jį žeminančiais, kaltinimo turinys ir jo apimtis nėra aiškūs, todėl pradėjus procesą pagal tokį privataus kaltinimo skundą, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui būtų užkirsta galimybė tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškimu A. T. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnį. Iš pateikto skundo nėra aišku, pagal kurią BK 155 straipsnio dalį prašoma patraukti V. J. baudžiamojon atsakomybėn, o prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso, kaip minėta, kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų ir jis grąžintas pareiškimą padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.).

Pareiškėjui išaiškintina, jog, ištaisius nurodytus trūkumus, ji turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka.

Taip pat pareiškėjui išaiškintina, kad siekiant tinkamai apginti pažeistas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, jis gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti A. T. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą pareiškimą ir jį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.